Atostogų rezervas

Sveiki,
[u]Pasitikslinu: 2006-01-01 likutis 200000 Lt
2006-12-31 likutis 100000 Lt
skirtumas 100000 Lt
Tai reiškia, kad 100000 Lt pelno deklaracijoje rodysime sąnaudos mažinančios pelną.

2006-01-01 likutis 200000 Lt
2006-12-31 likutis 300000 Lt
skirtumas 100000 Lt
100000 Lt deklaracijoje parodysime kaip neleidžiami atskaitymai, kurie didina pelną.

Neseniai buvau Kapitanovo seminare ir vėl užkliuvo tie atostoginiai.
Kapitanovas akcentavo, jeigu tik tiksliai, kiekvieną mėnesį skaičiuojami atostoginiai, tai tik tada galima dėti juos į leidžiamuus atskaitymus, išskyrus sodrą ir garantinį.
2006 m. pas mane finansinėje apskaitoje atostogų rezervo suma kreditavosi ir aš PM deklaracijoje šia suma dėjau į leidžiamus atskaitymus.
Tai taip išeina , kad dabar turėčiau tikslinti PM deklaracija ir visą tą sumą dėti į neleidžiamus.

Mes atostogų rezervą skaičiuojame tik metų pabaigoje.
O kaip jūs darote, kai skaičiuojate rezervą metų pabaigoje, dedate į neleidžiamus?

Leidžiami atskaitymai ir tada, kai jie skaičiuojami metų pabaigoje. Tarp kitko, tik tada ir galima juos tiksliausiai apskaičiuoti. Net jei skaičiuojami kiekvieną mėnesį, metų pabaigoje tenka koreguoti. O kokiais periodais jie sudaromi (kas mėnesį, kas ketvirtį, kartą metuose) reikia nustatyti įmonės apskaitos politikoje.

Ačiū už atsakymą. Bet nežinau nei ką atsakyti, labai daug nuomonių ties tuo klausimu. Gal ir tiksliai paskaičiuotas metų gale atostogų rezervas, bet sodra ir garantinis yra neleidžiami.

Dar kartą pasitikslinau dėl tų kaupimų. "Apskaitos ir mokesčių apžvalgoje" 2007m.12 Nr. VMI atsakymai į mokesčių mokėtojų klausimus taip pat pateiktas toks klausimas, ir atsakymas: "Jei įmonė atostoginių kaupimus apskaičiuoja ne kiekvieną mėnesį, o tik metų pabaigoje, t.y., gruodžio 31 d., ir atsižvelgdama į kiekvieno darbuotojo per metus likusias nepanaudotų atostogų dienas, sudaro atostoginių kaupimus apmokėti už nepanaudotas atostogas, tai tokiu būdu apskaičiuoti atostoginių kaupimai, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, yra priskiriami leidžiamiems atskaitymams". (49 psl.)

Tai va rašo "per metus likusias nepanaudotų atostogų", o jeigu tie atostoginiai yra ne tik už 2007 metus, o ir 2006-2005-2004 ir t.t. ? tai kaip tada?
O ką rašo dėl sodros ir Garantinio?

Būtų labai gerai, jeigu galėtum man nuskanuoti šitą straipnį į mano emailą. Būčiau labai dėkinga.

Neturiu skanerio, o gal paprasčiau Jums paieškoti bibliotekoje ar skaitykloje, o gal pažįstamos kolegės turi?
Jei nesudarinėjote atidėjinių atostogoms anksčiau, už ankstesnius metus tokie kaupimai yra neleidžiami atskaitymai, 30,98 proc Sodrai ir GF taip pat (bet kuriuo atveju) neleidžiami.

Na nieko tokio,
atidėjimus sudarome nuo 2004 m.
Šiandien dar kartą klausiau auditorių dėl atostogų rezervo, tai 2006 m. PM netikslinsiu, palieku kaip ir buvo, prie leidžiamų.

Tai ką sakė auditoriai? Kad neleidžiami, jei sudaromi vieną kartą metų pabaigoje?

2005 m, 2007 m. skirtumas atostogų rezervo finansinėje apskaitoje ateidavo į 6 kl. debetą. Taip, PM deklaracijoje rodėme kaip neleidžiamus atskaitymus.

