Mane labiausiai nervina ne padarytos klaidos, bet akivaizdus tingėjimas šiek tiek padirbėti. Suprantu, kad metų eigoj nevisada yra laiko ar noro susitikrinti sąskaitų likučius čiki čiki, bet, kai po balanso pridavimo paaiškėja, kad darbo užmokesčio žiniaraščiai rodo viena, o DU sąskaita ką kita ir taip pora metu, tai
......
O paskui dar atsako, ai kas čia tokio.....Tuoj imu ir pataisau....
Reik ir man į kokius kursus, kur moko būti "važnu", vaidinti viską mokantį ir viską galintį ir dar viską padarantį
Nors vieną dalyką jau ir aš išmokau: dirbi ar ne - svarbiausia yra veiksmas. Kaip Sruoga rašė, svarbiausia konclagery yra krutėti, t.y. rodyti, kad dirbi. Kai pora dienų tyliai sau rašiau aiškinamąjį raštą prie balanso, šefas vis pašnairuodavo praeidamas pro šalį, kai padaviau visą beletristiką pasirašyt, tada pasakė, aš galvojau, kad tu nieko nedirbi
Dabar reikia nereikia varstau spintos dureles, kilnoju papkes, klausinėju šio bei to...Jaučiuosi kaip idiotė, bet šefas patenkintas jo vyr.buhalterė TURI DARBO IR DIRBA