Ilgalaikis turtas

Modestas rašė:
wolf rašė:

31. Jei ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas ar remontas tik pagerina naudingąsias turto savybes, bet nepailgina šio turto naudingo tarnavimo laiko, šių darbų verte didinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina." [/i]- o nusidėvėjimas skaičiuojamas toliau, nekeičiant normatyvų - Manau tai Dalia norėjo pasakyti.




Wolf pamėgin man paaiškinti, nu nelabai suprantu. Man kažkaip kitaip mintis sukasi.

1. Pagerina bet neprailgina tarnavimo laiką.
2. Didina įsigijimo savikainą, tuo pačiu padidėja likutinė vertė.
3. Turi nusidėti per tą patį laikotarpį, nes jis nepailgėjo.
4. Kaip gali per ne pakeistą laikotarpį nusidėvėti padidėjusi likutinė vertė su ta pačia nusidėvėjimo metine ar mėnesine suma?



Labai paprasta Modestai kau jau ne primą kartą šioje diskusijoje - mes kalbame apie skirtingus dalykus.

Nusidėvėjimo normatyvas t.y. tarnavimo laikas - gali būti kiečiamas ar NE. Taip pat įsigijimo savikaina gali būti keičiama suderinus ar nesuderinus su nusidėvėjimo normatyvu.

Mes nekalbame apie nusidėvėjimo sumas , kurios be jokios abejonės keistis: priklausomai nuo to ar
1) Padidėja ĮS
2) Pailglinamas nusidėvėjimo normatyvas/laikotarpis
3) abu kintamieji pasikeičia


Čia paskaitinėkit.

tax.lt/temos/2256-ilgalaikio-turto-pe...

Jei remontas pagerina IT savybes ir prailgina IT tarnavimo laiką, jis pridedamas prie IT vertės ir nudėvimas jau perskaičiavus IT vertę.
Žodžiu, yra įvairių niansų. Pasiaiškinkit.

Laba diena,
reikia Jūsų patarimo.
Situacija tokia.
Įmonė prieš n. metų pirko nekilnojamą turtą - namą. Skirtą atvykstančių svečių apgyvendinimui. Reprezentacijai.
Pagal VMI išaišinimus, užklausas, namo nusidevėjimas ir visos kitos sąnaudos susijusios su jomis buvo paskiriame neleidžiamiems nusidevėjimams.
Dabartinė situacija yra tokia. Pirka už 500 nusidevėjimas 300, likutinė vertė 200. Parduoti norima už 400 lt.
Jei viskas būtų leidžiami atskaitymai, tai klausymas ar 400 lt. apmokestinamos pajamos nekiltų.
O kaip būtų su pelno mokesčiu, leidžiamais - neleidžiamais ir apmokestinamais ir neapmokestinamais šiuo atveju?

Nesuprantu, ką jūs norite paklausti.
Na, nusidėvėjimas, aišku, neleidžiami atskaitymai.
O kas neaišku dėl pardavimo?
Perleidžiant veikloje naudotą ilgalaikį turtą, į apmokestinamas pajamas (nuostolius) įskaitomas tik perleidimo rezultatas - jūsų atveju 200 Lt IT perleidimo pelnas. Tie 200 Lt ir bus apmokestinama pelno mokesčiu.
O nusidėvėjimas savo ruožtu, nieko bendro su pardavimu neturi.

Klausimas tame, kad PMĮ atžvilgiu šis turtas nebuvo nudėvimas. Nudėvimas buvo tik finansinių ataskaitų atžvilgių. PMĮ atžvilgiu jo likutinė vertė kaip ir 500 lt.

Tai gal registravote atidėtojo pelno mokesčio turtą?
Ir kokiu konkrečiai VAS punktu ar kitu įstatymu remiatės, jei laikote, kad jūsų turto įsigijimo vertė nepakito?
Kur skaičiuojant pelno mokestį naudojama turto likutinė vertė?
Ir kas yra nusidėvėjimas, jūsų nuomone?
Gal čia aš kliedžiu, bet kolegos pataisys.

