Suminė darbo laiko apskaita

Iš Aktualijų:
Jonas GRICIUS Valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjas, vyriausiasis darbo inspektorius
Priemoka už viršvalandinį darbą skaičiuojama ne nuo darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, o nuo to mėnesio, kurį ji skaičiuojama, darbo užmokesčio (paprastai tai – apskaitinio laikotarpio paskutinis mėnuo). Esant darbuotojui nustatytai mėnesinei tarifinei algai, ji dalinama (kartu su fiksuotais priedais, kurie yra sudedamoji darbo užmokesčio dalis) iš mėnesio darbo valandų normos, gaunant to mėnesio valandinį atlygį. Prie tokio atlygio pridedamas priedų, mokamų pagal darbo rezultatus, vienos valandos atlygis, kuris apskaičiuojamas dalijant bendrą to mėnesio priedų sumą iš faktiškai tą mėnesį dirbtų valandų skaičiaus, ir nuo gauto vienos valandos atlygio dydžio skaičiuojama priemoka už viršvalandinį darbą (50 proc.).

ačiu

o dabar ir vėl susipainiojau, jai alga yra fiksuota 1400, tai apskaičiavus viršvalandžius iš 0,5 dauginti ar 1,5 karto
1400/167 *1,5 ar 0,5 karto
manau kad iš 1,5 karto, nes iš 0,5 karto būtų dauginama jai būtų valandinis apmokėjimas

Suminiams viršvalandžiams, kai yra fiksuotas DU - 1,5 karto.

kai su suminė transportininkam, vairuotojams, jai pvz fiksuotas DU 2000 litų,
1 mėn. dirbo 180( iš jų važiuota 150)
2. mėn. dirbo 160(iš jų važiuota 157)
3. mėn dirbo 180 val.( iš jų važiuota 180)
viso 520 val. nustatyta per 3 mėn kad reikai važiuoti 487 val. gaunasi viršvalandžiai 33 val, o jai mes suteiksim jam kažkurį mėn laisvas dienas už viršvalandžius, važiuotus) laisvos dienos bus už ta laika kai nevažiavo.
tai gaunasi mes jam turim sumokėti Vidutinį darbo užmokesti už tas laisvas dienas ir dar apmokėti viršvalandinės dienas kada važiavo?
ar tik sumokam kas mėn po 2000 litų ir viskas? ar 2000 litų + VDU už laisva diena?

PAGELBĖKIT, nes visiškai painu

Kaip apmokami suminiai viršvaladžiai?
Apskaitinio laikotarpio VDU, t.y. priskaitytas DU dalinamas iš faktiškai dirbtų valandų (kartu ir su suminiais viršvaladžiais) ir dauginama iš susidariusių viršvalandžių sumos 0,5 karto?

Galimi du skaičiavimo variantai: įkainį apskaičiuoti iš viso apskaitinio arba iš skaičiuojamojo mėnesio. Skaičiavimo metodą pasitvirtinkite įmonės tvarkoje.

O kurį metodą reiktų rinktis, jei šiai dienai neturime pasitvirtinę metodikos?

Ir jei skaičiuočiau pagal antrąjį variantą būtų taip:
Dirbo kovo mėn. 180 val, iš jų 56 naktį,valandinis 1,82, viso alga 378,56 (327,60 vienu tarifu + 50,96 puse tarifo už naktines)
Suminių viršvalandžių susidarė per 3 mėn 40 val.
378,56/180 = 2.10*40*0.5? Ar *1.5?

