Atleidimas iš darbo (teisingas dokumentų iforminimas)

Darbdavys yra stipresnė pusė ir kaip Tininga rašė Darbdavio pareiga darbuotojui paaiškinti šiuos niuansus.
VDI ir teismai bus darbuotojos pusėje...

laba diena, noriu jūsų patarimo. Reorganizuojami du UAB ai , prijungimo budu, visi darbuotojai perkeliami pagal 138str., bet tarp jų yra keletas darbuotojų , kurie dirba abiejose įmonėse.Darbuotojams pagrindinė darbovietė skaitosi toji įmonė, kuri prijungiama. Kyla klausimų:
1.kaip vykdomas tokių darbuotojų perkėlimas ir kokius dokumentus turime užpildyti vienoje ir kitoje įmonėje.Viena iš šių perkeliamų žmonių šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose.
2.O kaip įforminama likviduojamos įmones direktoriaus ir vyr.buhalterės perkėlimas į sujungta įmonę? Juk pagal DK 138str. darbuotojams turi būti suteiktos tos pačios darbo sąlygos.Bet vienoje įmonėje juk nebus du direktoriai ir du vyr.buhalteriai.
Laukių Jūsų atsakymų.

o jei darbuotojas atleidžiamas tik iš vieno padalinio, bet kitame padalinyje dar lieka dirbti (bet buvo atskiros sutartys) tai gal tada nepriklauso išeitinė už tą nutrauktą DS? jei vistiek lieka įstaigoje?

Mėginkite pasikonsultuoti su VDI. Mano nuomone, kai yra atskiros sutartys, tai vieną jų nutraukus, teisė į išeitinę išmoką išlieka.

o jeigu pareigybė ta pati, viena įstaiga, tik padaliniai skirtingi, tai sudarant sutartis ar turi būti dvi atskiros sutartys ar gali būti viena sutartis, tik paminėti, kad 0,5 etato dirba viename padalinyje, 0,5 etato kitame padalinyje?

Jei įmonė ta pati, ir pareigybė ta pati, turėtų būti viena sutartis.

Dabar, jau VDI vertinimu, turėtų būti viena DS.

aišku, ačiū

Lyg ir iš VDI puslapio:
Su manimi yra sudarytos dvi darbo sutartys, t. y. pagal vieną darbo sutartį dirbu 12 metų pilnu etatu vienoje pareigybėje, o pagal kitą – 2 metus 0,25 etato kitoje pareigybėje. Įmonė nori su manimi nutraukti abi darbo sutartis. Ar man priklauso išeitinės išmokos pagal abi pareigybes?
Nutraukus darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį bei DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje, o nutraukus darbo sutartį kitais IV skirsnyje (išskyrus DK 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip (DK 140 straipsnis).
Vertinant Jūsų paklausime nurodytas aplinkybes, jog greta pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo toje pačioje darbovietėje einate papildomas pareigas, pažymėtina, kad toks susitarimas neturėtų būti vertinamas kaip savarankiška darbo sutartis. Šiuo atveju, DK normos, reglamentuojančios išeitinės išmokos mokėjimą, darbo sutarčiai dėl papildomo darbo ar papildomų pareigų atskirai netaikomos. DK nuostatos, reglamentuojančios darbo sutarties pasibaigimą ir atsiskaitymą su darbuotoju, taikomos pagrindinei darbo sutarčiai, kurios pagrindu susiklostė ir pagrindinio, ir papildomo darbo teisinis santykis tarp darbuotojo ir darbdavio. Jūsų nurodytu atveju, išeitinės išmokos dydis priklausytų už 12-os metų nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje.
Pateiktu klausimu paminėtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2012, kurioje Teismas aiškindamas DK 114 bei DK 119 straipsnio taikymą, nurodė, kad DK normos, reglamentuojančios išeitinę išmoką, įspėjimo terminus, ir kitos darbo sutarties pasibaigimą reguliuojančios normos darbo sutarties dėl papildomo darbo pasibaigimo atveju atskirai netaikomos. Tačiau, pasibaigus pagrindinei darbo sutarčiai, pasibaigia ir susitarimas dėl papildomo darbo ir taikomos DK nuostatos, reglamentuojančios darbo sutarties pasibaigimą.

tai kaip iš tikrųjų, jei pagal pagrindinę darbo sutartį lieka dirbti vadinasi už papildomą darbo sutartį nutraukiant išeitinė atskirai nepriklauso? ar aš kažką ne taip įskaitau????????????/

jei darbuotojas parašė prašymą atleisti nuo 10.06 tai jis dar turi atidirbti šeštą dieną?

6 d. yra paskutinė darbuotojo diena įmonėje.

Pasikonsultuokite su VDI.

Gal galite kažkokį įstatymą nurodyti, kur nurodyta nes prašo nuo 10.06 atleisti, bet atidirbti nenori tą šeštą dieną. tai norėčiau kažką parodyti, nes pati tai nelabai randu. AČIŪ

Nenori, tai nenori - ar priversite?

bet jeigu rašo nuo 6d, tai pagal mane ir nebepriklauso dirbti, juk rašo atleisti "nuo", o ne spalio 6dieną?

Ta 6 diena yra atleidimo diena. Dažnai taip rašoma. Štai neseniai varčiau dokumentų formų, šablonų, pavyzdžių sąvadą, jame yra prašymas su tokia pat formuluote.
Todėl svarbu abiems šalims išsiaiškinti tiksliai, kas turima galvoje.

kažkaip keistai........... juk ir atostogų kai rašo išleisti sakykim nuo spalio 6 tai ir atostogauja jau tą dieną,o nebe dirba........

Man tai nėra keista. Bet jei kyla abejonių, reikia su prašančiuoju tai aptarti ir jas išnaikinti
Ir su atostogaujančiais būna nesusipratimų: parašo "iki 26 dienos", ir įsivaizduoja, kad 26 jau eina į darbą. O šioji diena pagal tokį parašymą dar priklauso atostogoms. Tad tenka kartais tikslintis...

Noriu sužinoti jeigu darbuotojas dabar biletenyje nėštumo ir gimdymo ir nori išeiti iš darbo. Jos paskutinė nedarbingumo diena 10.10, bet nori parašyti prašymą kad atleistume mes ją. Kuri diena gali būti paskutinė ar 10.10 ar turi būti 10.13. Ačiū