Suminė darbo laiko apskaita

Tiek pirmąsias dvi, tiek kitas ligos dienas žymiu L.
Neatvykimus darbo laiko balansui nustatyti įvertinu pagal 5 d.d. grafiką.

Būtų pusė bėdos, jei jūs nuosekliai taikytumėt tą 5 d.d. grafiką. Susirgus pirmadienį-antradienį mokama už 16 valandų - kaip ir atostoginių atveju. Bet tikrai visiškai neteisinga tik dalinai taikyti šią nuostatą. Viena diena 8 val., o kita jau 0, nors tai yra darbo diena pagal 5 d.d. savaitę.

Ir dar. Jei atsiranda dviprasmiška situacija dėl tam tikros nuostatos taikymo, taikoma ta, kuri darbuotojui naudingesnė. (DK 11 str. 2 d.)

ne taip paklausiau, norjeau paklausti po kiek valandu rasote ties L uz tas dienas, bet kaip supratau, rasote po 8 valandas darbo balansui nusatyti, o sumokate uz 11

tai as ir noreciau nuosekliai taikyti 5 d.d. dienu grafika kaip ir su atostogomis yra taikoma esant suminei darbo laiko apskaitai, ar galima sitaip?

Taip, mes taip ir darome. Dažniausiai darbuotojui tai būna daug naudingiau - nes mūsiškiai dirba paromis. Bet būna ir priešingai...

Jei jūs įmonės tvarkoje pasitvirtinsite tokią tvarką ir ją taikysite nuosekliai, turbūt nieko baisaus. Ko gero, irgi gali gautis vieną kartą darbuotojui naudingiau, kitą kartą - darbdaviui...

Sveiki, gal galėsite pagelbėti. Susimakalavu iki nebegalėjimo.
Darbuotojui pagal grafiką kovo mėn. nustatyta dirbti 167 val. Jis susirgo. Pagal grafiką "serga" 27 val. Perskaičiavus į 5 d.d. grafiką "serga" 16 val. Ar reikėtų pakoreguoti darbo grafiką, kad išdirbtų 151 val. (167val.-16val.), ar atidirba 140 val. (167val.-27val.) ir mes nenusikalstam, kad neišdirbo nustatytų valandų?

Neatvykimai vertinami pagal 5 d.d. savaitę - deja, taip jau atsitinka, kad dažnai jie iškreipia darbo laiko balansą suminėje apskaitoje.
Skaičiuojant viršvalandžius kovo mėnesį turėsim tokią situaciją: nustatytų valandų (pagal kurias apskaičiuojami viršvalandžiai) bus 159-16 ligos val. = 143. Kaip suprantu, realiai bus dirbta 167-27=140. Taigi, turėsime 3 valandų trūkumą. Mes tokiais atvejais apmokame kaip prastovą. Manau, kad įmanomas ir darbo grafiko koregavimas (deja, mums jis netinka...).

Mano žioplumui ribų nėra... Norėjau paklausti apie balandį... Pagal 5 d.d. svaitę 167 val., tiek ir turėtų darbuotojas dirbt, bet susirgo. Tai gautųsi, kad liko dirbti 140 val. (už tiek ir mokam?), tuomet pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui lyginam: 167-16 = 151 val.; 151-140 = 11 val. prastova?
Ačiū už kantrybę

Taip išeitų... Jei apskaitinis yra 1 mėnuo. Su atostogomis tai šiek tiek galima "sureguliuoti" tą balansą, o su ligomis nepažaisi...

Supratau, labai ačiū!

Na man vis tiek iškilo klausimas. J. Griciaus straipsnyje (neseniai buvo prikabintas) parašyta:
„Jeigu darbuotojas neišdirba darbo valandų normos ne nuo darbdavio priklausančių aplinkybių, darbuotojui iki valandų normos neprimokama (pvz., darbuotojas visą apskaitinio laikotarpio paskutinį mėnesį, kurį pagal teisingai sudarytą darbo grafiką turėjo dirbti 176 val., esant mėnesio normaliam darbo valandų skaičiui 168 val., sirgo).“ Ar reiketų suprasti pažodžiui ir normos neišdirbimu laikyti, jei darbuotojas serga visą mėn.?

Na, aš suprantu šitą paprastai: turėjo dirbti 176, bet dirbo 160, nes 16 val, sirgo - tai už tas trūkstamas 16 val., aišku, nemokėsim. Jei skaitome to paties Griciaus paaiškinimą apie darbo laiko balansą, gausime tuos skaičius, kaip ir kalbėjome... Pildant tabelyje suvedi neatvykimus, faktiškai dirbtas valandas, ir matai - ar trūksta pagal 5 d.d. savaitę, ar per daug.

Jei sirgtų visą mėnesį - tai nebus nebus nei trūkumų, nei viršvalandžių - įvertinus pagal 5 d.d. savaitę, gausim 0 (nustatytos minus neatvykimai).

Taip, teisingai, ligą juk turim perskaičiuot pagal 5 d.d. Bet tada (apskaitinis laikotarpis 3 mėn. - balandis - birželis), gegužės-birželio mėn. grafikus turim sudaryti taip, kad darbuotojas išdirbtų visas apsk. laikotarpio valandas (494 = 167+168+159) arba pasibaigus apsk. laikotarpiui primokėti už 11 val. (neišdirbtas balandį), jei gegužę-birželį išdirba pagal normą?
O už balandį apmokam:
20 val. nedarbingumo pašalpa (dvi pirmos dienos pagal grafiką)
140 darbo val. (167-16 val.)

Taip, jei įmanoma pakoreguoti grafikus ir išlyginti balansą - taip ir reikėtų padaryti. Mes tokios "prabangos" neturime, tai apmokame trūkumus, jei jie atsiranda dėl tokių dalykų.

Labai dėkoju

Sveiki,
Transporto įmonėje taikoma suminė darbo laiko apskaita. Sudarinėjami grafikai. Ar gali darbo grafike buti numatyta mažiau darbo valandu, negu yra nustatyta mėnesio valandų norma ?
Nepriklausomai nuo to ar vairuotojas išdirbo ar ne nustatytą mėnesio valandų normą, jam yra mokamas pareiginis atlyginimas, jei išdirba daugiau, sumokame viršvalandžius, savaitgalius ir naktines taip pat apmokame pagal DK nuostatas.

Gali. Jei išdirba mažiau, tačiau gauna visą sutartą algą, viskas gerai.

Labai ačiū Tininga

Darbuotojai nustatyta suminė darbo laiko apskaita. Pagal DS dirba 40 d.val . savaitę. Darbas būna įvairiomis savaitės dienomis (savaitgaliais, švenčių dienomis taip pat). Kaip reikėtų skaičiuoti ligos pašalpą iš darbdavio lėšų? Ar už tas dvi pirmąsias ligos dienas imti 16 val. (2d.d. x 8 d.val.) ar būtent tas val., kurios nustatytos konkrečiai pagal darbo grafiką tenkančias toms dviems dienoms?

Pašalpa už dvi pirmąsias ligos dienas apskaičiuojama už darbo grafike nustatytas darbo valandas.