Stela rašė: Nori susigadinti malonumą, tai pradėk kalbėti apie tai, kas tau tą malonumą teikia. Šita diskusiją labai sumažino norą flirtuoti
, įsivaizdavau save Beno vietoje, nuoširdi užuojauta, stebiuosi Jūsų tvirtybe. Koks siaubas, aš būčiau neatlaikiusi ir pabėgusi, negaliu pakęsti jokios prievartos
.
Nu, tuo metu mane kažkas buvo prigąsdinęs, kad besimokančios manęs niekas į darbą nepriims, nes reikia į sesijas, į egzaminus išleidinėt ir t.t. ir pan. Žodžiu, buvau prišiurpinta
, todėl sėdėjau ir tylėjau. Šiandien aš ir pati nesuprantu, kaip atlaikiau, aišku, nervų sistema iš rikuotės išėjo ir, tarp kitko, iki šiol taip ir neatsistatė.
Beje, sekso maniakai slypi ne tik po nešvariais drabužiais. Pilna jų ir tarp inteligentiškai atrodančių vyrų. Bent jau mano šefas susmirdęs nevaikšto, nors ir kostiumo nemėgsta. Bet turbūt taip jau užkoduota vyriškoj smegeninėj "jei jauna, simpatiška ir dar nedaug uždirbanti, tai tikrai sutiks šiek tiek paišdykauti už materialinę paramą". Atvirai pasakysiu, kad prieš tuos septynis metus, kuomet istorija prasidėjo, o mano bute pro sutręšusius vamzdžius taškėsi vanduo kiekvieną kartą išplovus puoduką, o paie išsimaudymą pilnoje vonioje negalėjo būti nė kalbos, nes po to sekė potvyniai visame bute, aš užmerkus akis pabandydavau tą šefą bent jau pabučiuoti......Vaikeli, atsimerkdavau staigiai iš išgąsčio ir pasišlykštėjimo. Taigi nusprendžiau, kad šiuo atveju "poleznoje s prijatnim" eina skirtingais keliais, nustojau markstytis, ir pradėjau už save kovoti dantim ir nagais.
Šiandien turiu jau kitą butą, ir žymiai didesnį, ne tik vanduo nebėga, bet ir vėjas nepučia pro plastikinius langus. Ir viskas už savo pinigus, nors šefas ir tas pats. Tokia va istorija.