Atostogų rezervas

ne

ne

Visai susiparinau su tais atostoginių kaupimu, įmonėje dirba 5darbuotojai ir atostoginiai nebuvo kaupiami, du darbuotojai neatostogavo nuo 2002m
ka man dabar daryti?

O darbo užmokesčio suma sudaro žymią sąnaudų dalį? Jei taip, tada metų pabaigai reikėtų padaryti atostoginių kaupimus už visus metus atskirai (ankstesnių metų taisyti nereikia).

Tai gerai priskaičiuoju už 2007m tai bus leidžiami atskaitymai, o už ankstesnius metus dėti į neleidžiamus? Suma nebus didele 3darbuotojai atlyginimai ne per didžiausi

Bet ar tada tikrai apsimoka jums tuos kaupimus daryti, jei suma nedidelė? Aš juos dariau už einamuosius ir visus ankstesnius metus, nes auditas taip liepė, nenorėjau su jais ginčytis. Tačiau vis tiek dėjau į neleidžiamus, nes, kiek žinau, turi viskas būti centas į centą, kad galėtum dėti į leidžiamus. Nenorėjau rizikuoti, nes darbuotojų daug, be to, perskaičiavau už 5 metus, taio neduok Dieve, kokiu centu būsiu suklydusi

Man su tais atidėjimais tamsus miškas jeigu pas mane 2007 09 mėn (savaite laiko) atostogavo darbuotojas už 2004m priskaičiavau jam 222,86Lt tai kur man juos dėti į leidžiamus ar neleidžiamus

Jei išėjo eilinių atostogų už 2004 m., tai, žinoma, leidžiami atskaitymai.

Dan, kaupimai atostogoms: kiekvienų metų gale pasiskaičiuoji, kiek reikėtų išmokėti darbuotojams nepanaudotų atostogų kompensacijos, jei juos atleistum gruodžio 31 d. Tai sumai+soc.draudimas+garantinis ir sudarai atostogų rezervą. Aš šitą sumą traukiu į neleidžiamus atskaitymus. Kai darbuotojas realiai išeina į atostogas, paskaičiuoji normaliai atostoginius-tai bus normalios to laikotarpio sąnaudos-leidžiami atskaitymai.

Tai aš galiu ir nežaisti su tais skaičiavimais jeigu pas mane 5 darbuotojai
eis atostogų priskaičiuosiu ir viską trauksiu į leidžiamus atskaitymus tada kada priskaičiuosiu , ar gerai galvoju

Aš igi taip darydavau.Bet dabar keisiu taktiką- tioems metams tenkančius atostoginius pripažinsiu leidžiamais:

VALSTYBINĖ MOKESČIŲ INSPEKCIJA
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS
2007-09-19 Nr. (18.11-31-1)-R-9368
Dėl atsakymų į pateiktus klausimus


1 situacija
Darbuotojas X įmonėje dirba nuo 2007 m. sausio 2 dienos. Jam nustatytas darbo grafikas - 5 darbo dienų savaitė. Darbuotojas turi teisę į 28 kalendorinių dienų kasmetines atostogas. Atostoginių kaupimai apskaičiuojami kiekvieną mėnesį.
Darbuotojas X 2007 m. gruodžio mėn. 2 - 31 dienomis atostogavo (28 kalendorinės dienos). Atostogų metu apmokama 20 darbo dienų. Nepanaudotų atostogų likučio metų pabaigai nėra.
Darbuotojui X per 2007 metus apskaičiuota atostoginių kaupimų suma viršija faktiškai apskaičiuotą atostoginių sumą. 2007 m. gruodžio 31 dienai atliekamas koregavimas, t.y. mažinamos 2007 metų atostoginių kaupimų sąnaudos.


Ar pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais leidžiamais atskaitymais bus laikoma 2007 m. atostoginių kaupimų suma, kuri buvo apskaičiuojama ir kaupiama kas mėnesį (1425,72 Lt), ar pakoreguota atostoginių kaupimų suma 2007 m. gruodžio 31 dienai (1406,25)?

Remiantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110 – 3992, toliau - PMĮ) 17 straipsnio nuostatomis, leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriami įmonės sukaupti įsipareigojimai darbuotojams už jų uždirbtas atostogas tuo atveju, kai įmonė tiksliai apskaičiuoja darbuotojų atostogų laiką ir darbo užmokesčio sumą.
Jeigu įmonė kiekvieną mėnesį tiksliai apskaičiuoja darbuotojų per tą mėnesį uždirbtą atostogų laiką ir darbo užmokesčio sumą, kuri bus išmokėta, kai darbuotojui bus suteiktos atostogos, tai šie susidarę įmonės įsipareigojimai darbuotojams (už jų uždirbtas atostogas) priskiriami leidžiamiems atskaitymams tą mėnesį, kurį šie įsipareigojimai faktiškai susidaro.
Suteikus konkretiems darbuotojams atostogas ir kiekvienam iš šių darbuotojų konkrečiai apskaičiavus darbo užmokesčio sumą už atostogų laiką, sudarytos darbo užmokesčio atidėjimų atostogoms sumos, kurios priskirtos leidžiamiems atskaitymams, yra tikslinamos. Konkretiems darbuotojams apskaičiavus faktišką darbo užmokesčio sumą už atostogų laiką, susidariusios darbo užmokesčio sumos skirtumu atitinkamai didinami arba mažinami to mokestinio laikotarpio suformuoti darbo užmokesčio atidėjimai atostogoms.
Todėl įmonei, 2007 metais suformavus 1425,72 Lt darbo užmokesčio atidėjimus atostogoms ir gruodžio mėnesį darbuotojui X apskaičiavus 1406,25 Lt faktišką darbo užmokesčio sumą už atostogų laiką, susidariusiu 19,47 Lt darbo užmokesčio sumos skirtumu turėtų būti mažinami suformuoti darbo užmokesčio atidėjimai atostogoms.
Apskaičiuojant 2007 metų įmonės apmokestinamąjį pelną, leidžiamiems atskaitymams bus priskiriamas 1406,72 Lt įmonės įsipareigojimas darbuotojui X už jo uždirbtas atostogas.


2 situacija
Darbuotojas A įmonėje dirba nuo 2007 m. sausio 2 dienos. Jam nustatytas darbo grafikas - 5 darbo dienų savaitė. Darbuotojas A turi teisę į 28 kalendorinių dienų kasmetines atostogas. Atostoginių kaupimai apskaičiuojami kiekvieną mėnesį.
1) 2007 metais finansinėje apskaitoje registruojama 1659,61 Lt atostoginių kaupimai.
2) Darbuotojui A nuo 2007 m. liepos mėnesio padidintas atlyginimas nuo 1500 Lt iki 2000 Lt. Per 2007 metus darbuotojas nepasinaudojo teise į kasmetines atostogas, todėl 2007 m. gruodžio 31 dienai nepanaudotų atostogų likutis - 28 kalendorinės dienos. Sudarant 2007 metų finansinę atskaitomybę, atostoginių kaupimai inventorizuojami ir patikslinama atostoginių kaupimų suma pagal kiekvieną darbuotoją 2007 m. gruodžio 31 dienai. Po patikslinimo, 2007 m. gruodžio 31 dieną, finansinėje apskaitoje apskaičiuojama 1866,67 Lt atostoginių kaupimai.


Ar leidžiamiems atskaitymams galima priskirti įmonės finansinėje apskaitoje užregistruotą patikslintą 2007 metų atostoginių kaupimų sumą 1866,67 Lt?
Pagal PMĮ 17 straipsnio nuostatas leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriami įmonės sukaupti įsipareigojimai darbuotojams už jų uždirbtas atostogas tik tuo atveju, kai įmonė tiksliai apskaičiuoja darbuotojų atostogų laiką ir darbo užmokesčio sumą.
Nustačius, kad kaupimų atostoginiams suma metų pabaigoje yra mažesnė nei iki tos pačios datos apskaičiuota vidutinė darbo užmokesčio už likusias nepanaudotas atostogų dienas suma, finansinėje apskaitoje sudaromas papildomas kaupimas atostoginiams, kuris, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, yra priskiriamas leidžiamiems atskaitymams.
Todėl, apskaičiuojant 2007 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną, leidžiamiems atskaitymams priskiriama 1866,67 Lt atostoginių kaupimo suma.

3) 2008 metais darbuotojas A atostogavo liepos mėnesį 14 dienų (10 darbo dienų).
Darbuotojui A nuo 2008 m. birželio mėnesio darbo užmokestis padidintas nuo 2000 Lt iki 2500 Lt. Darbuotojas atostogavo 2008 m. liepos 14-27 dienomis (14 kalendorinių dienų).
4) Darbuotojui A 2008 metais apskaičiuojama 2168,45 Lt atostoginių kaupimai.
5) 20008.12.31 dienai darbuotojas A turi nepanaudotų atostogų - 42 kalendorines dienas: 14 kalendorių dienų atostogų už 2007 metus ir 28 kalendorines dienas - už 2008 metus.
2007 m. nepanaudotų atostogų dienoms tenka - 348,41 Lt, (14 k.d. x 0,7 x 119,05 Lt - 818,28 Lt), 2008 m. nepanaudotų atostogų dienoms tenka - 164,86 Lt.
Sudarant 2008 metų finansinę atskaitomybe tikslinama atostoginių kaupimų suma 513,27 Lt.


