Pailsėkite nuo darbo

Mergaitės, nerūkykite, įsivaizduokite, kas nusėda ant plaučių per 20-30 rūkymo metų.

Kažkada mečiau iš reikalo, tai labai džiaugiuos kad nerūkau.

Meskit, niekada nesigallėsite.

Mano uošvienė rūkė visą gyvenimą, kosėdavo žiauriai, metė jau solidžiame amžiuje. Kosulys pranyko. Neatsidžiaugia.

Gerai, užtylu.
Mano vyras rūko jau labai senai. Kosėja bjauriai. Pats norėtų mesti, bet tur būt niekada nemes.

Nebeagituosiu.

Gal tik nesakė iš delikatumo, Luka... jau rentgenogramoj tai puikiausiai matosi, kas rūko. Visos kraujagyslės ar kas ten juodos.
O dėl metimo rūkyti tai pigiausias būdas Alen Karo knyga. Užkoduoja mirtinai, jokių kančių, jokio noro, jokių sapnų metus.

Knygą dar reikia skaityti, akis gadinti Aš kažkada tą knygą bandžiau "skaityti" klausymosi pavidalu (iš disko), bet jokio poveikio nebuvo...

skaičiau knyga bet nežinau ar sutapimas ar ne dar nebaigus skaityt mečiau rūkyt

Yra buvęs ne kartą pas gydytojus, bronchito niekad nerado. O kosėja pastoviai. Per dieną surūko po pakelį.
Gal jūs surūkydavote 2-3 per dieną.
Pakartoju, aš rūkiau apie 18 metų. Niekada nebenorėčiau pradėti.
Traukti į savę karštus garus kažkokių žolių. Fek, kaip pasakytų viena taxietė.
Negalvokite, kad aš smerkiu rūkančius.
Aš tik iš sveikatos pusės kalbu.

Raini, rentgenograma tikrai nerodo, ar žmogus rūko. Rentgenas - šešėlių žaismas, didesnių problemų kartais neparodo (ar nepamato, kas žiūri).
Bet kad tai labai labai labai kenksminga, negaliu nesutikti. Ir kosėjama, ir nusėda bjuarasties tiek, kad mažai nepasirodys. Ir kad padidėja grėsmė susirgti plaučių vėžiu (ir kitais ) taip pat taip.
O norėti mesti rūkyti reikia galvoje. Tada būna nesunku. Ir Karo knyga padeda tik tada. Šiaip tai paprasčiausias skaitalas.
Mano va brolis metė rūkyti. Kiek bandė prieš tai, ir su nicorete ir pan. Po kiek laiko vėl pradėdavo. O dabar metė ir viskas. Be papildomų priemonių.

Pvz. daugiabučių laiptinės, kur moksleiviai sulenda "patraukti" pertraukų metu, arba "krūti" diedai išeina iš buto parūkyti, nes balkone šalta...

Visų pirma, knygoje nušviečiami tokie dalykai, kurių gal nežinojai arba neatkreipei dėmesio (vienas iš jų - laisvė). Įtaiga nėra tokia jau aiški, kaip girdėjau kalbant, joje užmaskuotas kažkoks kodas, kuris tikrai daug kam suveikia.
Nieko baisaus, manau, teigiamai įtakai ne priešintis, o pasiduoti. Tuo labiau, kai pati pripažįstate, jog teisinga yra nerūkyti, o ne atvirkščiai. Manau, sveikiau negu tabletės.

Anksčiau dar kai dirbau kitoj įmonėje, viršininkas ir darbų vykdytojai ramiausiai rūkydavo bendrame kabinete. Taip buvo įprasta, nieko nestebindavo. Tas, kas nerūkė, niekam "netrukdydavo" rūkyti. Ant stalų visada stovėdavo peleninės, rūkyk į sveikatą. Negi viršininkas bėgios kažkur rūkyti, jis vadovauja, telefonu duoda nurodymus, jo darbas svarbus ir nervingas, jam reikalinga nusiraminti parūkant.

Aš namie negaliu priversti vyro nerūkyti.
Rūko įstiklintame balkone ir tvirtina, kad dūmai išeina lauk. O kambariuose jaučiasi dūmų kvapas.

