Ech, kad viskas būtų taip gražu... Deja :(
Puikiai žinau, kad pardavimai buvo " ant pelningumo ribos", nes užsistovėjusias prekes parduodavom už savikainą. Ir sąskaitose akivaizdžiai matosi tos mažesnės sumos :(

Muitas nėra veiklos sąnaudos, tai savikaina. Ir tos prekės, kurioms buvo perskaičiuotas muitas, buvo pardavinėjamos 2000 - 2003 (t.y. ir šiais) metais, ir dar likutis stovi :(

O papildomai priskaičiuota muito suma tai oho-ho :((

Ne vsiai supratau, kaip siūlai taisyt praeitų metų deklaracijas? [quote:5ca7e1e404]Pataisyti praeitų metų deklaracijas - juk tai nėra sudėtinga - pasikeičia vienas skaičius [/quote]

Keliu temą į paviršių.
Nes irgi gavau perskaičiavimą :((
2000-2001 metai, storas pundas deklaracijų :(

Su PVM tegu jį velniai, bet ką daryt su muitu? Atstatinėt 2000-2001 metų savikainos sąnaudas ir tikslint metinę atskaitomybę? :( Ir perskaičiuot tą muitą realizuotoms-nerealizuotoms prekėms? Ir dar papildomai PVM priskaičiuot, jei prekės buvo parduotos pigiau dabartinės savikainos?Staugt norisi :(

Padiskutuokut nors truputį, ką darytumėt jūs?

Paklausk VMI, gal juos tenkins pažyma iš gyvenamosios vietos? Na vis vien vaikas su tėvais kažkur gyvena, kažkur bus registruotas. Aš tokiu būdu sprendžiau vienišos mamos problemą (jokio kito dokumento, su kuo liko vaikas, nebuvo)

Supratau. Bet būtent todėl ir turėsi problemų, kad tas įgaliojimas negalios.

[quote=Dalia29]To Tiesi:
Taip, manau, kad gali prisikabinti. Aš ten pradžioj negerai parašiau. Vienas iš autorių turi įgaliojimą pasirašyti už abu
, t.y. pasirašytume sutartį ne su vienu, o su abiem, tik pasirašytų vienas pagal įgaliojimą, kuris notariškai nepatvirtintas. Permečiau

Paaiškink normaliai situaciją - ką nori sužinot?

Niekur. Deklaracijoje rodomi veiklos rezultatai, o ne įmonės skolos.

Patikslink. Nuo kokių nurašytų prekių koreguoji PVM? Ir koks tas aktualus klausimas, į kurį VMI neatsakė?

Jums bet kokiu atveju IT padidėjimo nėra, o va nuomotojui gali būt. Gal dėl to jus ir VMI užpuolė.
Tu geriau pasitikslink, ko VMI iš jūsų nori, gal, jei tokie aktai yra, paprasčiausiai nesusišnekėjot. Arba galbūt VMI reikalauja to pranešimo nuomotojui apie remontą.

Ar nemanai, kad bus traktuojama, jog jūs pažeidinėjat autorines teises? Ir kitas autorius (nepasirašęs sutarties) gali išsireikalaut didžiausios kompensacijos. Nes įgaliojimas privalo būt notariškai tvirtinamas, jei jis tarp fizinių asmenų. Pagal - jei turėjo būt notarinis tvirtinimas, o jo nėra, vadinasi susitarimas negaliojantis.

Šiaip tai labai gera schema greitam bizniui - vienas sudaro sutartį, antras reiškia pretenzijas, ir sėkmingai nugręžia leidėjus už autorinių teisių pažeidimą :(

Kas yra tas ilgalaikis turtas? T.y. privalomas registruoti ar ne?

Ar teisingai supratau pačią schemą?
Turiu IT A, B, C, D. Tarkim remontuoju A, rašau aktą, lyginu su įsigimo verte. Vėl remontuoju A, rašau aktą, keliu buvusį aktą, tokiu būdu seku 50 proc. Ir vėl remontuoju, ir vėl keliu buvusį aktą ir taip be galo. Betgi tai Sizifo darbas :(

Jei yra buhalterinė programa, kiek žinau niekas netrukdo atidaryt n+1 sąskaitų. Pagaliau egzistuoja ne tik sintetinė, bet ir analitinė apskaita, kurioj matysis tiesioginis priskyrimas konkrečiam turtui.

