Neapmokėtų palikti negalit, nes kreipsis į teismą ir prisiteis skolas su delspinigiais ir pan.
Reikia jums skaityti sutartį ir išsiaiškinti, kokia tos įmonės atsakomybė už neteisingą apskaitos tvarkymą. Manau galima surašyti pretenziją su įrodymais, kur kokios ir kada padarytos klaidos ir išrašyti tai įmonei debetinį dokumenta, t.y. lyg ir "grubiai šnekant" grąžinti jų paslaugas. Tačiau mano nuomone "geruoju ir gražiuoju" šitas reikalas nesibaigs. Ko gero tik su teismu turėsit reikalus.

Labiausiai iš draugų ar giminių, ar pažįstamų ir reikia perimti buhalterijas su aktais. Pats geriausias apsidraudimas, nes dažnai "savi" ir padaro "kaip savam" kiauliškai. Iš patirties kalbu...

Valstybės tarnyba aš turėjau galvoje: ministerijos, savivaldybės, seniūnijos ir pan. o ne biudžetines įstaigas" bibliotekos, policija, mokyklos, darželiai.

Šitoms tarnyboms visais laikais buvo gerai, manau kad ir ateityje jokios krizės ten negresia

Tai kad ne apie algų kėlimą kažkaip girdžiu kalbas, o apie etatų mažinimus...

Sunku man dabar tiksliai p[asakyti kaip su tuo nusidėvėjimu, dar ne aš tvarkiau tuos reikalus, o ankstesnė mano kolegė nebuvo tokiuose "skrūpulinguose" reikaluose stropi. Tai bijau kad nudėvėjo tą turtą su padidinta verte į leidžiamus atskaitymus ir tiek žinių, o tas rezervas taip ir "pūpso" nuo PATAPO laikų. Gal tada galit parašyti, kaip turėjo būti. Tada aš pabandysiu pas save "atkurti" situaciją...

[quote=Dalia29]
"Panaikinot" - įdomu kaip? Į nuostolį nurašėt?

Sveikinu ir linkiu kad po 5 metų galėtumėt pasakyti tą patį

[quote=Dalia29]
Pala pala. Čia apie kažkokį kitą perkainavimo rezervą šnekam... Prieš 10 metų dar nebuvo

Buvo atliktas turto perkainavimas dar prieš ir perkainavimo suma nusėdusi perkainavimo rezerve. Ir man auditas aiškina, kad tas perkainavimas turėjo nusidėvėti per 10 metų.

Tai bliamba, o tai ko mano auditoriai taip "knisasi" prie to perkainavimo rezervo ir nori jį nurašyti, nes typo per 10 metų neamortizavom?

Turbūt "nedaskaitėt" mano klausimo...

Perkainojimo rezervas turi amortizuotis berods per 10 metų ir amortizacija perkainojimo rezervo - neleidžiami atskaitymai.

Nuo vidurio mėnesio "patapome" PVM mokėtojais. Nuo pirkto ilgalaikio turto darome PVM atskaitą. VMI išaiškinimuose randu, kad atskaitomą sumą rašome į FR0600 30 laukelį. Ar tik į 30 reikia rašyti? O į 22 nereikia rašyti?
Ir dar jei PVM sąskaitas už nuomą gaunu mėnesio gale, ar visą PVM sumą, ar tik už pusę mėnesio galiu traukti į atskaitą?
AČIŪ

O į šaldytuvą - tai į kamerą ar ne į kamerą? Kiek laiko šaldyti?

Taip kaip ir į kitus bankus, išsirinkus LITAS.ESIS formatą

Galim rinkti "metų citatą" iš televizijos ar kt. žiniasklaidos. Atsimenat kai finansų ministras "pjovė grybą" apie GPM ir atlyginimų mokėjimą po Naujųjų metų...

Nevarykit ant Šiaulių VMI

Moterys ir pamalonintos ir darbą "padirbo", vienu žodžiu - ot taip reikia dirbti...

Kadangi slinda VBS agentūroje, o gal ir ne tik ten, kad labai smarkiai kils verslo liudijimų kainos, tai visi kirpyklų savininkai yra šiek tiek sunerimę, nes kiek esu girdėjusi, didžioji dalis kirpyklų dirba taip: Kirpyklos savininkas nuomoja kirpėjoms darbo vietas - patalpas, o kirpėjos dirba pagal verslo liudijimus.
Tai dalyvavau svarstyme, kokią formą pasirinkti toliau dirbti kirpykloms.
Galutiniame rezultate priėjome išvados, kad pati pigiausia forma - UAB, bet yra trūkumai: turi būti "skaidru", atsiranda oficialus personalas (įdarbinimas ir t.t.), medžiagų apskaita ir kt.
IĮ trūkumas - atsakomybė kirpyklos savininkui didelė, mokesčiai dideli, o trūkumai tokie pat kaip ir UAB.
Pati "neskausmingiausia" forma - kaip ir iki šiol - patalpų nuoma. Paskaičiavome, kad jei patentai kiltų trigubai, apsimokėtų taip dirbti.

