Loreta13 rašė:
Apsileidimas, atitrūkimas nuo realybės, normalaus bendravimo trūkumas, visiška priklausomybė nuo PC.
Čia kaip žaidimai kompe.
Priklausomybė ir tiek.
Labas vakaras. O tai čia per kurią vietą ? Kad neini į kažkieno kontorą, ir nešokinėji pagal kažkieno dūdelę, tai jau esi apsileidęs ? Aš gerai jaučiuosi neišeidama iš namų tada kada nenoriu. O eiti į darbo vietą ir paisyti aplinkinių negatyvių nuotaikų, tai mano pats mažiausias noras. Aš tokio noro neturiu. Net ir dėl didesnių pinigų.
Namuose galiu dirbti ir su šlepetėmis, ir su naminėmis drapanomis. Klientai savo dokumentus paprasčiausiai gali įmesti į mano pašto dėžutę.
Taigi, sutaupome išlaidas avalynei, drabužiams, kelionei į/iš darbo.
Normalaus bendravimo darbinėje aplinkoje pastaruoju metu neteko turėti. Rusų laikais, taip, tai buvo normalus bendravimas. O dabar ne. Dabar tik konkurencija kur reikia ir kur nereikia. Nemėgstu konkuruoti, nemoku to daryti, taip pat man nepatinka ir dominavimas. Nemoku ir nenoriu nuolat derintis prie aplinkos. Jau pavargau nuo to. Nuo realybės atitrūkti neleidžia mažas vaikas.
Nes tenka ją lydėti į jos užsiėmimus. O kad visiškai neprasilenkčiau su realybe, nulekiu pasidarbuoti valytoja.
Bet, kadangi esu namisėda, tai man nieko nėr geriau kaip vienai sėdėti prie PC, ir niekieno netrukdomai narplioti buhalterines abrakadabras.
Žodžiu, darbas namuose - vieni privalumai.
Dirbdama kontoroje, jaučiau didesnę priklausomybę nuo PC, nes verčiau lįsdavau į JĮ, nei veldavausi į kolegų intrigas. O dabar, galiu kad ir vidurį nakties, ištikus nemigai, imti ir dirbti, o dieną šiaip prasitrainioti...