2007-07-31 13:53
Loreta13
2011-09-11 05-29
VMI naujas išaiškinimas, gal kam įdomu:))[quote:388d6d593e]Klausimas. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytus normatyvus, įmonės gali pasirinkti ne trumpesnę nei nustatyta, ilgalaikio turto nusidėvėjimo trukmę. Susiklosto tokia situacija: įmonė nusiperka 6 metų senumo automobilį ir skaičiuoja jo nusidėvėjimą 10 metų. Tačiau po 3 metų jį parduoda kitai įmonei, kuri 9 metų senumo automobiliui vėl privalo taikyti 10 metų nusidėvėjimo normatyvą. Kad išvengtų "amžino" senesnių kaip 5 metų automobilių nusidėvėjimo skaičiavimo, įmonių buhalteriai, nusipirkę seną automobilį už mažesnę nei įmonės apskaitos politikoje nusistatytą ilgalaikio turto kainą, jį iškart nurašo. Tačiau jie nežino, kaip apskaityti ir nurašyti tokio "trumpalaikio" turto eksploatavimo ir remonto išlaidų. Jie taip pat teiraujasi, ar teisėtai tokį turtą priskiria trumpalaikiam turtui? Galbūt mokesčių inspekcija svarsto galimybę kitaip traktuoti tokio ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimą, pavyzdžiui, perpardavus seną automobilį, naujajam savininkui ne skaičiuoti iš naujo 10 metų nusidėvėjimą, o tęsti, kol bus nudėvėtas kelių savininkų iš viso per 10 metų laikotarpį? Kodėl skaičiuojant ilgalaikio turto nusidėvėjimą, taikomi du metodai: tiesinis ir dvigubo balanso, tačiau nėra produkcijos metodo? PMĮ pakeitimo projekte numatytas pastarasis metodas, tačiau tik labai mažai daliai turto. Ar produkcijos metodo negalima b ū tų įteisinti visam turtui?
Atsakymas. Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992, toliau - PMĮ) 13 straipsnio nuostatomis, turto objektą priskiriant ilgalaikiam ar trumpalaikiam turtui, atsižvelgiama į daugelį aplinkybių: to turto pobūdį, jo naudojimo vienete laiką bei įsigijimo kainą.
Turtas yra ilgalaikis, jei:
- ilgiau kaip vienerius metus jis bus naudojamas įmonės pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti ir
- to turto įsigijimo kaina yra ne mažesnė už įmonės atitinkamai turto grupei nusistatytą minimalią įsigijimo kainą.
Kai įsigyjamas turtas, kuris pagal savo esmę yra ilgalaikis turtas, tačiau neatitinka ilgalaikiam turtui nustatytų kriterijų dėl įmonės ilgalaikio turto grupei nustatytos minimalios įsigijimo kainos, tai toks turtas pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais vis tiek turi būti laikomas ilgalaikiu.
Lengvasis automobilis yra registruotinas turtas. Įmonės automobilius įsigyja planuodamos juos naudoti ne vienerius metus (neskaitant tų atvejų, kai automobiliai įsigyjami tik dėl detalių), todėl akivaizdu, jog toks turtas pagal savo esmę yra ilgalaikis turtas. Todėl toks turtas pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais turi būti laikomas ilgalaikiu, neatsižvelgiant į tai, kad jis įsigytas už mažesnę, nei įmonės apskaitos politikoje nustatytą ilgalaikio tokio turto minimalią kainą. Įsigijusi lengvąjį automobilį įmonė šį turtą nudėvi per visą nusidėvėjimo laikotarpį, kuris įmonėje nustatytas tokiai turto grupei, neatsižvelgiant į tai, kiek laiko šis turtas buvo dėvimas prieš jį įsigyjant.
Jeigu automobilis naudojamas įmonės veikloje pajamoms uždirbti arba ekonominei naudai gauti, tai apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, šio automobilio eksploatavimo išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams.
Jei lengvasis automobilis nurašomas, jis tampa nebenaudojamas pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, todėl to ilgalaikio turto įsigijimo kainos neamortizuotoji dalis negali būti priskirta leidžiamiems atskaitymams, kadangi tokios sąnaudos neatitinka PMĮ 17 straipsnio 1 dalyje leidžiamiems atskaitymams nustatytų kriterijų.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas arba amortizacija skaičiuojami taikant tik tiesiogiai proporcingą arba dvigubą – mažėjančios vertės (dvigubo balanso) metodą, kaip tai nustatyta PMĮ 18 straipsnio nuostatose, bei PMĮ 1 priedėlyje. Senesniems kaip 5 metų lengviesiems automobiliams taikomas tik tiesinis metodas, o produkcijos metodo taikymas nėra numatytas galiojančiose PMĮ nuostatose. [/quote]2007-02-09 Nr. (18.11-31-1)-R-1753