Čia yra daugelio apskaitos programų problema: apvalinimo neatikimai arba nukrypimai. Taip būna tada, kai yra didelis kiekis parduotas arba operacijoje dalyvauja skaičiai su daug skaičių po kablelio. Aš šitą problemą sprendžiu paprastai - užfiksuoju skolas ir jei tas 1 cnt nepasinaikina - tada "mechaniškai" padengiu tą skolą 0,01 D443K5221 arba D6221K241

Pirmiausia reikis per "kitas korespondencijas" įvesti pelno mokestį, socialinį ir visą kitą, kas "praeina" per pelno nuostolio ataskaita, o tik po to daryti 5 ir 6 kl. uždarymą ir tik tada fiksuoti likučius.

Jei nenorite, kad perspėtų apie 0 pardavimo kainas, konfigūracijoje "nuimkite" pažymėtą taškiuką ir nebeperspės.

Neturiu kompiuterinio pavyzdžio, nes pildomi "ranka" tie žurnalai. Bet yra labai paprasti: eil nr., darbuotojo pavardė, antspaudo paėmimo data-laikas, darbuotojo parašas, grąžinimo data-laikas, atsakingo už antspaudą darbuotojo parašas. Ir viskas... Svarbu turėti parašus kai antspaudas

Aš tiksliai nežinau kokie yra reikalavimai, bet pas mus įmonėje yra pagal įsakymą skiriami darbuotojai atsakingi už antspaudus ir "vedamas" žurnalas: kas ir kada pasiėmė antspaudą ir "išsinešė" už įmonės ribų. Tokia tvarka įvesta iš karčios patirties (kaip minėjau pas mus daug darbuotojų), kai pagrindinis antspaudas buvo "iškeliavęs nežinoma kryptimi" savaitę laiko. Tada dirikas "sustatė" visus ant blakstienų ir įsisvedėme tvarką. Dabar nebeatsimenu, kad būtų kokių problemų tuo klausimu. Visada žinom, kur kuris iš 7 antspaudų yra.

Jei žiūrėsim iš "praktinės pusės", tai tikrai geriau daryti antspaudus su numeriais, pvz. Nr.1, 2, ir t.t., nes jei parašysit "muitinės dokumentai" ar pan., tikrai negalėsit kitur panaudoti. Kaip tarkim koiems garantiniams talonams ar atitikties deklaračijoms štampuoti. Pas mus kiekvienas antspaudas su Nr. turi savo paskirtį ir pagal Nr. aišku, kas užantspaudavo ir pan. Čia jau kiekvieno apsisprendimo reikalas, tik tą sprendimą reikia "patogų" pasirinkti.

Aš turiu reikalų su Muitine Šiauliuose. Mes turime apvalų antspaudą Nr.1, kuriuo antspauduojam muitinės dokumentus. Bet mūsų kitas antspaudas yra tik todėl, kad nenorime "išvežti" iš įmonės pagrindinio antspaudo (dirba daug darbuotojų ir yra įvairių rekalų).
Bet jei nieko neatsitinka, kad pagrindinio antspaudo nebūna "prie vietos", tai tikrai galima naudoti pagrindinį antspaudą. Mūsų "muitininkams" atskiras antspaudas padarytas tik "patogumo dėlei".

HELP

[/quote]
Supranti, sunku čia taip keliais žodžiais paaiškinti. Jei motininė suteikė paslaugas dukterinei, tai jos ir eliminuojamos. kadangi perparduotos (kaip supratau), tai konsoliduotam balanse ir bus paslaugų savikainoje vieną kartą. Pajamos už nuomą. Jos taip pat eliminuojamos, nes gaunasi, kad įmonė "užsidirbo" iš savęs pačios. Šiaip keliais žodžiais labai sunku paaiškint.
Dabar dėl mažumos dalies. Taip, pradžioj yra eliminuojami visi motininės-dukterinės santykiai, o po to jau skaičiuojama, kas tenka kam- kiek pelno patronuojančiai, o kiek mažumai.[/quote]

O man neaišku kaip su tuo pardavimų eliminavimu yra. Pvz. dukterinė įmonė pardavė motininei už 10000Lt prekių, savikaina 8000Lt. "Motininė" įmonė visas prekes irgi pardavį. Tai aš skaičiuodama mažumos dalį iš dukterinės įmonės PN minusuoju 10000Lt ir 8000Lt ir tada skaičiuoju mažumos dalį. Auditas prieštarauja ir teigia, kad nieko nereikia minusuoti, nes prekės yra motininėje parduotos. Niekaip negaliu šito suprasti, gal kolegos man "buhalterių" kalba galit paaiškinti...

Jei daromas konsolidavimas - auditas privalomas motininei įmonei, t.y. tai įmonei, kuri konsoliduoja fin. atskaitomybę. Dukterinėms įmonėms auditas neprivalomas, nebent dukterinės įmonės balanso rodikliai peržengia nustatytas ribas auditavimui. Reikėtų paskaityti konsolid. atskaitomybės įstatymą. Tada nereikės čia blaškytis.

Va čia tai tikra tiesa

O aš galvoju, kad tokiam konkursui turi atstovauti visgi profesionalai dainininkai. Man negražiai atrodė Miliaus drebančios rankos ir drebantis (pačioje pradžioje) balsas. Suprantu kad jaudulys stresas ir visa kita, bet ...
Kažkaip "blankiai" nuskambėjo ta jo muzika