jofky rašė: "Tarnybinius romanus" ne mums laiminti ir ne mums teisti Mažiau kiškit nosį į ne savo reikalus
Šiaip ir aplinkiniams nėra malonu matyti "nevykusius" romanus. Paporinsiu ir aš vieną romaniuką. Buvo Naujųjų metų vakarėlis. Visi su "antrosiomis pusėmis". Aš ta pusė ir buvau. Na ir ką- vienas vadybininkas, gerai įkaušęs, visą vakarą nepaleidžia iš rankų savo bendradarbės- šokiai, glamonės ir pan. O nuošaly apsipylusi ašaromis tą vadybininką stebi jo "antroji pusė". Nežinau ar ten žmona ar draugė, bet vaizdas mane šokivaro žiūrint į tą verkiančią ir sau vietos nerandančią moteriškę.
Ot moteriske - nu bobu boba (atsiprasau bet negaliu susilaikyt), kaip dar galima noret kad vyras gerbtu, jei pati saves negerbia? Ne gana kad tokio dalyko kaip vyro romanas nutuokt, dar vaiksciot asarom apsipylus aplinkui visa vakara, nu tai viskas - svente baiges, pamatei kad nereikalinga ir varai namo arba savo arba vyro lagaminu kraut!
Tai kam tada tą žmoną ar draugę vestis? Arba namuose palik, arba jau tvardykis kaip nors -darbe atsiglamžysi.
Nors aš tai būčiau tiesiog apsisukus ir išvažiavusi namo, sukraučiau visus jo daiktus, pastatyčiau prie durų ir lai eina toliau glamžytis. Nenori ir nereikia, geriau vieną kartą paverkti, negu leisti, kad tave kiekvieną kartą kažkoks (atsiprašau) gaidys skaudintų.
Na, priekabiavimas - tai kada "priekabiautojas" nepatinka, na o jei patinka - tai tegul "priekabiauja". Ir problema sena - visais laikais TAIP buvo ir visada bus. Daug galima parašyti, bet nieko nepakeisi - yra ir meilė yra ir aistra - o mes tik žmonės
jofky rašė: "Tarnybinius romanus" ne mums laiminti ir ne mums teisti Mažiau kiškit nosį į ne savo reikalus
Šiaip ir aplinkiniams nėra malonu matyti "nevykusius" romanus. Paporinsiu ir aš vieną romaniuką. Buvo Naujųjų metų vakarėlis. Visi su "antrosiomis pusėmis". Aš ta pusė ir buvau. Na ir ką- vienas vadybininkas, gerai įkaušęs, visą vakarą nepaleidžia iš rankų savo bendradarbės- šokiai, glamonės ir pan. O nuošaly apsipylusi ašaromis tą vadybininką stebi jo "antroji pusė". Nežinau ar ten žmona ar draugė, bet vaizdas mane šokivaro žiūrint į tą verkiančią ir sau vietos nerandančią moteriškę.
Iš to išvada tokia: nereikia į darbinius balius, grupiokų, klasiokų susitikimus eiti su antromis pusėmis.
Nu tada visai tu cia ne i tema (klinkt klinkt) vakar buvo vakar, o siandien kalbam apie naujus vejus
Nieko čia naujo nekalbat, gvildenat tokias gyvenimo situacijas, kurios tur būt kartojasi kiekvieną dieną.
Negi jums taip įdomu, kas su kuo šoko, kas verkė, kas glamžėsi kamputyje
Šiaip tai aš kalbėjau apie pasakojimą,
kuris prasidėjo vakar :)
Nu tada visai tu cia ne i tema (klinkt klinkt) vakar buvo vakar, o siandien kalbam apie naujus vejus
Nu moteriškės visai į pievas nusukot. Iš tuščio į kiaurą pilstot ir tiek. O tai kampe verkiančiai antrai pusei jau seniai reikėjo nusiimti rožinius akinius ir eiti savo gyvenimo keliu. O ne tasytis ir su tokiu plevėsa. Ir jokio gailėščio jai nejaučiu. Kur du, ten abu kalti
Rolf rašė:
Nieko čia naujo nekalbat, gvildenat tokias gyvenimo situacijas, kurios tur būt kartojasi kiekvieną dieną.
Negi jums taip įdomu, kas su kuo šoko, kas verkė, kas glamžėsi kamputyje
Manote šiaip sau tiek populiarumo sulaukia muilo operos - ten tą patį vykstą, o serialų žiūrovės patiria malonumą stebėdamos tokias gyvenimo peripetijas
O jei dar reali situacija iš gyvenimo, kaip iš serialo...