Arba aš čia kažko visiškai nesuprantu.

Ar bent mėginai pildyt FR0475A? :) Ten juk ir yra pelno mokesčio paskaičiavimas.
Paskaityk ŪB įstatymą ir suprasi kam Tau balansai.

TŪB - kaip ir IĮ
FormaFR0475A.
Ir viskas. Balansas - tai čia vidinė atskaitomybė, ji VMI nepateikiama.

Tiesa, jei dar nepateikei, privalai pateikt tą kontroliuojančių-kontroliuojamų ataskaitą FR0438.

Metinė PVM - priklausomai ar turi neapmokestinamą veiklą.

Nesupratau ką Tu iš tokio rašymo gauni? :(
Jei noriu sekti ilgalaikio turto remontą, atidarau atskirą sąskaitą, kur kaupiu visas to konkretaus turto remonto sumas. Sukauptą per metus sumą lyginu su įsigijimo verte. Kam čia kas mėnesį aktai ?


[quote:3f183a18aa]Dėl paslaugų nurašymo akto.
Jeigu teisingai supratau Kapitanovo seminare, nurašymo aktas reikalingas, jeigu sąskaitoje nėra nurodytas konkretus turtas, kurį remontuojame arba kuriam atliekamos kokios nors paslaugos. [/quote]

Manyčiau tam visiškai užtenka buhalterinės pažymos? :)

Kaip galima nurašyt pagal aktą paslaugas? Tam kad kažką nurašyt, reikia užsipajamuot į sandėlį, tuo pačiu turtas turėtų būti pačiupinėjamas. Kaip galima užsipajamuot į sandėlį ir pagal aktą nurašyt paslaugas?

Nesuprantu prasmės. Aktas mano supratimu skirtas tam, kad būtų sekama turto panaudojimas (gautas turtas nebūtinai naudojamas iš karto, jis gali būti ir sandėliuojamas). Tačiau paslauga, kurią gauname, yra jau atlikta.

Neužsigauk, bet trūkumus į paviršių iškels pirma rimta vagystė :( Kai prisieis įrodinėt, kas yra kas, kas ką privalo, ko neprivalo, ką perdavė ir ko neperdavė (o dokumentų apie perdavimą tai nė vieno nėr), atsakingas ar neatsakingas. Tfu-tfu-tfu, linkiu kad niekam iš mūsų neprisieitų.

O pagal ką inkasuoji, jei ne pagal X? :) Bet X gali būt nuimta bet kada ir šiaip sau, tiesiog pinigų kasoj susitikrinimui. Tas pats kasininkas gali nuiminėt X ir 10 kartų pe dieną.

Žodžiu, kad X ataskaita gali būt kažkoks įrodymas nesutinku. Ir materialinės vertybės, ir pinigai konkrečiai labai mėgsta būt apskaitomi. Ir dokumentuojami taip pat.

Parduodant ofšorui forminamas eksportas? Ar bus laikoma pardavimu Lietuvoje? Tokiu atveju prarandama 18 proc PVM.

Net jei ir eksportas, išvežt iš Lietuvos nepakanka, dažnai tikrina ne tik Lietuvos muitinę, bet ir kitų muitinių informaciją. Neįrodžius eksporto, vėlgi tie patys 18 proc.

Dėl vagysčių - ten kur nedokumentuojama, tikrai sėkmingai vagia. O kai apsižiūri, būna jau per vėlu. Nieko neįrodysi, nieko nenustatysi, nes buvo ne tvarka nustatyta, o betvarkė :( Paskui dar metus įrodinėsi, kodėl trūkumą išsiieškot nori iš darbuotojo A, kai dokumentaliai atsakingi yra abu darbuotojai - ir A, ir B.

Inkasacija duoda labai daug. Įsakymu tvirtini, kad kasoje po inkasacijos visada privalo būt paliktas tarkim 50 Lt likutis. Visi kiti pinigai privalo būt inkasuoti. Inkasavai, rašai pinigėliai į seifą. O dabar man pamėgink įrodyt, kad perduota kasoj buvo ne 50 Lt, o nulis? Be to, tas, kuris periminėjo, bus pats kaltas, kad nepareikalavo 50 Lt likučio - taip, kaip įsakyme pasakyta.

