4
2014-04-04 13:40
Lukas333
Buhalteriams nusibodo dirbti už visus
Buhalteriams atsirado daugiau darbo – išaugo deklaracijų pateikimo skaičius ir dažnis, prisidėjo įmokų pensijų fondams pervedimai, skaičiuojant neapmokestinamąjį dydį, reikia kaupti duomenis apie darbuotojų šeiminę padėtį ir vaikus bei jų gimtadienius. Buhalterių ir auditorių asociacija siūlo nustatyti, kad pajamų mokesčių lengvatos būtų taikomos kartą per metus pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
Per pastaruosius kelerius metus buhalteriams darbo padaugėjo ir deklaracijų teikimas valstybės institucijoms
dabar užima dar daugiau laiko. Tokiu būdu buhalteris gerokai mažiau laiko gali skirti tiesioginėms savo
įmonės poreikiams: vadybos apskaitai ir prognozėms. Darbdavys, anot Danguolės Pranckėnienės, Lietuvos
buhalterių ir auditorių asociacijos vadovės, neretai net gerai nežino, kuo užsiima buhalteris, tačiau
matydamas, kad jis teikia paslaugas trečiosioms šalims, o ne įmonei, neskuba už tai daug mokėti.
Prieš kelerius metus „Sodrai“ pakako deklaracijas teikti kas ketvirtį, dabar visas išmokas pagal kiekvieną
darbuotoją reikia teikti kas mėnesį, taip pat jos keliauja ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Abi
šios deklaracijos skirtingos. „Sodrai“ išmokas reikia deklaruoti vadovaujantis kaupimo principu, o VMI –
pinigų srautų. Taip pat reikia nurodyti pagal kiekvieną darbuotoją apmokėtas ligos dienas iš darbdavio lėšų,
Lietuvos pramonininkų konfederacijoje organizuotoje diskusijoje kalbėjo p. Pranckėnienė.
Renka informaciją
„Buhalteriai dabar priversti aptarnauti ir antstolius. Jie siunčia savo raštus įmonėms, kad jos iš skolų
turinčių darbuotojų darbo užmokesčio išskaičiuotų skolas, – pabrėžia p. Pranckėnienė. – Įmonė antstoliams
dirba nemokamai, nors vėliau antstoliai pasiima savo užmokestį.“ Su antros pensijų pakopos pasikeitimais
buhalteriams atsirado dar papildomo darbo – dabar jie turi pervesti pinigus į antros pakopos pensijų fondus.
„Jei yra autorinės sutartys, asmuo buhalteriui pats turi pranešti apie dalyvavimą antroje pensijų pakopoje.
Jeigu jis užmiršta tai padaryti, įmonė negali pateikti deklaracijos „Sodrai“. Viskas baigiasi tuo, kad įmonė
iš savo lėšų sumoka 1% į pensijų fondą. Tada deklaruoti leidžiama“, – pažymi p. Pranckėnienė. Daug darbo
atsirado skaičiuojant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir papildomą neapmokestinamąjį dydį už vaikus. Kad
galėtų tai teisingai padaryti, buhalteris turi žinoti darbuotojo vaikų gimtadienius, ar darbuotojas vis dar
gyvena su savo vaikais, ar darbuotojas dar turi vaikų, ar neišsiskyrė. Dalis tokios informacijos yra
konfidenciali ir darbuotojai neskuba ja dalintis.
„Jeigu buhalteris, išėjęs iš savo kabineto, kalbasi su žmonėmis, tai nereikia galvoti, kad jis šiaip
slankioja be darbo – jis renka informaciją apie gimimo dienas ir darbuotojų šeiminę padėtį“, – ironizuoja p.
Pranckėnienė.
