Kasa

AS APSTULBUSI, DEL 2 PUNKTO.

Matyti kad jis perlenke lazda. Tai noriu paklausti, jei imoneje darbininkai dirba pagal pamainas, ir tas grafikas, sudaromas menesiui, kabinamas ant lentos, jame yra skiltis "parašas" tai jame turi kiekvienas darbininkas pasirašyti kad susipažino?

Taip, jei darbas pamaininis, grafikas turi būti sudaromas iš anksto ir kiekvienas darbuotojas turi susipažinti pasirašytinai. Toks darbo grafikas gali būti laikomas buhalterijoje, o lentoje galima iškabinti kopiją be darbuotojų parašų

Nemaišykim skirtingų dalykų. Su darbo grafiku privalo darbuotojai susipažinti pasirašytinai. Kalba ėjo apie tabelį, o tiksliau apie darbo laiko žiniaraštį.

Tai aš ir nemašau, žmogus paklausė apie darbo grafiką, tai apie jį ir atsakiau. O su tabeliu, darbuotojui pageidaujant, jis gali susipažinti, bet pasirašinėti ant tabelio tai, aišku, kad neturi. Šiaip tai kažkaip biškį ne toj temoj apie tai šnekam

as suprantu, kad tai skirtingi dalykai. Suprantama, kad darbo laiko žiniarastyje neturi buti darbuotoju parašu ir taskas

tai as ne i tema paklausiau, nesusilaikiau tiesiog.

Kaip ten yra su tuo pinigų išėmimu, jei mes išmokam daugaiu negu 50 000 lt turim kažkam pranešti ? O kas su tuo seka, imone tikrins, kazka dar turim sumoketi nuo tos sumos ar kaip ?

Nebėra jokių ribojimų. Nebent, protingumo principas:))

Labas rytas, gal kas žino nuo kokios sumos kai išimami pinigai iš kasos (skoloms suumokėti) reikia pranešti mokesčių inspekcijai, įmonė individuali Ačiū gal kur paskaityti galėčiau , anksčiau kiek žinau buvo 50000 Lt

Senai niekam pranešinėti nereikia.

Buvo toks tarpas, kai ir už 3000 apmokant vienam asmeniui vienkartinę sumą, reikėjo pranešti Dabar nieko nebereikia.

www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

13 straipsnis. Informacijos pateikimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai

1. Finansų įstaigos, atliekančios operaciją su pinigais, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktą operaciją su pinigais pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento vienkartinės operacijos su pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiamoje informacijoje nurodomi kliento tapatybę patvirtinantys duomenys, o jeigu operacija su pinigais atliekama per atstovą, – ir atstovo tapatybę patvirtinantys duomenys, operacijos su pinigais suma, valiuta, kuria atlikta operacija su pinigais, operacijos su pinigais atlikimo data, operacijos su pinigais atlikimo būdas, subjektas, kurio naudai atlikta operacija su pinigais.

2. Kredito įstaigos praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį grynųjų pinigų keitimą iš vienos valiutos į kitą, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 20 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

3. Draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento ir draudžiamo asmens tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie gautas draudimo įmokas, jeigu nuo kalendorinių metų pradžios arba nuo anksčiau pateikto pranešimo iš kliento gautų draudimo įmokų suma pagal vieną ar daugiau draudimo sutarčių viršija 10 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

4. Notarai ar asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie kliento sudarytą sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu pagal sandorį gaunama ar mokama pinigų suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

5. Kiti subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų ar mokamų grynųjų pinigų suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

6. Šio straipsnio 1–5 dalyse nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiama nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo operacijos su pinigais atlikimo ar sandorio sudarymo dienos.

7. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai neteikiama, jeigu finansų įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga.

8. Finansų įstaiga gali neteikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento veiklai būdingos didelės nuolatinės ir reguliarios operacijos su pinigais, atitinkančios Vyriausybės nustatytus kriterijus.

9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta išimtis netaikoma, jeigu finansų įstaigos klientas yra užsienio valstybės įmonė, jos filialas ar atstovybė arba jis verčiasi:

1) teisinių paslaugų teikimu, advokato praktika, notaro veikla;

2) loterijų, azartinių lošimų organizavimu ir vykdymu;

3) veikla, susijusia su juodaisiais, spalvotaisiais arba tauriaisiais (retaisiais) metalais, brangakmeniais, juvelyriniais dirbiniais, meno kūriniais;

4) prekyba transporto priemonėmis;

5) prekyba nekilnojamuoju turtu;

6) audito veikla;

7) asmens sveikatos priežiūra;

8) aukcionų organizavimu ir vykdymu;

9) turizmo ar kelionių organizavimu;

10) didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir kitais alkoholio produktais, tabako gaminiais;

11) prekyba naftos produktais;

12) farmacine veikla.