Neteisingai. J.Griciaus straipsnio ištrauka:
DK 193 str. nustato, kad už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 str. 2 d. Čia apibrėžta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Darytina išvada, kad padidintas darbo užmokestis už viršvalandinį darbą skaičiuojamas nuo darbuotojui nustatyto pagrindinio (tarifinio, vienetinio) darbo užmokesčio ir nuo priedų, mokamų už mėnesio darbo rezultatus (tokie priedai vertinami pagal jų pobūdį, neatsižvelgiant į pavadinimą). Nuo premijų ir kitų priemokų – už naktinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, darbą kenksmingomis sąlygomis, už kilnojamojo pobūdžio darbą ar susijusį su važiavimais – padidintas darbo užmokestis už viršvalandinį darbą neskaičiuojamas.
Priemoka už viršvalandinį darbą skaičiuojama ne nuo darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, o nuo to mėnesio, kurį ji skaičiuojama, darbo užmokesčio (paprastai tai – apskaitinio laikotarpio paskutinis mėnuo). Esant darbuotojui nustatytai mėnesinei tarifinei algai, ji dalinama (kartu su fiksuotais priedais, kurie yra sudedamoji darbo užmokesčio dalis) iš mėnesio darbo valandų normos, gaunant to mėnesio valandinį atlygį. Prie tokio atlygio pridedamas priedų, mokamų pagal darbo rezultatus, vienos valandos atlygis, kuris apskaičiuojamas dalijant bendrą to mėnesio priedų sumą iš faktiškai tą mėnesį dirbtų valandų skaičiaus, ir nuo gauto vienos valandos atlygio dydžio skaičiuojama priemoka už viršvalandinį darbą.

Jei darbuotojui yra mokama fiksuota alga, tai laikoma, kad ji suminių viršvalandžių neapima - tuomet juos dauginame iš 1,5. Jei kas mėnesį apmokama už faktiškai dirbtas valandas, gaunasi, kad tie viršvalandžiai jau vieną kartą apmokėti, tada primokame 0,5 valandinio įkainio.

Jeigu neturite pasitvirtinę, nekeiskite, skaičiuokite kaip skaičiavote.

Tai jei teisingai supratau, tokiu atveju aš turiu suminius viršvalandžius skaičiuoti taip, valandinis tarifinis atllygis 1,82*40*0,5=36.40
Tai kovo alga:
Dirbo kovo mėn. 180 val, iš jų 56 naktį, ketvirčio viršvalandžiai 40.
Viso alga 414,96 (327,60 vienu tarifu + 50,96 puse tarifo už naktines + 36,40 viršval.)

Jei nustatytas MVA, tuomet taip.

Taip, MVA.
Gal galite paaiškinti detaliau, kaip skaičiuotųsi imant viso ketvirčio įkainį?

Jūsų atveju tas nieko nekeistų, nes yra valandinis. Toks skaičiavimas bent kažkokią prasmę turi tada, kai mokama fiksuota alga.
Pvz. nustatyta 300 €. Kovo vidurkis bus 300/167=1,8 €.
Viso ketvirčio: (300+300+300) / 487 = 1,85 €.

Supratau, labai Jums ačiū.

O suminiai viršvalandžiai kažkaip žymisi tabelyje?

Galite pasidaryti kokią grafą. Aš darau atskirą lentelę.

Aš taip pat darausi tokią spec. lentelę, kurioje matosi kas kiek išdirbo per ketvirtį ir kiek susidarė prastovų ar viršvalandžių. Kol kas teko apmokėti tik prastovas, bet aš jų nežymiu tabelyje, tai suabejojau dėl viršvalandžių žymėjimo. Jei turiu tokia lentelę, tabelyje nereikia atskirai tų suminių viršvalandžių žymėt?

pas mus apskaitinis laikotarpis 4 mėn. tai aš irgi turiu lentelę tokią pasidarius, kurioje matosi kiek dirbo kiek turėjo dirbti, ir koks rezultatas viršvalandžiai ar prastovos, ją visad segu prie paskutinio mėn tabelio apskaitinio laikotrapio

ar taikant suminę darbo laiko apskaitą, galima įdarbinti žmogų nuo šeštadienio? ta prasme šiandien supildau sodra kad ryt pirma darbo diena?