Kiek uždirba buhalteris?

Suprantu Jūsų sarkazmą, bet kai temoje per šimtus puslapių rėkiama kokie LT darbdaviai ir viršininkai gnydos, o vargšai afffigieni eruditai buhai
už centus lenkia jiems nugaras ir vadovauti galėtų ne ką blogiau, norisi priminti, kad Lt yra ir gerų darbdavių ir viršininkų (lietuvių) ir kurie rūpinasi savo darbuotojais, ir kurių nesinori nuvilti.

P.s: pasakykite, ar daug šioje temoje rasite pranešimų Savaitėlei rašančių būhų ( manęs neskaičiuokite, nes kol kas ten nerašau), kurie sielojosi (inkštė) dėl mažo atlyginimo? Manau, sunkiai rasite.

Ne, akcentavau ne tą.Pagarba yra iniciatyvą.Būčiau narys.

Hau

Karta byta tuzom...

Šlykštu skaityti, nežinau ką daryčiau, bijau, kad būčiau ką nors labai negražaus tokiam pasakiusi. Ir gal ieškočiausi kito darbo, jei matyčiau, kad kiti jam patyliukais pritaria...

[quote="Linda6"]

Man, deja, irgi teko susidurti su panašia situacija

Dekui ir tau uz atviruma,as kalbu kaip yra ir tikrai nesu "blondine"kaip kazkas isireiske
Tiesiog reik kovot uz savo zinias ir nesedet uz minimuma, o tuo labiau kai nesi pirmus metus dirbantis zmogus,pas mane stazas 17 m,tai manau priklausytu ir dar koks vienas kitas simtelis

Iš karto prašau atleisti, tikrai nenoriu įžeisti žmogaus, kurio nepažįstu. Galiu mąstyt tik abstrakčiai, pasiremdama savo gyvenimiška beigi kitokia patirtimi.
Kiek suprantu, autorė yra labai dar jauna. Ir matyti, kad sąžininga ir padori, o gal dar ir naivi ... Vat labai nesinorėtų, kad šiomis jos savybėmis būtų gudriai pasinaudota bei manipuliuojama. Jūs jau man atleiskit, bet nieko nėra kvailiau (o gal kaip tik labai gudru , žinant, kad pasiūlymas bus atmestas) siūlyti nuosavo atlyginimo dalį savo pavaldiniui. Nes 100 procentų garantija, kad bus atsisakyta, na nebent ant kokios labaiiiii naglos užtaikytų, bet tokiai ir nesiūlytų O kiek išlošiama Pavaldinys laimingas- jį TAIP vertina (kartais moralinis pasitenkinimas kažkuriam laikui nusveria materialinį), o viršininkė aplamai super gerietė...pagalbininkė su didžiuliu entuziazmu krauna ant savęs dar daugiau ir t.t.
Vat toks vaizdelis nusipiešė man. Gerai, kad būčiau neteisi, nes šioje situacijoje matau tik vieną- ne pasakoti pagalbininkei istorijas, kaip darbdaviai jų nevertina (o gal vertina???, nes šimtai buhų pagalbininkų nesulaukia), o bandyt pramušt už gerą darbą jai didesnę algą.
O pagalbininkė vistiek išlošia- patirtį.
Taškas , įsirašiau, o dar 0573 laukia....

Gavau tokią žinutę:
Gerai tokiam Artui taip kalbėti, kai pats yra VYRAS. Direktoriams moterys ne rodiklis, joms mokamas 70% vyro atlyginimo.
Atrašiau, kad TADA aš nekenčiu vyrų-darbuotojų, jei jie patyliukais pritaria tam...

Taigi, ar vyrai-buhalteriai tyliai-garsiai pritaria tokiam požiūriui į moterų-buhalterių atlyginimą? Tik nepradėkite lialiakinti, kad jos pačios kaltos, jei sutinka dirbti už tokį atlyginimą.

Kažkada darbinaus po vienos moteriškės. Man pasiūlė 60% jos atlyginimo. Atsisakiau. Ne dėl vyriško, bet dėl buhalteriško išdidumo.

