Suminė darbo laiko apskaita

Labas vakaras, Tininga. Noriu paprašyti Jūsų keletos paaiškinimų.

1 neaiškumas. Įmonėje suminė darbo laiko apskaita 4 mėn. Dabar skaičiuoju suminius viršvalandžius. Lyginu 01,02,03,04 mėn. nustatytas darbo valandas su faktiškai dirbtomis. Gaunasi tarkim 14 val. suminių viršvalandžių, tačiau... Tačiau darbuotojas per 04 mėn gavo 8 poilsio dienas (4 iš jų sutampa su nustatytomis darbo dienomis) už viršvalandžius. Ar tomis 4 d.d. mažinti 04 mėn faktiškai dirbtas valandas? Ar tomis 4 d.d. mažinti 04 mėn. nustatytas darbo valandas?

2 neaiškumas. Darbuotojas gauna nustatytą darbo užmokestį (ne valandinį) neatsižvelgiant į tai, ar jis išdirbo visas valandas tą mėnesį, ar išdirbo daugiau nei nustatyta. Pvz.: 04 mėn. 167 val (21 d.d.) nustatyta, o darbuotojas išdirbo 15 d (120 val 45 min). Gavo 8 poilsio dienas (4 iš jų sutampa su nustatytomis darbo dienomis). Ar tas poilsio dienas vertinti kaip darbo dienas (kurios apmokamos)?

3 neaiškumas. Skaičiuojant suminius viršvalandžius darbuotojui gaunasi neišdirbtų valandų. Jas būtų galima traktuoti kaip prastovas. Tačiau per ankstesnius mėnesius gavo algas neatsižvelgiant į tai, kad tarkim 01,03 mėnesiais jis neišdirbo visų to mėnesio nustatytų valandų. Ar galima neskaičiuoti jokio užmokečio, kai atsiranda neišdirbtos valandos? Ar vistiek reikia skaičiuoti kaip už prastovas?

Šiam kartui būtų tiek neaiškumų

1. Jei tai poilsio dienos, skirtos kompensuoti viršvalandžius, tai jos turėtų būti neįskaitomos į apskaitinio laikotarpio nustatytas valandas, t.y. iš tų nustatytųjų pagal 5 d.d. savaitę atimame tas valandas, kurios sutapo su darbo dienomis pagal 5 d.d. savaitę (ne pagal darbuotojo grafiką) - kaip ir kitokie neatvykimai. Šios poilsio dienos apmokamos VDU (DK 149 str. 2 d.).
2 - 3. Jei jis pagal savo grafiką išdirbo mažiau valandų ir gavo pilną fiksuotą DU, tai čia viskas gerai, ir paskui jums nereikės mokėti prastovų, jei tokios bus. Tačiau tuo atveju, jei darbuotojas gavo papildomas poilsio dienas, DU reikėtų skaičiuoti proporcingai, nes, kaip minėjau, šios dienos apmokamos VDU (žymimos V).

Jei atvirai, nelabai man aišku.
Tarkime per apskaitinį laikotarpį darbuotojas faktiškai išdirbo 596 val.
Minusavus iš 662 nustatytų darbo val atostogas, gaunasi 582 val.
Tad viršvalandžių gaunasi 14 val. Tačiau jei dar minusuočiau iš nustatytų darbo val suteiktas poilsio dienas už viršvalandžius, tuomet man gautųsi 550 nustatytų darbo val, o viršvalandžių 46 val, t.y. padidėja. Kaip čia taip gaunasi?

Tai juk tos papildomos poilsio dienos kompensuoja dalį viršvalandžių. Todėl atimkite iš tų 46 val. viršvalandžių tuos, kuriuos kompensavote poilsio dienomis. Valandomis bus 32, kaip supratau. Taigi vis tiek lieka tos 14 val. viršvalandžių.
Aišku, galbūt tų V būtų galima ir neatimti iš nustatytų valandų, bet man taip protingiau atrodo viską sudėlioti.

Tai taip gaunasi, kad tos poilsio dienos neturi reikšmės? Jei gale vistiek gaunasi tas pats, kas prieš pritaikant poilsio dienas? O negali būti taip, kad tas suteiktas poilsio dienas reikia minusuoti tik iš gautų viršvalandžių?
Nes jei apskaitinio periodo pabaigoje gaunasi tarkim 14 val viršvalandžių, tai tomis poilsio dienomis tiesiog sumažinti pačius viršvalandžius, o nustatytų dienų skaičiaus neliesti. Tada kažkaip logiškiau atrodo...

O ką darbuotojas būtų veikęs, jei nebūtų tų poilsio dienų? Juk jei būtų dirbęs, tai ko gero, ne 14 val. viršvalandžių turėtumėt. O jei pagal jo grafiką jam turėjo būti poilsio dienos, t.y. paprastos, neapmokamos (P) - tai jų negalima laikyti kompensacinėmis (V).
Čia viskas, manau, į tai ir atsiremia. Pati tokių situacijų neturiu... Tuoj pati susivelsiu Jei turėtume realius skaičius, gal būtų aiškiau. Beje, o tie kompensuojami viršvalandžiai iš kurio laikotarpio?