Anksčiau gyventojų pajamų mokestį pakako pervesti pagal įmonės registracijos vietą, o dabar pajamų mokestis
keliauja pagal darbuotojo deklaruotą gyvenamąją vietą. Todėl buhalteriui reikia žinoti, kur darbuotojas ją
deklaruoja.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija siūlo keisti tvarką ir įvairias pajamų mokesčių lengvatas
gyventojams taikyti metų pabaigoje pateikus metinę pajamų deklaraciją, o ne kas mėnesį. Šitaip darbo, klaidų
ir atitaisymų skaičius gerokai sumažėtų.
Galėtų patys
„Įstatyme parašyta, kad kiekvienas žmogus yra mokesčių mokėtojas, o tikrovė tokia, kad viską už jį
išskaičiuoja įmonė ir jis net nežino, kiek kokių mokesčių sumoka, – kalba Birutė Černiuvienė, Lietuvos
buhalterių ir auditorių asociacijos kolegijos narė. Anot jos, reikėtų keisti tokį sovietmečiu susiformavusį
mentalitetą – gyventojai turėtų pasijusti mokesčių mokėtojais ir prisiimti daugiau atsakomybės.
„Dabar už darbuotoją NPD turi skaičiuoti buhalteris ir vėliau lieka kaltas, jeigu metų pabaigoje paaiškėja,
kad darbuotojui dėl to reikia primokėti į biudžetą“, – teigia p. Černiuvienė. Taip „nuskriaustus“ darbuotojus
tenka raminti administracijai apmokant skirtumą.
„Turėtų būti taip, kad įmonė išmokėjo pinigus ir žmogus pats sumoka mokesčius bei pervedimus į pensijų
fondus“, – teigia p. Černiuvienė. Ji siūlo pritaikyti Švedijoje taikomą praktiką, kai gyventojas moka pagal
avansines deklaracijas, kurias irgi galima keisti, jei metų viduryje pasikeitė aplinkybės.
Kai ką supaprastins
„Mokesčių administratorius sutiktų su tokia tvarka, kai gyventojas pats pritaiko sau NPD ir kitas pajamų
mokesčio lengvatas, tačiau ketvirtadalis tų, kuriems taikomas NPD, gauna minimalų ar mažesnį darbo užmokestį
– pakeitus tvarką jiems atsirastų prievolė deklaruoti pajamas, o tai padidintų gyventojams administracinę
naštą“, – teigia Vilma Vildžiūnaitė, VMI viršininko pavaduotoja. Be to, gyventojai tuomet jiems pagal
lengvatas priklausančiais pinigais galėtų naudotis tik pasibaigus metams gavę pajamų mokesčio permoką. Ji
taip pat pažymi, kad VMI nuolat plečia priėjimą prie įvairių duomenų bazių tam, kad gyventojo preliminari
deklaracija būtų kuo išsamesnė ir tikslesnė. Nuo praeitų metų VMI turi priėjimą ir prie moksleivių bei
studentų registrų.
„Tačiau kai kurių duomenų neįmanoma gauti, pavyzdžiui, iš teismų negalime gauti duomenų apie tai, su kuo
vaikas gyvens po ištuokas, o tokios informacijos reikia taikant NPD“, – priduria p. Vildžiūnaitė. Per metus
VMI suformuoja apie 1,5 mln. metinių gyventojų pajamų deklaracijų deklaracijų. Kita vertus, darbdavių, kurie
teikia duomenis VMI ir „Sodrai“, yra apie 100.000. Vis dėlto tam tikrų galimybių sumažinti darbo krūvį
buhalteriams yra – tikėtina, kad pavyks sujungti VMI ir „Sodrai“ teikiamas deklaracijas ir atsisakyti
tryliktosios metinės mokestį išskaičiuojančio asmens deklaracijos.
„Specialistų grupė dirba – tai nėra lengva, nes skiriasi pajamų pripažinimo momentas, apmokestinimo laikas,
bazės, tačiau vilties, kad tai pavyks padaryti, yra. Aišku, supaprastinimui reikės ir teisės aktų pasikeitimų
“, – pasakoja p. Vildžiūnaitė.