2006 m. skirtumas atostogų rezervo pasirodė 6 kl.kredite, tai PM deklaracijoje parodžiau 43 eil., kuris padidino nuostolį.

Sveiki, pasakykit ar teisingai mąstau :)
Įmonėje jau eilę metų yra sudaromi atostoginių kaupimai (kartą į metus gruodžio 31d.). Kažkaip anksčiau ten sudėtingai skaičiuodavo - jau nebesigilinsiu. Aš noriu daryti taip: paskaičiuoju vid.darbuotojo DU už 2008.10-12 mėn, padauginu jį iš 2008.12.31 dienai nepanaudotų atostogų d.d. Gavus galutinę sumą palyginu su dabar esančia 4466 s-toje suma ir įsivedu skirtumą per DU sąnaudas. Taip pat padarau su sodros ir garantinio kaupimais. Nes metų eigoje kaupimų sąskaita nebuvo nei mažinama, nei didinama.
Jei DU sąnaudos padidėja - tai leidžiami atskaitymai, sodra ir garantinis nuo kaupimų -neleidžiami.
Ir dar klausimas - ar tie kaupimai yra susiję su atidėtu pelno mokesčiu ?

Sveikučiai, gal kas dalėtu trumpai ir aiškiai parašyti pradedančiai buhalteriukei kaip skaičiuojamas atostogų rezervas, savais žodžiais arba kokia nuorodą parekomenduokit kur butu paprastai ir suprantamai, o ne aukštom frazėm. Ačiu iš anksto.

Pasiskaičiuojate, kiek nepanaudotų atostogų turi kiekvienas darbuotojas 12.31 datai ir tas dienas padauginate iš VDU. Trumpai tariant, paskaičiuojate nepanaudotų atostogų kompensaciją 12.31. Taip pat paskaičiuojate darbdavio Sodros įmokas.
Čia yra neblogas straipsnis
verslas.banga.lt/lt/leidinys.full/427fbf675cae6

Ačiu labai, tą straipsniuką jau perskaičiau anksčiau ir dabar jau viskas aišku pasidarė.

noreciau pasiklausti, jeigu as pavyzdziui neskaiciuociau ymonej situ atostoginiu kaupimu?
O neskaiciuociau del to, kad mano ymone yra mazute, joje beveik visi darbuotojai isnaudioja atostogas, tik gal pora is 8 darbuotoju ju neisnaudoja. paskaiciavus man tuos kaupimus, tai butu nelabai reiksmingi skaiciukai...
kaip manote? ar labai nusizengciau, jei neskaiciuociau as tu kaupimu?

Jeigu audito nedarysite, tai ir neskaičiuokite. Bent jau aš neskaičiuočiau.

tai kad niekada nedaromas joks auditas ymoneje, tfu tfu tfu...

Nors, jei kažkada ateityje darysitės auditą, reikės paskaičiuoti kaupimus ir už ankstesnius laikotarpius.

Na tada ir nusidėvėjimą nuo pieštukų bei tušinukų skaičiuokit. Yra toks "Racionalumo" principas apskaitoje.

Tai kažin kodėl auditoriai to "racionalumo" principo tokiu atveju nesilaiko?

Audito įstatymas:
3 straipsnis. Audito tikslai
Audito tikslai – nustatyti, ar:
1) finansinės ataskaitos visais reikšmingais atvejais teisingai parodo audituojamos įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą;

1 "Finansinė atskaitomybė"
X. INFORMACIJOS REIKŠMINGUMAS
39. Informacija yra reikšminga, jei jos nepateikimas ar neatskleidimas gali turėti įtakos finansinės atskaitomybės informacijos vartotojų priimamiems sprendimams.
40. Nustatant reikšmingumą, vertinamas ne tik straipsnio dydis, bet ir pobūdis. Priimant sprendimą, lemiamą įtaką gali turėti bet kuris kriterijus. Kiekvienas reikšmingas straipsnis finansinėje atskaitomybėje pateikiamas atskirai. Nereikšmingos sumos gali būti sujungiamos su panašaus pobūdžio ar paskirties sumomis ir atskirai nepateikiamos.