Samajana rašė:
Tik keturi su biskiu ten.
Pagavau ant savadarbės sistemėlės. Prie nulinuko Meps Aglios pritaisytu šešto Nr. kopyto guminuku. Jam nugaroje įtaisau dar papildomą kablį. Pasikirto ant abiejų. Velkiavau dviem spinigais. Iriu iriu... jaučiu raumenis taip "prikačialinau", kad striukės rankovės darosi per siauros. Pasitariu su savim ir priimu sprendimą. Reikia irklus palikti ramybėn, kurti variklį, suktis ir prieš vėją atgalios patinginiaujant grįžinėti. Kol persėdus ant galinio suolelio užvedu motorą mano masalai aišku ant dugno atsigula. Tik pradedu plaukti ir vienas spinigas sulinksta ir pradeda "zvimbti". Pirma mintis kaip visada..."už kelmo" ir ačiū dievui neteisinga
Ką...variklį su viena ranka lauk(buvo jau taip,kai paneria po valtimi ir valą už sraigto užkabina) ir po truputį po truputį pakėliau paviršiun.
Aha - vis dėlto ryškiaspalvis guminukas
(nors visąlaik manydavau, kad rudenį ir guminukai turi būti rudeniški - ramių spalvų.) Ir dar, perjungiant pavaras, gražuolei po nosim padėtas - aš irgi jos vietoj būčiau susnervyjus ir griebus negalvodama
Pasirodo, žvejybos iš valties ypatumus visiems reikia perkąsti: už sraigto užsikabinusio valo dar neturėjau. Esu pasiuntus oro bučinį pasprukusioms aštriadantėms: už irklo užsikabinus valui ( dabar irklai visada tvarkingai sudėti valtyje), bandant įkelti žuvį į valtį be graibšto (dabar graibštas visąlaik paruoštas), palikus minutei tinkliuką, skirtą sudėti žuviai, neužrištą...
Tai nei žvyno, nei uodegos, Žvejy.
Lauksim kito laimikio nuotraukų
Labas rūko rytas:)