Siūlau išlieti agresiją!

Man atrodo, kad jokios kasos ji pas save neturėjo, tik buvo forminama fiktyviai. Išskyrus tai, kad jos žinioje buvo el. bankininkystė pavedimams atlikti. Na koks savininkas vežios tokias pinigų sumas saugot buhalterei į namus, tikrai neįsivaizduoju, kad taip gali būti.

O gal kvaila?
Jei rimtai tai man tokios buhalterės, kurios pas save namuose laiko įmonės pinigus, kurios įmonėse savanoriškai prisiima ir kasininko pareigas, kurios kartu už vadovą moka darbuotojams "juodus atlyginimus", kurios veda darbdaviams juodą buhalteriją primena bobutes, kurios sovietmečiu pardavinėdavo vyną ar šnapsą naktimis ar vakarais kai parduotuvės užsidarydavo.
Tokių veikėjų niekaip nepavadinsi bukomis, bet jų sąžiningumas kelia abejones

Luka pačiolis - buvo laikai kai visos - na beveik visos (išskirkim biudzetininkes) vedė juoda buhalterija, buvo laikai kai net pats Kalčinskas savo seminaruose pasakojo kaip tą juodą buhalterija vesti - taigi daugumą matyt dabartinių buhalterių yra bukos, nes visos dirbo tais laikais kai nebuvo jokio kito pasirinkimo - arba vedi juoda buhalteirja - arba nedirbi
O ir dabar jaunom buhalterėm norinčiom įgyti praktikos kartais tenka daryti tai kas nelabai patinka - nes tiesiog neturi pasirinkimo - nenori nedirbk, tik kas tave jauna be patirties priims? ypač jei dar neturi tėvelių kurie tave galėtų išlaikyti

Jums niekada neteko kovoti už vietą po saule, už kiekvieną kąsnį ne tik sau bet ir vaikui.... O gal jūs niekada nebuvote jauna.... Laimingas jūs žmogus. Bet, niekada nesakyk niekada.... Būna kad ir gudri lapė uodegą įsidilgina.

Tą pačią dieną pradėjau naujo darbo paieškas, kai pakvipo tokiais dalykais

gal ir kvaila nesiginčysiu, bet tada džiaugiaus kad po beveik metų paieškų gavau bent kažkokį darbą ir kad jau įgaunu bent kažkokios patirties, dabar taip nedaryčiau, bet manau daug kas tą praeina

Mielos kolegės, žmogus visada turi pasirinkimą ir priima tokias darbo sąlygas, kurios atitinka jo vertybių skalę.
Turėjau ir aš nevieną atvejį kuomet buvau pastatyta prieš faktą ir privalėjau rinktis arba arba, teko atsisakyti tikrai neblogų pareigų bei padoraus atlyginimo, vien tik todėl, kad nesutapo mano ir darbdavio supratimas apie gyvenimo vertybes.
Teko sulaukti grąsinimų susidoroti su manimi ir mano šeima, teko pas save namuose priimti ir banditus ir prokurorus su kratos orderiu. Žinau ką reiškia reketas, tačiau nežinau kaip reikia vesti juodą buhalteriją bei mokėti juodus atlyginimus.
Savo gyvenime yra tekę dirbti:ir darbininke prie konvejerė (nors turėjau aukštojo mokslo diplomą ) ir įstaigos direktore. Todėl aiškinti man kad jaunas žmogus be patirties ar dėl to kad vaikas nori valgyti neturi pasirinkimo,nereikia nes tai tik juoką keliantis pasiteisinimas

Na bet, o kas tada dabar dirba tose mažose įmonėse ar vidutinėse, kur vyksta visi šitie dalykai ?

Yra tokia knyga - Nuodėmių gatvė. Autorius: J.K.Beleckas.