Būtent.
Ir knyga tik tai ir įrodinėja. Kai pašalini iš galvos tą vietelę, kuri reikalauja rūkymo, tai ir meti.

Mano vyras irgi rūkė nuo ankstyvos jaunystės vos ne po 1,5 pakelio per dieną. Buvo metęs. Metams ar 1,5, tiksliai neatsimenu. Bet va, vėl pradėjo. Ir metė be jokių knygų ar tablečių pagalbos. Tiesiog vieną dieną nuėjo į parduotuvę ir pasakė pardavėjai pirkdamas: "Šitas blokas cigarečių bus paskutinis". Taip ir buvo. Ir, sakė, buvo lengva. Jokių ten lomkių ar norų parūkyti

Vat būten laisve metus rūkyt dabar ir džiaugiuos, taip pat kad rūbai, rankos ir autombilis nebesmirdi, kad neatrodau kaip balta varna iekodama vietos kur dūmą patraukt (pas mus visi aplinkoje artimoje metė anksčiau). Bet kai pareina vyrai darbe parūkę tai noris taip juos nuostyt, kvapas vilioja, bet jau pusė metų kaip mečiau. O svoris 4 mėn visai neaugo, o vat 5-6 kaip 4kg priaugau

Jau daugybę metų nerūkau (labai daug), niekad nenorėdavau, bet kai perskaičiau Sandros žinutę, kad reikėdavo jai ieškoti vietos parūkyti, prisiminiau tą jausmą, kaip gera būdavo su bendramintėmis jaunystėje patraukti dūmelį.
Jetau, jau net nebeatsimenu tokio noro.
Kažkokia fantastika. Man tas pokalbis apie metimą rūkyti ištraukė iš atminties norą parūkyti

Kaip gera patraukti dūmelį, eikit jau, eikit jau, eikit. Fui, aš kai pamatau jaunas moteris gražias šalia šiukšlių dėžės rūkančias, aš nesuprantu kaip galima taip savęs NEgerbti?

Dar galiu suprasti rūkymą kaip žaidimą, bet rūkyti todėl, kad NORISI? Čia jau glušumo viršūnė. Net neatsiprašinėju:), nuoširdžiai taip galvoju :).

O tai yra ir svarbiausia, kad žmogus surado būdą uždirbti. Milijonai žmonių daro beprasmiškus darbus, iš kurių uždirba. Vienas iš beprasmiškiausių darbų yra buhalterio darbas, toks, kokio pas mus reikalaujama. Tie nurašymo aktai, tie atsargų registravimai. Darbas, popierių spausdinimas. Jei būtų užfiksuojama gauta suma, užfiksuojama išleista suma, tai ant vieno popierėlio būtų galima apskaičiuoti įmonės pelną per mėnesį. Dabar visos šalies buhalteriai nuo ryto iki vakaro gamina šusnis popierių, kurie niekam nereikalingi, jie neatneša jokios naudos, tai tik darbo ir popieriaus sanaudos.
Na, ir ką. Niekam neužkliūna. Tik kuo daugiau visokių popierių prigaminti, tonas nereikalingų segtuvų susegti. Ar po kelių ar keliolikos metų bus kokia išliekamoji vertė tų nereikalingų popierių?

O niekad nepagalvojate, kodėl rūko milijonai žmonių pasaulyje, neišsilavinusių ir labai išsilavinusių, neprotingų ir labai protingų, mokslininkų, gydytojų, aktorių?

Jei jūs nesuprantate to malonumo, nereiškia kad jo nėra.

Po 23 nerūkymo metų. Būdamas 72 -jų.
Niekas nežino kaip būtų buvę, jei būtų nemetęs.
O šiaip nereikia .
Rūkymas yra žalingas. Labai žalingas įprotis. Ir galima čia visokių teorijų prisigalvot, bet, kad tai kenkia sveikatai, tai faktas.
Aš asmeniškai rūkau.
Dar galvoje nemečiau.
Bet panašu, kad jau bręstu.
Nes sveikatos gaila.

Oi, Soffy, Soffy...
Čia visokių variacijų yra. Pažįstu netgi nerūkančių vyrų, kuriems gražu rūkanti moteris ...