Dabar surašysiu visus skaičius, kad viskas būtų aiškiau apie ką ir kaip
mėnuo - nustatytos val. - fakt. dirbtos val.
sausis - 176 - 179,5
vasaris - 119 (nes atosotgavo) - 136,5
( 5 d sutampa su)
(nustatytomis val)
kovas - 120 (tas pats kaip ir vasarį) - 143,75
balandis - 167 - 136,25

Tačiau balandį gavo poilsio dienų už viršvalandžius (už einamojį apskaitinį periodą): su nustatytomis darbo dienomis sutampa 4 dienos, kitos 4 dienos sutampa su nustatytomis poilsio dienomis. Balandį dar neminusavau suteiktų poilsio dienų.

ir dar nepaminėjau, kad vietoj tų polsio dienų jam būtų buvusios paprastos prastovos dėl darbo nebuvimo.

O kaip būtų dirbta balandį, jei nebūtų suteikta poilsio dienų ir jei nebūtų prastovų?

Situacija tokia, kad vidury mėnesio užsidarė vienas iš filialų. Iki užsidarymo nebuvo aišku kaip ir kas. Tad grafikas buvo sudarytas tik iki filialo užsidarymo dienos. Apibendrinant, niekam nėra žinoma, kaip būtų dirbę darbuotojas.

Na, manau, mums tai kažkiek kelia painiavos. Bet tikėtina, kad jis būtų dirbęs daugiau, negu 136 valandas, o tarkim kokias 168. Iš viso per ketvirtį būtų 628. Tai viršvalandžių tada būtų : 628-582=46. Bet kadangi V tai vis tik yra papildomas neatvykimas, aš jį linkusi atimti iš apskaitinio nustatytų valandų. Tai nustatytų gaunam 550. Faktiškai dirbtų 596. Viršvalandžių 46, iš kurių 32 kompensuotos. Liko 32.

Na, aš taip suprantu tą situaciją, bet gal pamėginkite dar VDI užklausą išsiųst, nors kartais jie kai paaiškina, tai niekam aiškiau nepasidaro... Tikrai nenoriu jūsų suvelti, tik bandau pritaikyti prie savos situacijos, įsivaizduoti, kaip pati daryčiau...

Bėda su VDI, ką tik kalbėjausi, tačiau tokio konsultavimo nesu apturėjusi Moteriškės atsakymas: "Na nežinau, kaip čia reikėtų daryti... Galit neminusuoti, bet galit ir minusuoti iš nustatytų darbo valandų skaičiaus....Žiūrėkitės, skaičiuokitės, kad niekas nebūtų nuskriaustas...."
aaa, panika darosi
Manau padarysiu paprasčiau, tiesiog minusuosiu tik iš viršvalandžių pagal nustatytas darbo valandas, o už tas poilsio dienas vis tiek skaičiuojamas VDU. Tad manau darbuotojas neliks nuskriaustas. Ką manote apie tokį variantą, Tininga?

Na, tai ir padarykite taip, kad tas darbuotojas nebūtų nuskriaustas. Jei jie patys taip "konsultuoja", tai iš tiesų turbūt verta numatyti savo įmonėje tvarką ir pagal ją skaičiuoti...

Ar reikia įvesti suminę, jei nustatytos valandos per mėnesį nėra viršijamas, bet nėra nustatyto darbo grafiko, na darbuotojai tiesiog sutaria kiek valandų per dieną ir kokiomis dienomis dirbs?

Jei neviršijama, tai ir nebūtina, manau...

Ačiū. Ir aš taip galvojau.
O jei pvz. būtų viršijama savaitės darbo laiko trukmė, o mėn. ne?
Aišku sakė neviršys, bet o jeigu. Tuomet geriau suminė? Nes jei nebus suminės, reikės skaičiuoti viršvalandžius.

Na, tada galbūt jau ir praverstų ta suminė, mažiau pretekstų kabliukams visokiems.

Prašau pagalbos
Žmogus per mėnesį dirbo 150val (LR nustatyta 167val) pagal iš anksto jam nustatytą grafiką, iš jų 21 naktį ir 11 šventinės, atlyginimas mėnesinis fiksuotas 1000Lt.

Aš skaičiavau atlyginimą taip:
Pareiginė alga 1000Lt
Naktinės val 1000/167*21*0,5 =62.87
Šventinės val 1000/167*11*1=65.87
Viso: 1128,74Lt

Ar reikėjo:
Pareiginė alga 1000/167*118=706.59
Naktinės val 1000/167*21*1,5 =188.62
Šventinės val 1000/167*11*2=131.74
Viso: 1026.95

Manau, galimi abu variantai. Tiktai antruoju teks už trūkstamas valandas primokėti kaip už prastovas (6,06), tad galutinis rezultatas gausis beveik toks pat. Kaip jums atrodo suprantamiau, aiškiau, taip ir darykite. Antrasis, manau, yra tikslesnis.

Tai va, kad gal ir tikslesnis, bet ar teisigesnis? Nes jei pagal DS sustatytas fiksuotas minimumas, o grafikas tą mėn buvo toks. Galvoju, kad gal teisingiau mokėti pilna alga pareigine, o visa kita ant viršaus. O skirtumas susidaro nemažas jei skaičiuočiau antru variantu.
Ar skaičiuojant antru variantu nebus galima įžiurėti atlyginimo nedamokėjimo? Jei sutartas mėnesinis atlyginimas fiksuotas?