Tai ten taip įdomiai apibūdinamas prostitucijos verslas :). Jaunas vaikinas? - nelabai prisimenu smulkiai, bet ta mintis man labai įstrigo:). Taigi, vyras sako motinai savo? - jos vargšės, nelaimingos, iš bado tuo užsiima. O motina ir sako: aš irgi badavau ištisomis dienomis ir savaitėmis, bet nepradėjau tuo užsiimti, jos ne alkanos buvo, o silpnos iš priešakio.

Ne citata :). taigi, tikrai mes visada turime pasirinkimą, aš irgi esu dirbusi įmonėje kur kažkas buvo, bet aš pasakiau iš karto: jei tai bus su mano žinia, tai jau bus grupinis, jis rimčiau baudžiamas:).

Manau, jog tas priminimas apie galimą bausmę, labai stabdė darant kažką tokio, šiaip juk visi įsivaizduoja, kad niekada gyvenime nepagaus jų - ir tokie įsivaizduoja ir visokie prievartautojai ir serijiniai žudikai, bet pagauna vis tik:).

Jie galėjo mane atleisti, aišku, tai aš ir pati tikrai nebūčiau pas juos dirbusi, jei būčiau turėjusi tame dalyvauti, kam man to reikia?

Amžina dilema-būti ar nebūti?
Vieni mušasi į krutinę ir šaukia-vardan TOS,visų prakeiktos!
Kiti principus pridengia vaikais,nors tie patys užaugę dar pasmerks-kodėl taip,o ne kitaip pasielgei?
Arba ne.Ir užaugs dar viena prarasta karta.

Aš taip pat jaučiausi kaip voverė. Dabar, kai jau įkopiau į penktą dešimtį, ir savo kailiu patyriau kas yra kas šiame gyvenime, aš iš tolo apeinu tokias situacijas. Ir kitiems patariu kad to geriau nedaryti.
O tada, buvo tada.
Ir pinigų vogti man nereikia. Nes turiu tokius darbdavius, kad galiu paprašyti jei man jų pritrūktų, ir tikrai iš anksto išmokės atlygį. Nors ir turiu jų sąskaitų kodus....

Kaip atpažinti Monstrą ? http://www.akcentai.info/index.php/verta-atversti/item/29-kaip-atpazinti-monstra

Nenoriu nieko įžeisti, bet yra profesijų, kurios monstrus traukia labiau. Idėja turi valdyti, todėl idėjų užvaldyti monstrai ieškos būdų užvaldyti kitus. Kai kurios profesijos tinka labiau, jose daugiau hierarchinio paklusnumo, simbolinių galių ir ritualų. Tačiau būtų kvaila žmones rūšiuoti pagal profesijas. Juk pasitaiko mokytojų, kuriems kenčiantis vaikas svarbiau už visą švietimo sistemą, o kelyje galime sutikti uniformuotą baudėją, kuris į tave pažiūrės ne kaip į auką, bet parodys paklydusiam kelią ar net padės prisipūsti automobilio padangą.

http://www.akcentai.info/index.php/ekonomika/item/32-valdzios-islaidos-kas-ka-pucia

Suplakus ekonominių terminų ir ideologijos kokteilį, daug ką galima išpūsti. Ir pučiama jau daug metų. Pretendentus į ideologinį chuliganizmą galbūt įkvepia ne pačių blankiausių LLRI žmonių pavyzdys – viešojoje erdvėje jodinėjant ant balto „valdžios išlaidavimo“ kritikos žirgo nusižiūrėti tos pačios valdžios kėdę? Gal tai ne demokratijos yda, bet turi būti pastebima ir įvardijama. Viešai kalbančiųjų atsakomybė didesnė nei kontrabandininkų ar kyšininkų, nes būtent vieši klabėtojai sukuria kontekstą, kuriame vienaip ar kitaip apsisprendžia piliečiai ir valdžios.

Mane visada žavi tas pasakymas - juoda buhalterija, juodi pinigai, atlyginimai.

Kita vertus, juoda spalva siejama su elegancija ir klasika.