Ar 2008 metų patikslinta atostoginių kaupimų suma (2681,72 Lt) bus laikoma 2008 metų leidžiamais atskaitymais?
Ar 2008 metų leidžiamais atskaitymais bus laikoma tik ta patikslinta atostoginių kaupimo suma, kuri tenka 2008 metų nepanaudotoms atostogoms?
Ar 2007 metų nepanaudotoms atostogoms tenkanti patikslinta atostoginių kaupimų suma reikia tikslinti 2007 metų pelno mokesčio deklaraciją?
Nustačius, kad kaupimų atostoginiams suma metų pabaigoje yra mažesnė nei iki tos pačios datos apskaičiuota vidutinė darbo užmokesčio už likusias nepanaudotas atostogų dienas suma, finansinėje apskaitoje sudaromas papildomas kaupimas atostoginiams, kuris, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, yra priskiriamas leidžiamiems atskaitymams.
Apskaičiuojant 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną, leidžiamiems atskaitymams bus priskiriama po patikslinimo apskaičiuota 2681,72 Lt (2168,45 Lt + 513,27 Lt) atostoginių kaupimų suma.


3 situacija
Įmonė sudarydama finansinę atskaitomybę, be kitų įmonės įsipareigojimų, taip pat įvertina ir atvaizduoja apskaitoje įsipareigojimus darbuotojams dėl nepanaudotų atostogų. Nepanaudotoms atostogoms sudaromi atostoginių kaupimai. (Metų eigoje darbuotojams apskaičiuotas atlyginimas už kasmetines atostogas iš karto pripažįstamas sąnaudomis).
2007 m. pabaigoje kiekvienam įmonės darbuotojui apskaičiuojamas 2007 metų nepanaudotų atostogų likutis. Atostoginių kaupimai apskaičiuojami atkirai kiekvienam darbuotojui, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų per 2007 metus likusias nepanaudotas atostogų dienas.
Atostoginių kaupimai apskaičiuojami pagal darbuotojų paskutiniųjų 3 mėnesių (spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesių) vidutinį darbo užmokestį.

Ar tokiu būdu apskaičiuoti atostoginių kaupimai pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais bus laikomi leidžiamais atskaitymais?

Jeigu įmonė kiekvieną mėnesį neskaičiuoja atostoginių kaupimų, o tik metų pabaigoje, t.y. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į kiekvieno darbuotojo per metus likusias nepanaudotas atostogų dienas sudaro atostoginių kaupimus nepanaudotoms atostogoms, tai, tokiu būdu, apskaičiuoti atostoginių kaupimai, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, yra priskiriami leidžiamiems atskaitymams.

Artai, bet tada darbuotojui atostogaujant tu paprasčiausiai atostoginių sumos netrauksi į sąnaudas, o mažinsi kaupimą. O kaip tęstinumo ir palyginamumo principas, jei visada darei kitaip? Ar verta? O kas keičiasi sąnaudose?

Vakar irgi Mokesčiū žiniose skaičiau prieš miegą, tai visą naktį negalėjau užmigti ,kad pas mane nepaskaičiuota tas rezervas.Kitą savaitę bandysiu pasiskaičiuoti už šiuos metus dėl įdomumo kas gausis

Man iki galo taip ir neaišku:
19 metodinėse rekomendacijose 10 p. nurodyta, jog atidėjimai turi būti sudaromi tik jei įmonei jų sumos yra reikšmingos ir nurodyta, jog reikšmingumo principus įmonė gali nusistatyti pati (procentas nuo pardavimų, nuo turto, konkreti suma ir t.t.). Šiuo aspektu atostoginių atidėjimai mūsų įmonei nesiekia pasitvirtinto apsk.politikoj reikšmingumo kriterijaus. Tačiau kitur literatūroje minima, kad reikia atsižvelgti į tai, kokią sanaudų dalį sudaro DU sąnaudos. Mūsų įmonėje DU sąnaudos sudaro apie 52 proc. visų sąnaudų. Žodžiu, galvą suku, kaip čia padaryti kad tik nereiktų tų atostoginių skaičiuoti. Žmonių nemažai, nesinori

Pasakysiu atvirai-atostoginius kaupiu tik vienoje iš savo įmonių-toje, kuri yra kasmet audituojama. Auditoriai vistiek atidėjimus sudarys:)
Kitose įmonėse nieko nekaupiu, nes mokesčiams tai visai nerūpi, o audito nesamdome:) O savo poreikiams mums tai nesvarbu.

Čia vienas iš tų variantų, kai galima sutaupyti pelno mokestį.

Man nedaeina - kaip

Jei dėsi į leidžiamus atskaitymus, t.y. iš pajamų atimsi daugiau sąnaudų.

Man kažkaip tas išaiškinimas abejotinas. Kai buvau seminare (neatsimenu Pačiolio ar Kapitanovo) tai aiškino, kad į sąnaudas gali dėti tik tada, kada tiksliai apskaičiuoji tuos atostoginius. Jei metų pabaigoje vidurkis vienoks, tai kai išeisi tikrų atostogų - tas vidurkis gali pasidaryti didesnis ar mažesnis. Vienu žodžiu tiksliai apskaičiuoti neįmanoma. Kai tada su tais leistinais atskaitymais?

Keliomis žinutėmis aukščiau yra Arto71 įdėtas VMI raštas.