Galvoju, kas tas alavija. Pasirodo - alijošius
Wikipedia
Alavijas (lot. Aloe) – plėnūninių (Asphodelaceae) šeimos augalų gentis. Tai daugiametis žolinis, amžinai žaliuojantis augalas. Ilgi sultingi dantytais dygliuotais pakraščiais lapai auga apkabindami stiebą. Žiedai oranžiniai arba geltoni. Vaisius – trikampė dėžutė.
Alijošius – taip dažnai vadina jį auginantys.
Lietuvoje auginamas namuose, o taip pat šiltnamiuose. Vaistinė žaliava – žali sveiki lapai, augantys apatinėje ir vidurinėje dalyje, ne trumpesni nei 15 cm, kurie skinami nuo spalio pabaigos iki lapkričio vidurio. Vartojamos šviežios sultys ir alavijo preparatai – biostimuliatoriai. Sultys gali būti konservuojamos užpylus 20 procentų spiritu, laikoma tamsioje vėsioje vietoje. Sultyse yra daug biologiškai aktyvių medžiagų, dėl to alavijas plačiai vartojamas medicinoje. Pirmiausia jis aktyvina organizmo gynybines jėgas stresinių situacijų atveju ar esant įvairioms patologinėms būsenoms. Kaip augalinis biostimuliatorius gali būti vartojamas fizinio ir protinio darbingumo aktyvinimui.
Reguliuoja skrandžio virškinamąjį traktą, vartojamas akių ligų profilaktikai, kaip efektyvi žaizdas gydanti priemonė, padeda regeneruoti audiniams. Vartojamas plaukų augimo gerinimui ir stiprinimui, sergant kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ligomis, mažakraujyste, lytinėmis ligomis. Išoriškai vartojamas esant pūlingoms uždegiminėms ligoms, egzemoms, pūliniams, dažnam vidurių užkietėjimui. Turi antimikrobinių savybių. Sulčių kompresais gydomi nušalimai, spuoguota, riebi veido oda.