Su mūsų TV tikrai kažkas ne taip, beveik nežiūriu, bet girdžiu. Per LRT mala apie šildymą, lyg jis nuo to atpigtų, per BTV mala apie teikiamas medicinines paslaugas Lietuvoje, lyg jos nuo to pagerėtų. Kadangi šeimoje turiu šiandien ligonį, tai užkliuvo štai kas. Liga gal ne tokia, kad reiktų mirt,(sinusitas abiejų pusių, ausų uždegimas ir bronchitas), gripo pasėkmė .Po kelių kursų antibiotikų, paskyrė reabilitaciją . Šiandien ateina žmogus pas reabilitologą,o jis pažiūrėjo, pažiūrėjo ir klausia: "O kas Jums didesnį nepatogumą kelia ar ausis ar nosis? Nu ligonis pagalvojo, pasvarstė ir sako- "gal ausis?".Tada išrašė pasišildyti ausį 5 dienas .

Pagalvokit kaip būtų, jeigu niekas nieko nekalbėtų, nerodytų, neinformuotų Gal nuo kalbų niekas ir nepasikeis, bet jos bent bus išgirstos. Kada nors. Žiūrėkite kaip yra su mus liečiančiu buh.apskaitos įstatymo pakeitimu. Jei niekas nieko nebūtų sakęs, rašęs, kalbėjęs seminaruose ir pan. argi kas nors būtų kažką keitęs? Ar kas nors būtų išgirdęs, kad kažkas čia ne taip?
Anksčiau žiūrėdama TV, kartais pagalvodavau, na kas turi atsitikti (ar kiek sumokėti), kad eilinis žmogus, eina į tas pokalbių laidas ir pasakoja savo nelaimes, kas iš esmės jam lyg ir nieko nepakeis. Paskui supratau, kad tai daroma iš nevilties. Kai tau nutinka nelaimė, norisi rėkti garsiai - žmonės, pažiūrėkit kokia betvarkė, garsiai sakykit, kas ne taip mūsų sistemoj, nes valdžiažmogiai iš aukštai to nemato.
Netgi jūsų, Urtele, pateiktas pavyzdys daug pasako. Eiliniam žmogui pašildys ausį, o jei tai būtų seimūno ausis, tai greičiausiai jam paskirtų dar ir nugaros masažą ir jis niekuomet nesužinos, kad kitiems priežiūra skiriama tik minimali.

Kai darbas mane susiieško, vadams visada sakau: juodos buhalterijos niekad nevedžiau ir nevesiu, nes jeigu man mokesčiai po nagais adatas kaišios, tai aš ne tik viską išplepėsiu, bet dar ir nuo savęs pridėsiu.
Ir Soffy čia gerą idėją apie grupinį iškėlė

Labas artėjančios šilumos rytas:)

Kartais tas sutikimas makliavoti popieriuose, yra ne kas kita, kaip noras įsiteikti savo vadui, tikintis iš jo išskirtinių bonusų, būti jo dešiniąja ranka. Pažiūrėkit vien į Vonžutaitės atvejį, atsidavusiai nukeliavo su savo vadu net iki teismų, o juk galėjo iš kart išeiti, iškėlusi galvą, kai tik ten pakvipo juodais reikalais. Taip, kad viskas mūsų rankose ir sakyti, kad nėra kito pasirinkimo, tai tikrai nebe tie laikai. Juokinga, kai sako, kad jaunos buhalterės neranda kito darbo, tik tvarkyti juodąją buhalteriją. O kas verčia būtinai būti buhaltere, dirbančia su juodąją buhalterija, juk galima dirbti administratore, vadybininke, vaiklų aukle ir dar šimtai kitų darbų, kur nereikės nusižengti savo sąžiningumui.

Kur tie šimtai normalių darbų? Nematau.

O koks darbas normalus?Kur daug moka,bet mažai dirbti reikia?
Ne darbas,o žmogus darbą puošia.Banaliai skamba,bet teisingai.