Kiek uždirba buhalteris?

Oi DaivaP esminę klaidą padarei, vakar neėmiai 100 poryt tau 1000 nepasiūlys , pagalvos jog užtenka ir tiek kiek gauni oioioi, kai kas nors ką nors duoda neskubėk atsisakyti gerai pagalvok

Mano didžiausia svajonė iš ten išeiti.......

Teko susidurti ir man su šia tema. Prieš gerus metus teko dirbti augančioje įmonėje. Atėjus į darbą buvo suderėta 2000 Lt.:pusė iš jų oficialiai, kt.-juodais. Apyvarta tuo metu buvo 900 tūkst. Lt/mėn. Be to, visokie faktoringai, overdraftai, paskolos, lizingai ir pan. Metų pabaigoj apyvarta išaugo iki 5 mln./mėn., dokumentų kiekis paketurgubėjo. Nutariau paprašyti pakelti atlyginimą. Pakėlė: oficialią 1200 Lt., juodais 700. Bendra suma liko nepakitusi. Teko išeiti. Po manęs atėjusi buhalterė išsireikalavo 2500 Lt. Nežinau ar tokioj įmonėj tai daug. Manyčiau, kad mažoka. Nors buvo dar viena buhalterė, bet visiškai be patirties. Tai pusę darbo laiko tekdavo aiškinti kaip ir ką daryti. Tokio dydžio įmonėje, mano manymu, vyr.buho alga turėtų siekti apie 5000 Lt į rankas. Nes ir darbo daug, ir atsakomybės užtektinai. Tik va savininkai tiek nenori mokėti, nes pagal juos buhalteris pinigų neuždirba, tik juos pravalgo. Nors aš taip nemanau.

Prašyti pakelti atlyginimą yra šioks toks menas, šį prašymą skirtingai negu kitus reikia mokėti pateikti ir teisingai argumentuoti, štai tau ir pvz. atėjo nauja buhalterė ir paprašė didesnio ir kaip bebūtų keista gavo o ką gali žinoti gal ji dabar ir daugiau jau gauna

Labai daugelis savininkų turi tokį požiūrį į buhalteriją. Tada aš turiu argumentą - pabandykit išsiversti be tų "bezdelnikų". Tai dar nė vienas neapsiėjo be buhalterijos. O ypač pasidarom nepakeičiami, kai kas nors tikrina. Nepasiduokim, jauskim savo vertę ir kitiems ją įrodykim. Tegul kiekvienas tokią atsakomybę paneša... pažiūrėsim kaip pinigų "neuždirbs".

Visiškai sutinku Devi

O tu tikriausiai pas giminaičius dirbi, kad išeiti negali

Pas energetinę vampyrę

Keli papildomi šimteliai nemaišo. Dirbu kada noriu....

Energetinės vampyrės yra lengvai išgydomos. Pareiškimas ir 14 dienų... Esu kelis vampyrus taip išgydžiusi...

Jo - o aš vakar prašiau, kad pakeltų, ir pateikiau pakankamai argumentų kodėl turėtų, tačiau pastatė greitai į vietą-šiandien dėl tokio nusižeminimo baigiu nagus nusigraužti. Reikia gerai apsvarstyti, prieš einant dirbti pas gimines, šlykštus reikalas

Nieko čia nenusižeminai, paprašei to, kas tau tikrai priklauso.Pakelk aukštai galvą ir ieškok kito darbo.Kažkaip daugiau tenka girdėti tokį posakį: kokio velnio aš ten sėdėjau???

Teisingai. Svarbiausia pasiryžti ir negalvoti, kad čia vienintelė darbovietė, kur "visai neblogai" ir, kad kitur gali būti "dar blogiau".

Dabar tai jau sekundžių klausimas dėl išėjimo lauk, tik vat sąžinė neleidžia viską mesti taip kaip yra, juk ne prie staklių dirbu.

