Penktieji metai pagal Saturo ciklą GANDRO metai
Metų spalva žalsva, ištirpusi beribiame dangaus skliaute
(Metai padedami skaičiuoti nuo lygiadienio Kovo mėn. 21 dienos)
1910; 1942; 1974; 2006
Visų pirma tai gandras neša vaikus. Ir iš tikrųjų tais metais gimsta daug vaikų. Metai aktyvūs, tačiau nepriimtini kraštutinumai, lazdos perlenkimas. Šiais metais demaskuojami tie, kurie trukdo normaliam pasaulio vystymosi keliui. Nepalankūs šie metai žmonėms ardantiems harmoniją, avantiūristams. Metai geri keliautojams, kaip ir visi metai, kurių totemai yra paukščiai. Paprastai patys svarbiausi įvykiai vyksta metų gale, persilaužyme, pereinant vieniems metams į kitus. Laikoma, kad patys didžiausi išbandymai žmogaus daliai krenta perėjimo laikotarpiu. Zoroastrizme Gandro metai yra kritiniai, nes šiuo metu suaktyvėja velniava. Organizmas tampa neatsparus, neuždaros sistemos, todėl visiškai normalu, kad bet kuris virusas gali įsiskverbti į gyvą ląstelę.
Šiais metais reikia laikytis nustatytos žemėje tvarkos, viskas turi būti tiksliai pagal reglamentą. Visi, kas bando sutrukdyti šią tvarką, avantiūrų arba maginių poveikių keliu, gali būti nubausti ir išniekinti. Šie metai neigiamai veikia, bet kurią maginę situaciją, tačiau geri meditacinei praktikai. Tai metai, kada pažeminti ir įžeistieji sulaukia atpildo, kaip ir kiti skina savo darbų atpildo vaisius.
Gandras – vienišius, vienmylys, truputį niūrus, asketas. Vienatvė, mokėjimas skristi aukštai debesyse, ateiti į pagalbą sunkiu metu, tai jo požymiai. Visa tai būdinga žmonėms gimusiems gandro metais. Žmonės-gandrai kalba mažai ir tik esant reikalui. Tikslumas, konkretumas, asketizmas, mokėjimas keistis. Jie nesiriša su erdve, jų erdvė begalybė, bet jie tiksliai siejasi su laiku. Tai labai tikslūs žmonės.
Gandro metų žmonėse yra kažkas gandriško, atžymėto – baltas paukštis su juoda žyme. Noras matyti, pažvelgti į priekį. Tai žmonės, kurie moka džiaugtis tada, kai nuo nieko nepriklauso. Poruojais tik vieną kartą. Fatalistai, nes tai neaprėpiamos Dangaus erdvės Izedas. Jie daug ką numato labai toli į priekį, ko negali numatyti kitas žmogus. Tai atpildo ir apdovanojimų nešėjas. Gandrai yra keliautojai, bet labai prisirišę prie šeimos, artimųjų ir tradicijų. Jiems labai sunku to atsisakyti.
Gandrai nesutaria su tais, kurie drumsčia ramybę. Sakoma, kad virš namo kur vyksta pykčiai, gandras niekada nesuka lizdo. Ten, kur yra jo lizdas, namai – ramybės šventykla. Gandrų žudyti jokiu būdu negalima. Nors kelionės sudaro didelius sunkumus, jie visada grįžta namo, į savo lizdą. Tai žmonės, kurie neša liūdesį, ilgesį, atstumimą, jiems labai sunku įsirašyti į bendruomenę.
Pvz. Lermontovas gimė 1814 m. Nors jį vaikystėje labai mylėjo, ypatingai senelė, buvo tipiškas gandras: ilgesys, melancholija, kažkokia misija, kuri jį traukė į tolimas šalis. Jis turėjo Charizmą. Nikkolo Paganinis – taip pat ilgesys, atsiskirimas, melancholija. Jis visada vienišas. Nieku negali pasitikėti, tik savo jėgomis. Jo niekas nemėgo ir pasitikėti jis galėjo tik dangumi, iš kur ateina pagalba. Pas Paganinį ji atėjo, kai reikėjo groti su viena styga. Net po mirties jis nerado vietos. Sūnus karste jį vežiojo po Europą 20 metų.
Gandrai gracingi, visą laiką stovi ant vienos kojos. Judesio koordinacija negali būti pažeista. Jei koordinacija pažeista jaučiasi minčių sumaištis, gestikuliacija, nesurišta kalba. Sustiprinta gestikuliacija – tai antitotemas, atstumianti, šlykšti rupūžė.
Pvz. Antitotemas buvo Bakuninas, anarchizmo įkūrėjas. Paskutiniais gyvenimo metais pas jį veidas buvo platesnis už pečius, atkritęs apatinis žandikaulis, daug karpų. Jis nuėjo žemu, tamsos keliu. Nors po pasaulį keliavo daug.
Fransua Rable, „Gargantiua ir Pantagriuelis“ autorius. Jo taip pat niekas nesuprasdavo, nes jis iš visų juokėsi, charakteris buvo niūrus, nebendraujantis, užsidaręs.
Gandrai būtinai turi auklėti vaikus, tai vedantysis vaikų auklėtojas. Jie būna geri pedagogai. Gandro metais nesiseka avantiūristams, metai būna palankūs žmonėms saugojantiems šeimą, norintiems susikoncentruoti. Kas bando vykdyti grobuoniškus karus, būna sunaikinami.