Visiškai nesutinku su teiginiu apie moterų diskriminaciją. Tai tikrai nėra visaliaudinis reiškinys. Atskirose darbovietėse gal tai ir pasireiškia, bet jau tikrai ne visur. Jeigu aš asmeniškai pati savo kailiu to nepatyriau, tai negaliu ir sakyti, kad visur moterys diskriminuojamos. Mielosios ir mielieji - man atrodo, kad diskriminacija labiau priklauso nuo darbuotojo asmeninių charakterio savybių. Žinau ne vieną įmonę, kur "diskriminuojami" būtent vyrai. Ne ne - vadovas ne moteris. Paprasčiausiai tiems vyrams atrodo, kad jie dirba daugiau už moteris, o gauna mažiau. Čia ir iškyla truntis - vyrai rėkia, kad gauna mažiau, moterys - kad jos dikriminuojamos, nes vyrai rodo ragus.
Eina sau - man išvis juokinga ši tema. Dirbu tikrai daug ir sunkiai. Uždirbu pakankamai kaip provincijoje. Tik va su poilsiu ne kas. Todėl reikia jau darbinės pagalbos. Ir ką sau galvojat - šefai mielai sutinka, kad dirbčiau ne viena. Valio. Net esu pasirengusi įmonės buhalteriją perleisti naujai atėjusiam žmogui, maloniai viską aprodau ir supažindinu su vidaus tvarka. Netgi džiaugiuosi, kad perdavusi tikrai ganėtinai sunkią įmonę kitam žmogui, turėsiu pakankamai laisvo laiko. Pasiūliau persiduoti iki vasaros, kad naujam žmogui užtektų laiko šalia manęs susipažinti su visomis įmonės plonybėmis. Tačiau tas žmogutis ėmė pageidauti, kad galėtume persiduoti per trumpesnį laiką - sakykim, per porą mėn. Nu triskart valio - man nuo to tik geriau (nes jau net pinigai neberūpi, kaip norėčiau pailsėti).
Ir ką manot? Šiandien bebendraujant kažkaip keista pasirodė, kad žmogui viskas taip paprasta. Man, su dideliu darbiniu bagažu, ir tai šis darbas velniškai sudėtingas. O naujam žmogui....Kodėl paprasta???
Ogi paklausiau, ar žinai, kas tai yra PVM? Be jokios pašaipos, be užslėptos minties - tiesiog nusprūdo...
NEŽINO. Niekada negirdėjusi apie NTM, socialinį mokestį, PVM, GF....
Bet persiimti norisi greitai. Nes jai liktų mano atlyginimas.
Tikriausiai imsiu tikėti į Dievą....

Gerai ,kas turi dideli stažą ar moka pakovoti už save ir savo atlyginimą, bet ka daryti tiem kur katik baigę studijas.
Jie padarys viską kad tik pradėtų dirbti pagal savo specialybę ir minimumas atrodo aukso kalnai, kad tik priimtu dirbti. Kam netenkina tokios sąlygos patraukia į užsienį.

NORIU KREIPTIS Į PATYRUSIUS BUHALTERIUS, KURIE DARO ATRANKAS ĮMONĖSE NESKRIAUSKITE ŽMOGIUKŲ KURIE YRA DAR VISAI ŽALIUKAI

ŠNEKU IŠ SAVO PATIRTIES KAIP MAN BUVO SUNKU KOL SUSIRADAU DARBĄ, KAIP VISI DARBDAVIAI, KAI KURIE BUHALTERIAI ŽIŪRĖDAVO SKERSOM.

AIŠKU AŠ SUPRANTU IR BUHALTERIUS, KAD JIE PRIIMDAMI PAS SAVE ŽMOGŲ BE PATIRTIES APSIKRAUNA PAPILDOMO DARBO SAU, JUK BUHALTERIAM DARBO KRŪVIS YRA DIDELIS.

GERO SAVAITGALIO VISIEM

o aš dabar sėdžiu ir vos nerėkiu iš pasiutimo,kažkaip paskutiniu metu užkniso mane mano valdžia su visišku nesupratimu buhalterio darbo reikšmės,prakentėjau ,kai šaltkalviui mokėjo daug daugiau ,nei man.Bet kai vakar atnešė 2006 m.gruodžio sąskaitas ir patarė nesinervint ir kitą kartą neskubėt kasos užsibaigt,pradėjau šiandien darbo ieškoti.Vis buvau graužiama,kad esu nagla,kad kitos buhalterės tiek neuždirba,ir ką vienoje vietoje man mokėtų tiek, kiek aš gaunu už visą apskaitą,vien už tai ,kad atlyginimus skaičiuočiau ,kitoj,kad tvarkyčiau kelionės lapus ir komandiruotes,nieko sau.Taigi arba tie vyrukai papurtys savo pinigines,arba tegul patys atlieka tą "tokį lengvą ir nereikšnimgą darbą"

Pritariu:), gana apie liūdnus dalykus:). Noriu vyro buhalterio, tokio mielo, mielo, sėdi jis prie kompo kaktytę suraukęs, lūpytes judina kažką mintyse skaičiuodamas, o aš žiūriu susižavėjusi koks jis nuostabus, protingas ir daug uždirbantis:)).

O aš dirbu įmonėje, kurioje tikra moterų diskriminacija - jau vien dėl to, kad esi vyras tave geriau vertina dyrikas, o be to vyrams ir alga didesnė , nes"jiems rekia išlaikyti šeimą". O ką man daryti be vyro, kas mane išlaikys Vilioja mane užsienis

Nu va , ir žodis apie moterų diskriminaciją iš vyriškio lūpų.Fakto konstatavimas.

Sutinku: visi vyrai tampa buhais...leiskite garsiai juoktis ..

dar prametam porą žodelių :

...noriu vyro daug uždirbančio...

Nežinau, man vyrai - buhalteriai yra labai įdomūs tipai.Gal tai nuopelnas mano pirmojo mokytojo - vyro , kuris įkvėpė meilę šiam darbui.
Tik keista, kad visos jo bijojo, o aš visai nebijojau, tik visada dėl visko lįsdavau į akis...

Arba dar trumpiau: noriu JO (vardas):).
Ir tiek jau to, tegul jis nebūna buhalteris, tegul mažai uždirba, bet būna būtent JIS:). Tada ir bus: mielas, nuostabus, pakankamai uždirbantis, net, jei visai niekur nedirbs:).

Jeigu jau taip, tai vis vien per daug teksto, užtektų
"Noriu vyro......ir daug uždirbantis"

įsisvajojot mergaites
net aš nesusilaikiau nepasvajojusi apie JĮ