DKate rašė:
Su pozityvu gali baigtis ne kaip. Jeigu žmogus tik duoda ir nieko negauna. Energijos užtaisas vieną dieną baigiasi. Patirtis tai įrodo. O tie viskuo besipiktinantys visada lieka teisūs. Ir dar nuskriausti. Įdomu kodėl
Nė velnio jie neteisūs.
Paprasčiausiai, tokiems leidžiama kalbėti kiek jie nori. O, jei ir neleidžiama, jie vistiek kalba.
Turėjau tokią darbuotoją. Na košmaras kažkoks: tai ją parduotuvėse apskaičiuoja, tai kaimynai negeri (net kažkada tik su TV3 pagalba tvoros ribas nusistatė), tai jai kažkas neskanu, tai maisto per daug pagamino - teko išmesti.
Na, būdavo kasdien kažkoks negatyvas. Bet mes jau buvom pripratę prie jos pasipiktinimų viskuo, nekreipdavom dėmesio.
Ir vieną kartą ji pasakoja: nusipirkau vakar chalvos (mes iš karto - ką, vėl apskaičiavo?). Pasirodo, jai tokia gardi buvo ta chalva, kad kol grįžo namo, eidama ją suvalgė.
Visos nuščiuvo... Negali būti. Iš jos lūpų išgirsti teigiamą emociją - tolygu žemės drebėjimui Lietuvoje :)
Paprašėm pakartoti 3 kartus, kol patikėjom, kad ir jai kartais būna gerai.
Iš esmės, man patinka tokie, kurie nevynioja žodžių į vatą. Jei reikia - užstaugia, bet nedejuoja dėl kiekvienos smulkmenos, nepastebėdami gerų, bet labai mažų dalykų.
Ir dar patinka žmonės, kurie nedejuoja, jei jiems ir labai negera. Jie tik pasisako, kad jiems dabar ne pats geriausias laikotarpis :)
Ir ką pastebėjau: paprastai dejuoja tie, kuriems nėra jau taip ir blogai :)
O tie saldainiai labai neskanūs
Ai, ir dar prosui - š... tos tavo kregždutės - nu neskanios jos.
Va, Sostinė - suprantu :)