Pailsėkite nuo darbo

Pradėjom apie gyvūnų globa, baigėm apie ką....
Ech, ginčas vien dėlto, kad ginšytis.
O Individas kaip visada, tik žibalo šliukšt ir dar žariją nuo cigarėtės mesteli, kad greičiau užsiliepsnotų

Kas geriau ar gyvūną globoti, ar vaiką? Ar remti kokią organizaciją finansiškai, ar darbais, ar tik dejuoti, kad valdžia bloga..... kad nesirūpina.

Kiek istorijų..... kas suskaičiuos?
Kas sėkmingai įsivaikino, kas šeimon priėmė maištininką tikėdamiesi nuraminti sąžinę, ar kad tai išspręs problemas, o tų problemų tik padaugėja.....

Atsimerkime, pasaulis margas....
Kiekviena asmenybė tai atskira istorija......
Kaip galim matuoti viską vienu matu.....

Aš dievinu šunys, mano gera draugė kates.... aš remiu gyvūnų organizaciją, kitas remia vaikus.... trečias remia dailininkus ar mesteli bažnyčiai šimtinę......
Mes laisvi.... mes turim savo nuomonę..... Mes turim apsisprendimą ir kad kam darytume gerą, ar gyvūnui, ar žmogui, mes darom gėrį.

DKate, manau laikas į meet'ą važiuot

Greičiausiai kitąmet. Šiemet suplanuotas savaitės gydomasis kojų mirkymas jūroje plius kelionė pirmyn atgal. Rezervacija jau padaryta.

Kas ta Degučių šeima?

Todėl, kad visa tai mums visiems yra skaudu. Skaudu palikti vaikai, neprižiūrimi seneliai, palikti gyvūnai.....
Štai, kaip supratau, šis gražuolis šuo paliktas šeimininkų, kurie emigravo.
Niekada nesuprasiu, kaip galima palikti tokį šunį? (Mano draugė, emigruodama į JAV, savo šunį išsivežė kartu. Dabar jis - amerikonas :)))))

Koks protingas ir pilnas vilties žvilgsnis...
Tikiuosi, kad nesiseks žmogui, išdavusiam...

vat dar viena priežastis dėl ko neturiu gyvūnų

Galvoju kad jų rupūžių velnias neima. Žinau vienus čia aplinkinius kur per keletą metų pakeitė gal 4 šunis.Žinokit man buvo graudu kai vis sužinodavau kad jau turi kitą. Žodžiu keisdavo vos ne kaip kojines. Svarbiausia kad auga dukra, tai su kokiu mastymu ji užaugs? nu baisu, tiesiog norėdavosi maut snukin už tokius darbus

Deja gyvūnas tampa žaislu, įdomiausias kol mažas, kol tinka prie interjero

Niekada nesupratau ir matyt jau man nelemta suprasti tokių žmonių. Mano supratimas tik toks, kad jei jau pasiėmei gyvūną tai ir rūpinkis juo tol kol jis bus gyvas, kitaip tariant kol mirtis mus išskirs

Paskui ateis mada vaikus įsivaikint, tai prisivež negriukų iš Kambodžos.

O tai kur jie tuos gyvūnus deda, į globos namus nuveža? Šlykštu būtų ir pagalvot apie tokius žmones

Būna, kad ir pažįstamiems nuneša ir palieka. Mūsų degutis, taip per kelias rankas atėjo, kai senieji šeimininkai įsigijo šunį, o atsikratė degučio ir jūros kiaulytės.

Dar gerai, jeigu pažįstamiems. O jeigu iš šiltų namų į gatvę, į globos namus, kur stresas didžiulis. Net pagalvot sunku, kaip taip galima beširdiškai elgtis, tokiems ir žmogų išmainyt į ką nors geresnio, nebūtų sunku. Galima suprast, kai skurdas ir nėra iš ko gyvūno išmaitint, bet kai iš gero gyvenimo išsidirbinėja, tai jau atsiprašau...

Na tiems, kurie taip atsikrato tai patogu, net vežti niekur nereikia - nuneša pas pažįstamus, palieka. Bet gavusysis ne kiekvienas turi galimybes laikyti papildomus gyvūnus ir tada jau jam reikia ieškoti, kur padėti . Jūrų kiaulytė taip ir numirė. Nes ten, kur buvo palikta taip pat gyveno labai smalsus ir aktyvus šuo.

Taip supratau, kad cha cha pasiėmė jį namo, todėl ir parašiau, kad pasisekė.

Šiandien vėl gerai jaučiuosi... Ryte bendradarbiams padovanojau smūginę vitamino C dozę ir gerą nuotaiką visai dienai Į darbą atvažiavau apsiavus vienu baltu kitu juodu batuku

Va čia tai geras

Ir man taip yra buvę, tik batai buvo mažiau skirtingi, bet aš juoko niekam nedalinau , tyliai sėdėjau prie stalo ir laukiau, kol vyras vieną iš dviejų batų atveš. Tada bendradarbiai buvo vien vyrai, o jie žiūri dažniausiai ne į batus..

na istorijas su šlepetėm ne kartą girdėjau bet baltas ir juodas batas

Tikrai taip, aukščiau ir gerokai aukščiau. Kartais net ir prisipažįsta .