Esmė yra ta, kad šis turtas PMĮ atžvilgiu neleidžiami. Turiu n VMI atsakymų, kad jis nepriskiriamas mūsų eknominei veiklai.

Ir parduoti negalite? Turto - bet kokio - pardavimas tapo jau ne ekonomine veikla?

Kiek suprantu, jūs nenorite apmokestinti pardavimo pajamų, nes turtas parduotas už žemesnę nei įsigijimo kainą?
Jei toks turtas parduodamas pagal rinkos kainą, tai dar ir nuostolį patirsite kaip ir.

Oi ne, atvirkščiai
Ji nori apmokestinti visus 400 Lt, o ne skirtumą tarp pardavimo kainos ir balansinės (likutinės) vertės, kuris sudaro tik 200 Lt.
Ir argumentuoja tuo, kad nors turtui nusidėvėjimas buvo skaičiuojamas ir priskiriamas neleidžiamiems atskaitymams (nes turtas buvo naudotas ne pajamoms uždirbti, ne ekonominėje veikloje, kaip išsireiškia VMI), todėl jis nusidėvėjo tik finansinėje apskaitoje, o mokestiniu požiūriu jis yra nedėvėtas. O kadangi taip parduodant dar ir nuostolis gaunasi, tas vėl ko gero neleidžiami atskaitymai...
Na, aš tokios logikos nesuprantu.

Ne Raini, aš nenoriu apmokestinti 400 lt. aš aplamai nenoriu nieko apmokestinti. Nes PMĮ atžvilgiu jo likutinė vertė likutinė vertė 500 lt. Tik va klausimas ar VMI nesikabinės?
Kad apskaitos ir PMĮ nusidevėjimas gali skirtis, tai gerai žinau. Tik praktijoje jis nėra dažnai taikomas, nes nepatogus. Realiai aš ir turiu tokią situaciją. Apskaitoje nusidevėjusi, o PMĮ nenusidevėjusį turtą.

Kodėl manote, kad skirtingas nusidėvėjimo skaičiavimas finansinėje ir mokestinėje apskaitoje yra retas atvejis? Tikrai ne, beveik kiekvienoje įmonėje tokių dalykų pasitaiko.
O jums nepritariu. Nesuprantu jūsų logikos, bet aš laikau, kad reikia apmokestinti 200 Lt - ilgalaikio turto perleidimo rezultatą (pelną).

Praktikoje labai dažnai taikomas. Ir kuo toliau , tuo dažniau. Manau, ne vienas mūsų dirbame tokiose įmonėse, kur apskaita vedama ne vien mokesčiams sumokėti.
Dabar jūsų atvejis. Aš sutinku su Rainiu.
Dėl VMI kabinėjimosi. Kaip tik kabinėtusi tuo atveju, jei jūs neįvertintumėte nusidėvėjimo. Nes parduodant vienu atveju atsiranda pelno mokestis (jei nusidėvėjimas įvertinamas), o kitu ne (jūsų siūlomu atveju).

Esmė yra ta, kad pelno mokesčio atveju nusidevėjimo nebuvo. Žinoma bandysiu konsultuotis ir su VMI, bet man labai svabi ir tax.lt nuomonė.

sveiki, kaip yra su buhalterines programos atnaujinimu didinu isigijimo savikainos verte. o kaip tuomet su amortizacija? ar skaiciuojama jau bus likusiam naudojimo laikui ar prasitesia?

Programos atnaujinimą galima iš karto nurašyti į sąnaudas.

