2005-04-05 10:07
penelope
2011-09-11 03-41
Žvejo dienoraštis
1. Ankstyvas pavasaris. Pirmoji numatoma žvejyba iš valties. Pasisveikinu su šeimininku, išgeriam po 100g, lipu ant liepto, paslystu ir kiek ilgas chujarinuosi į vandenį. Grįžtu namo.
2. Ankstyvas pavasaris. Antroji numatoma žvejyba iš valties. Pasisveikinu su šeimininku, išgeriam po 100g, lipu ant liepto, paslystu ir chujarinuosi valtin, sulaužydamas meškerę. Antros neturiu. Grįžtu namo.
3. Pavasaris. Myžu iš valties. Iškrentu. Grįžtu namo, dar šalta šlapiam sėdėt.
4. Pavasaris. Myžu iš valties. Susvyruoju ir krentu. Ačiū Dievui, neiškrentu - plojuosi tiesiai valtin, prasiskeliu galvą.
5. Pavasaris.Valtyje labai atsargus, tad nieko nenutinka - myžu sėdėdamas bambalin, nesvyruoju, net nesistoju iš jos. Švartuodamas prie liepto blogai pastatau koją, pataikau krantan. Krantas labai dumblėtas, koja smenga gilyn, neišlaikau pusiausvyros ir joblinu vandenin, pasilieka tik botas styrot.
6. Vasara. Karšiauju. Nuplaukiu krantan nusišikt. Šiku ir žiūriu, kad valtis palengva plaukia nuo kranto. Nuoga šikna metuosi vandenin, įstringu dumble. Visgi valtį pagaunu, juodas išlipu krantan. Prieš savaitę pirktam ne pačiam pigiausiam Candino dziegoriui amen.
7. Vasara. Spiningauju su vienu veikėju. Veikėjas stipriai trukteli solidžią blizgę iš vandens, ta atlekia ir trinkteli tiesiai man į akinius. Pažyra stiklai. Dar ilgai nesuprantu, kas čia buvo atsitikę. Namo mašina parvairuoju užmerkęs vieną akį, žiurėdamas per iškeltą vos vos besilaikantį stiklą rėmeliuose.
8. Ankstyvas ruduo. Spiningauju. Po ilgo galynėjimosi ištraukiu žvejo botą, pilną dumblo. Antras metimas į tą pačią vietą. Po ilgo galynėjimosi ištraukiu antrą botą.
9. Ankstyvas ruduo. Spiningauju. Skauda pilvą, riezkai suraižo vidurius ir suprantu, kad už akimirkos visas iki ausu apsišiksiu. Žaibiškai nusimaunu kelnes ir iškišęs šikną per bortą kapitaliai stipriu spaudimu garsiai ir galingai išsitriedžiu. Po palengvejimo sėdu valtin, maunuosi kelnes. Ausis perveria homeriškas juokas. Už kokių penkių metrų nuo kranto nendrėse matau du žvejus. Kitam krante matau klūpantį valties šeimininką. Staigiai irkluoju link jo, nes tam su sveikata blogai, gal infarktas. Visas užsiputojęs irkluoju, tas vis klūpo ir aimanuoja. Šoku prie jo, klausiu - ką daryt? Tas sako, kad nieko, tiesiog viską matė ir jam kojas pakirto, silpna pasidarė nuo žvengimo.
10. Ruduo. Pragariskas vėjas, valtį mėto kaip šapelį. Gailiuosi, kad išplaukiau. Kolegos tipo žvejoja už kokių 200m. Jaučiu kaip riezkai kyla valtyje vanduo, atsisuku akurat, normali skylė dugne, net nesupratau kaip čia pramušė. Irkluot iki kranto žiauriai sunku. Jaučiu nedairkluosiu. Atsistoju ir mojuoju rankom kolegoms, kiek galedamas rėkiu, kad padėtu. Per vėją nieko negirdėt. Tie man irgi rodo rankas nykščiais į viršų - tipo galvoja, kad kažką zeba ištraukiau. Pagaliau pamato, kad man žopa ir irkluoja manęs link. Ant dugno atsistoju valtyje, vandens maždaug iki kaklo. Paima į savo valtį, šeimininkas duoda šiltų rūbų ir prigirdo. Iš patirto streso apvemiu šeimininko katę, tuo labai nepatenkinta jo mama.
11. Žiema. Tingiu eiti per visą ežerą iki vienos savo viečikės. Šturmuoju džipu pusnis ir kapitaliai sėdu. Skambinu šeimininkui, tas ateina su lopetom, kirviu ir t.t. Kapstomes gerą valandą, ne iki žvejybos jau.
12. Po savaitės dar kartą pasikartoja 11 variantas. Nu tūpa galva...
13. Žiema. Po prastos žūkles vaziuoju namo.Sprogsta padanga ir įlekiu į griovi. Verčiuos ant šono. Skambinu avarinei.
14. Žiema. Ant ledo nei vieno žmogaus. Nuotaika pakili. Mano užkampėlyje puikiai kimba. Paeinu atokiau nušisikt. Apimtas euforijos šiku ir garsiai dainuoju. Tokį mane ir pamato vietinė kaimelio simpatija. Jaučiu
kad ne šiaip sau raudonuoju. Išgert su manim atsisako, kažko vėliau nebesisveikina.
15. Žiemos pabaiga. Pagaliau pirmąkart žmoniskai įlūžtu...