Kompanija, jūs mane stebinat - kaip galima šitaip nemokėt elgtis su popieriais :( Paskui ir prasideda ašaros - turtas dingo, kaltų nebėr.

Gerai, nuimsi X, trūkumo tuo metu nebus. Baigsis diena, nuiminės Z - yra trūkumas. Iš kurio kasininko reikalausi? Iš atidavusio? O anas rėks, kad man taip perdavė. Įrodymus turi? Ne. Ką nors įrodysi? Irgi ne, gali reikalaut arba iš abiejų, arba nė iš vieno. Nes dokumentaliai, jei kasdien perduodant nerašysi akto, nieko neįrodysi.

Pamėgink :)) Aš jau mėginau - nežino. Kai paklausiau, patys pradėjo juoktis.
Logiškai turėtų būt - kartu su Sodros ataskaita pateikti prašymą pensijai padidint :)

O kuo remiesi? :)
Paskaityk įstatymą, ten jokių išlygų nenumatyta.

Realiai turėtų inkasuot du kartus. Pats pagalvok, argi norėtum atsakyt už bendradarbio pridarytą pinigų trūkumą? :)
Iš buhalterinės pusės kiek žinau tokio reikalavimo nėra, viskas priklauso nuo vidaus taisyklių.

Tai inventorizacija tam ir daroma, kad suderint faktinį likutį su apskaitos. Paskaityk tvarką. Darai inventorizaciją, fiksuoji skirtumus, nustatai kodėl tie skirtumai atsirado, ir pagal tai koreguoji apskaitą.
Papildomai pajamuoji arba nurašinėji tik tuo atveju, jei yra kiekių skirtumas.

Keliu temą į paviršių ir siūlau smegenų mankštelę :)

IĮ savininkas 2002 m. turėjo 20 000 pelno, vadinasi privalo mokėti įmokas papildomam pensijos draudimui. Tačiau įmonės savininkas jau keli metai yra senatvės pensininkas. Klausimas: kokiai dar pensijai jis kaupia lėšas? :)) Kada ir kokiu būdu tomis lėšomis minėtas pensininkas galės pasinaudoti (atgaut iš Sodros bent dalį)? :)

Matau vienintelę išeitį - vartotojų teisių komisiją, kuri nuspręstų, kas kaltas, kas teisus. Iš esmės reiktų nepriklausomų ekspertų nuomonės, ar galėjo būgnas sugest be sąvaržėlių (pats sau) ar negalėjo.
Nors manyčiau, kad vis tik kalti jūs patys, būsit kažką įmetę. Nemanau, kad remontininkai ginčytųsi nepagrįstai, juk yra tipiniai gedimų atvejai :(

Nesupratau :(
Darant inventorizaciją, skaičiuojamos ne kainos, o vienetai. Taigi ar pardavė brangiau, ar pigiau, kiekis nesikeičia.

Nesupratau. Išrašai didelę sąskaitą čia, didelius mokesčius moki Lietuvoj, mažus užsieny. Rašai mažą sąskaitą čia - didelius pelno mokesčius turbūt mokės užsienietis. Sąskaita laisva ar nelaisva forma yra pažymima muitinėje, jei nėra atžymos, vadinasi per muitinę važiavo kita sąskaita, kuri (ir jos suma taip pat) bus užregistruota muitinės duombazėje.

Ir pirmą kartą girdžiu, kad sąskaita yra rašoma pinigams, o ne prekei ar paslaugai.

Pagal tokią tai sutartį. tai gali būt kompensacija, gali būt reklama, priklausomai kaip įvardijat sutartyje.

Prie to paties klausimas:
Jei įmonė gauna tokią "kompensaciją" (matosi gauti pinigai banke), sutarties nėra (tarkim mokėtojas užsienietis). Sąskaita nerašoma (nėra pagrindo).
Kaip traktuotumėt tokias pajamas? "kitos pajamos", t.y. dovana?

Loreta, ne taip :)
Turi būti:
10500*12/8/4 bus 3938