Aš manau, kad tai normalios sąnaudos, jokio įsigijimo savikainos didinimo nereikia.
Štai kas rašoma 13-ame VAS:
"39. Nematerialiojo turto tobulinimo išlaidos, patirtos po jo įsigijimo ar pasigaminimo (sukūrimo), turi būti pripažįstamos sąnaudomis to ataskaitinio laikotarpio, per kurį jos patiriamos, išskyrus atvejus, kai šios išlaidos gali būti patikimai įvertintos, priskirtos konkrečiam turtui ir įmonė gali patikimai nustatyti, kad jos leis ateityje iš to turto gauti didesnę ekonominę naudą. Jei šios sąlygos yra įvykdomos, tada išlaidų suma įtraukiama į nematerialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo (sukūrimo) savikainą.
40. Nematerialiajam turtui būdinga tai, kad daugeliu atvejų neįmanoma nustatyti, ar išlaidos patobulins nematerialųjį turtą ir todėl jis ateityje duos didesnę ekonominę naudą ar tik išlaikys tinkamą jo būklę. Paprastai sudėtinga tas išlaidas tiesiogiai priskirti kuriam nors konkrečiam nematerialiajam turtui, todėl tik labai retai išlaidos, patirtos po nematerialiojo turto pirminio pripažinimo, gali būti pridėtos prie to turto įsigijimo arba pasigaminimo (sukūrimo) savikainos."

Aš suprantu, kad neleidžiami atskaitymai- tai sąvoka, skirta pelno mokesčiui apskaičiuoti.
O nesusipratimas kilo, nes iš tikro yra neteisingai pateiktas pats klausimas.
Čia negali būti kalbos apie 400 litų pajamas ar panašiai. Parduodant IT apmokestinamas rezultatas. Ir klausimas tame, koks tas rezultatas (jūsų atveju)- ar +200, ar -100.
Nes pagal PMĮ 16 straipsnio 2 dalį:
2. Jei perleidžiamas vieneto turtas, kuriam buvo skaičiuojamas nusidėvėjimas arba amortizacija pelno mokesčiui apskaičiuoti, apskaičiuojant turto vertės padidėjimo pajamas įsigijimo kaina tam turtui mažinama nusidėvėjimo ar amortizacijos suma, įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus
Pagal tai išeina, kad apmokestinimo prasme (ne finansinės atskaitomybės ), jūs neturite apmokestinamųjų pajamų.

Ačiū, Dalia29, Jus angelas
Va šito man ir reikėjo. pati niekaip neradau ar nemokėjau ieškoti.

Bet dabar man kilo klausimas.
Turiu tokį nudrengtą pastatą. Kažkada buvome jį išnuomoję, bet nuomininkai pasirodė nepatikimi- dingo. Taip ir stovi pastatas pelėsiais ir kerpėm apaugęs. Skaičiuoju jam nusidėvėjimą, dabar tai jau neleidžiami. Esmė- per visą pastato istoriją nusidėvėjimas jam buvo ir leidžiami, ir neleidžiami.
Vietoj jis labai geroj ir parduoti jį šansai labai dideli. Klausimas. Sprendžiant pagal PMĮ 16 str.2 dalį, aš galėsiu pardavimo atveju (pelno mokesčio skaičiavimui) padidinti likutinę vertę nusidėvėjimo- neleidžiamų atskaitymų suma?

Na, čia kaip nori galima suprasti tą "buvo skaičiuojamas nusidėvėjimas ar amortizacija pelno mokesčiui apskaičiuoti".
Skaičiavau nusidėvėjimą.
Kai skaičiavau pelno mokestį, tą nusidėvėjimą įrašiau į PLN kaip neleidžiamus atskaitymus, kaip sumas, didinančias pelną.
Tokiu būdu pritaikiau "pelno mokesčiui apskaičiuoti".

Kodėl iš to daryti išvadą, kad nusidėvėjimu neturime mažinti įsigijimo savikainos?
Labai nenoriai, bet sutikčiau ką tik nagrinėtu atveju - pastatas visiškai nebuvo naudotas ekonominėje veikloje.
Bet jei išplėsime visiems atvejams, galime įklimpti į labai nemalonias situacijas. Juk neretai pasitaiko, kad tam tikrą laiką kokio nors turto nenaudojame veikloje, jo nusidėvėjimą nors skaičiuojame, bet priskiriame neleidžiamiems atskaitymams. Tai negi parduodami tokį turtą, turime kapstyti praėjusius laikotarpius ir atsižvelgti į kažkada buvusius neleidžiamus atskaitymus?