Loreta13 rašė: kakaduJV nežinau permokėjimo priežasčių. bet, kiek suprantu, priskaičiavote per daug. Tai nėra blogai. Ir išmokėkite, nejau gaila darbuotojui?:))
Darbo kodekso 224 str. 2 dalyje pateikiami atvejai, kai išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos įmonės administracijos valia be darbuotojo sutikimo. Kodekse teigiama, kad „išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, įstaigai ar organizacijai, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos nurodymu“. Tačiau ši nuostata taikoma tik kodekse nurodytais atvejais. Su išlyga galima išskirti stambią grupę atvejų, kai išskaita gali būti daroma darbdavio nurodymu – dėl darbuotojui išmokėto avanso, permokėtų sumų, darbuotojo padarytos žalos:
1) grąžinti avansą, kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį;
2) grąžinti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų;
3) padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo į kitą vietovę atveju, taip pat už ūkinius patarnavimus;
4) atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei.
Verta įsidėmėti ne tik šiuos atvejus, bet ir išskaitų darymo tvarką. Kodekse numatyta, jog šiais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymą (išleisti įsakymą, potvarkį ar pan.)
padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas, buvo išmokėta suma, permokėta dėl skaičiavimo klaidų, arba paaiškėjo darbuotojo padaryta žala. Praleidus šį terminą, išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio administracijos nurodymu nebegali būti daromos. Jei administracija, praleidusi minėtą vieno mėnesio terminą, nurodytais atvejais padarytų išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio, darbuotojas galėtų kreiptis į teismą, kad išskaitos teismo būtų pripažintos neteisėtomis, ir darbdavys grąžintų išskaitytas sumas. Darbdavius galima paguosti – aplinkybė, kad įmonė praleido vieno mėnesio terminą atitinkamam nurodymui pareikšti, nereiškia, jog ji visiškai prarado galimybę iš darbuotojo išsiieškoti avansą, jam permokėtas sumas ar žalos atlyginimą. Iš darbdavio atimama galimybė šias sumas išsiieškoti vadovo nurodymu, tačiau darbdavys gali tai padaryti teismo keliu, t. y. kreiptis į teismą dėl darbuotojui nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo.
Norėtųsi skaitytojų dėmesį atkreipti į Darbo kodekse (224 str. 3 d.) įtvirtintą aiškų draudimą, nurodantį, kad „
negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus“. Manytume, kad šiuo atveju kaip skaičiavimo klaidą reikėtų suprasti klaidą, padarytą dėl aritmetinių veiksmų – sudėties ar atimties, daugybos ar dalybos. Taigi jei darbuotojui dėl neteisingai pritaikyto įstatymo išmokamas per didelis darbo užmokestis, darbdavys dėl to darbuotojui permokėtos darbo užmokesčio dalies negali susigrąžinti, išskyrus atvejį, kai tai susiję su skaičiavimo klaida.