Irma003, visiems sakiau ir sakysiu, niekada gyvenime nereikia dirbti pas gimines ar pas draugus, bet jeigu jau taip nutiko tai nėr čia ko laukti, imi susirandi darbelį ir kulturingai išeini, nes kuo toliau tuo įtampa didės

Aišku, nepulk, kaip akis išdegusi. Aptvarkyk reikalus, visai apleistai nepalik, kad paskui niekas neprikaišiotų ir SUDIEU

Teisingai. Svarbiausia pasiryžti ir negalvoti, kad čia vienintelė darbovietė, kur "visai neblogai" ir, kad kitur gali būti "dar blogiau".

Pritariu. Svarbiausia pasiryžti, nors tai gali būti labai sunku. Aš labai ilgai dvejojau, drąskė abejonės ir buvo baisu. Aš manau, kad kartais būna sunku išeiti dar ir tuomet, kai darbe neišsipildo tavo lūkesčiai. Atrodo, kad "na dar truputį padirbėsiu, o tada tai jau mane įvertins". Bet taip greičiausia nebus, mieli kolegos. Gal ir bus, kai pasikeis valdžia (įmonės) arba kai jau būsime žili ir seni:) Ir atiduosime darbdaviui gražiausius savo metus Todėl, jei darbdavys nevertina savo darbuotojų, tai pas jį neverta gaišti laiko. Mūsų, gerų specialistų tiek mažai, kad mes tiesiog negalime sau leisti to, kad darbdaviai mūsų nevertintų Taigi, šalin visas abejones ir baimes, ir pirmyn naujų darbų link :)
Geros dienos visiems

Kaip gerai, kad Jūs mane palaikot, ačiū Jums labai, tačiau labai gerai suprantu, kad pati kalta, kai būdavo laisvo laiko padėdavau kt. darbininkams iš tikrųjų stebiuosi, kaip dar prie staklių nepastovėjau , o visi priprato ir pasidarė naturalu, ir niekam neįdomu, kad nespėju su savo darbu: taip net vadybininkė neišmoko ir nesistengė pažinti kas tai yra kompiuteris,- pati sudariau tokias sąlygas. Dėl atlyginimo- tai verkti norisi,- va per tokias kaip aš ir mušą kainą buhalteriams.

Irma, tokias klaidas, manau, daro žmonės neturėdami patiries, arba labai geri:) Aš irgi buvau viena iš tokiu (dalinai tokia ir esu:). Bet niekada nevėlu keistis. Tiesiog kartais reikia labiau pagalvoti apie save! Savo gyvenime mačiau nemažai pavyzdžių, kai jauni žmonės, tik pradėję dirbti, jau kelia savo reikalavimus, turi nemažai ambicijų. Neretai tokie žmonės moka save pateikti. Ir darbdaviai tokius vertina. Reikia mokytis atskirti savo atliekamas funkcijas nuo to, kas tau nepriklauso. Ir mokytis apie tai kalbėtis su darbdaviu. Aš dabar taip ir darau
O jums reikėtų, manau, nebijoti pradėti viską iš naujo. Reikia pasiryžti pakeisti darbą ir pradėti jį su pakelta galva, neprisiimant sau svetimų funkcijų. Sėkmės!

nenusiminkit, yra atvejų kai praso sugrizti po metu ar maziau ar daugiau.Tda siulo atlyginimą didesnį, bet padirbus toj imonej , nors darbo dideja, atlyginimas ne.Darbdaviai vertina, bet nori sutaupyti.Buhalterius skaito kvailiais, nemokančiais būtent savęs pateikti,JUS PRISIMINS GERUOJU, bet bus velu.Nesumastykit grizti.LINKIU SEKMES

Jeigu netenkina darbo užmokestis, nesijauti įvertintas, reikia ieškotis naujo darbo ir nebijot rizikuot. Vienas geras patarimas - pasirašydami darbo sutartį pareikalaukite, kad būtų įrašyta : kasmet peržiūrėti darbo užmokestį arba kasmet padidinti DU X %. Jei šiandien sutinkat dirbti už XX Lt, pagalvokit kad po metų jūsų ši alga gali nebetenkinti...