[quote="Devi"]
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

13 straipsnis. Informacijos pateikimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai

1. Finansų įstaigos, atliekančios operaciją su pinigais, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktą operaciją su pinigais pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento vienkartinės operacijos su pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiamoje informacijoje nurodomi kliento tapatybę patvirtinantys duomenys, o jeigu operacija su pinigais atliekama per atstovą, – ir atstovo tapatybę patvirtinantys duomenys, operacijos su pinigais suma, valiuta, kuria atlikta operacija su pinigais, operacijos su pinigais atlikimo data, operacijos su pinigais atlikimo būdas, subjektas, kurio naudai atlikta operacija su pinigais.

2. Kredito įstaigos praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį grynųjų pinigų keitimą iš vienos valiutos į kitą, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 20 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

3. Draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento ir draudžiamo asmens tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie gautas draudimo įmokas, jeigu nuo kalendorinių metų pradžios arba nuo anksčiau pateikto pranešimo iš kliento gautų draudimo įmokų suma pagal vieną ar daugiau draudimo sutarčių viršija 10 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

4. Notarai ar asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie kliento sudarytą sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu pagal sandorį gaunama ar mokama pinigų suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

5. Kiti subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų ar mokamų grynųjų pinigų suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

6. Šio straipsnio 1–5 dalyse nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiama nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo operacijos su pinigais atlikimo ar sandorio sudarymo dienos.

7. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai neteikiama, jeigu finansų įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga.

8. Finansų įstaiga gali neteikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento veiklai būdingos didelės nuolatinės ir reguliarios operacijos su pinigais, atitinkančios Vyriausybės nustatytus kriterijus.

9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta išimtis netaikoma, jeigu finansų įstaigos klientas yra užsienio valstybės įmonė, jos filialas ar atstovybė arba jis verčiasi:

1) teisinių paslaugų teikimu, advokato praktika, notaro veikla;

2) loterijų, azartinių lošimų organizavimu ir vykdymu;

3) veikla, susijusia su juodaisiais, spalvotaisiais arba tauriaisiais (retaisiais) metalais, brangakmeniais, juvelyriniais dirbiniais, meno kūriniais;

4) prekyba transporto priemonėmis;

5) prekyba nekilnojamuoju turtu;

6) audito veikla;

7) asmens sveikatos priežiūra;

8) aukcionų organizavimu ir vykdymu;

9) turizmo ar kelionių organizavimu;

10) didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir kitais alkoholio produktais, tabako gaminiais;

11) prekyba naftos produktais;

12) farmacine veikla.[/quo


Didelis ačiūkas

Nu neturėjau aš omenyje FNTT, STT, saugumo, liustacijos komisijos ir t.t..Apsiribojau VMI.

tai kad paklausėjui nesvarbu man atrodo kas pas jus omeny. Jis klausė ar reikia pranešti apie išmokėtą sumą...

Įkalbėjai, sutinku.

Tai kad nepainiokit gal apie tą pranešimą. Įmonė pati pranešinėti nieko neprivalo - šis įstatymas įpareigoja ne įmonę, o finansines institucijas ir t.t. Ir daugiau liečia bankus - kai iš a/s įtartinai mėtomi pinigėliai. Žinoma, jei FNTT pas jus apsilankys ir paprašys kasos - gali ir čia užkliūti, jei pasirodys įtartina.

Pagal 5 punktą turi ir įmonės pranešinėti apie tokias operacijas. Mums auditas įrašė į "trūkumus" šitą punktą. Nes aišku niekam nepranešėm...

Kažkaip man "nesiklijuoja". Čia, mano galva, taikoma ne visiems sandoriams. Nes:
"3. Kiti subjektai – šie asmenys:
8) asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, susijusia su prekyba nekilnojamaisiais daiktais, brangakmeniais, tauriaisiais metalais, meno kūriniais, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais;"
Mano galva - tai sandoriai su brangiu turtu, kurio vertė virš 50 tūkst., o ne įvairūs mokėjimai ir atsiskaitymai.

Perskaičiau Pinigų plovimo prevencijos įstatymą ir dar labiau susipainiojau, sutinkčiau su Loreta, bet kad auditoriai siūlo pranešti.. Tai pranešti ar ne?