Čia niekas nekalba apie Sodros darbuotojus, o diskutuojame apie IDV socialinio draudimo klausimus. Duok Dieve, kad tik ta Sodra toliau gyvuotų ir sulaukusi pensijinio amžiaus galėčiau pasinaudoti savo sukaupta pensija ir bus iš ko ją mokėti Bet kas liečia IDV vykdančių veiklą socialines garantijas, tai pasakysiu trumpai - "ne kažkas".
Ypač kai išeini vaiko priežiūros atostogų ir gauni 900 Lt, o dar įdomiau, kai nueini pas sunkiai dirbančius Sodros darbuotojus ir paprašai, kad tą preliminarią motinystės pašalpą paskaičiuotų - tada ir prasideda įdomybės, kurios vadinasi "nuo Eimošiaus - pas Keipošių"
Taip pat gana skausminga būna susirgti ir negauti jokios nedarbingumo pašalpos, nes pagal IDV ji nepriklauso, tai jei koją susilaužai ir esi nedarbingas kelis mėnesius, tai tikrai labai smagu ir linksma
Bet taip pat l.smagu mokėti Sodrai ir pagal DS (be jokių lubų), o susirgus gauti tik 40 proc. kompnensuojamojo darbo užmokesčio ir tai nuo mistinių lubų.
Tas pats su pensija - galiu mokėti nors ir milijoną mokesčių, bet pensiją gausiu maximum ~1000 Lt.
Taigi, mano priekaištai būtų pačiai sistemai, bet ne su ten dirbančių darbuotojų sutapatinimu su pačia sistema

Matyt kūrybiškai įrašo

Labai įdomus klausimas, niekur neradau konkretaus išaiškinimo. Socialinio draudimo įstatymo 7.2.2) dalis sako:
2) asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma.



Tai teoriškai reiktų skaičiuoti nuo galutinės GPM apmokestinamos sumos, juk kaip ir nėra tokios furmuoluotės kaip "nuo KALENDORINIAIS ar finansininiais metais gautų apmokestinamų pajamų", bet aišku, kai pradėsit aiškintis, tai Sodra labai norės, kad mokėtumėte pagal 1 jūsų pateikto skaičiavimo variantą

Dar man tokia mintis iškilo. Sakykim šiuo metu įmonė neatitinka lengvatinio PM tarifo, nes jos savininkai valdo daugiau nei 50 proc. kitų įmonių akcijų.

Tačiau kaip būtų tuo atveju, jei 2011 pabaigoje akcininkas parduoda savo akcijas asmeniui, kuris nei pats, nei jo šeimos nariai nevaldo jokių kitų vienetų?

Kaip suprantu, reikia žiūrėti kas yra akcijų savininkas 2011.12.31 datai? Lyg ir nerandu reikalavimo "per paskutiniuosius 12 mėn." ir panašiai

GPM 5.2.3 Komentare sakoma: "vienetams, kurių dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) kituose vienetuose, ir vienetams, kuriuose vieneto (individualios (personalinės) įmonės) dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų); "

Tik įdomu iš kur tas mistinis 11.000 įmonių, kurios galės pasinaudoti lengvata, skaičius

mic.vmi.lt/documentpublicone.do?&id=10001...

Apmokestinti apmokestinamąjį pelną 5 proc. (iki 2009 12 31 – 13 proc.) mokesčio tarifu vienetai (išskyrus pelno nesiekiančius) gali tuo atveju, jei :

1) vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių ;

2) mokestinio laikotarpio pajamos ne didesnės kaip 1 milijonas litų-taikoma apskaičiuojant 2012 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį - (ne didesnės kaip 500 tūkst. litų- taikoma apskaičiuojant 2010-2011 metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį)

Ši nuostata negali būti taikoma vienetams kurie išvardinti PMĮ 5 str. 3 d.:
- Individualioms įmonėms, kurių savininkai ar šeimos nariai yra ir kitų individualių įmonių savininkai;

- Individualioms įmonėms, kurių savininkai ir (arba) jų šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kitame vienete valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų (dalių, pajų) arba vienetai, kurių dalyvis yra individualios įmonės savininkas ir jis ar jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną tame vienete valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų;

- vienetams, kuriuose tas pats dalyvis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų;
- Vienetams, kuriuose tie patys dalyviai kartu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų. "

Pataisykite mane, prašau, jei aš neteisingai mastau. Kiek skaičiau PMĮ 5 str. komentarą visur kalbama apie fizinius asmenis ar IĮ, o kaip tuo atveju, kai akcininkas yra juridinis asmuo? Aš suprantu, kad galioja tos pačios nuostatos (PMĮ 5 str.3 dalis)?

Konkreti situacija:

Įmonės A akcijas 100% valdo užsienio juridinis asmuo
Įmonė A turi po 100% dukterinių įmonių B ir C akcijų.
Įmonių A, B ir C pajamos, darbuotojų sk. atitinka lengvatinio pelno mokesčio tarifo taikymo kriterijus.
Lengvata pasinaudoti dukterinės įmonės negalės, nes visų jų akcijas daugiau nei 50 proc. valdo tas pats dalyvis - įmonė A? Įmonė A taip pat negalės pasinaudoti lengavta, nes jos 100% akcijų valdo juridinis asmuo?

Sveiki, nusprendėm kalbinti savo klientus gauti sąskaitas el.paštu. Gal kas turite sutikimo pavyzdį? Kiek googlinu internete meta sutikimus gauti per e-pay ar elektroninę bankinkystę, bet mes norime siųsti lientams tiesiogiai el.paštu, tai nelabai tinka tas pavyzdys. Būčiau dėkinga, jei pasidalintumėte info

Artai, kaip saulė man nušvietei protą, net juokinga pasidarė - iš Vilniaus į Kauną važiavau per Pabradę :)
Bet kurioj PLN 204 eilutėj tą sumą deklaruoti nerandu

Sveiki, mielieji,

gal kam teko susidurti su PMĮ 56-1 str. numatyta galimybe perkelti mokestinių metų nuostolius tarp grupės vientų?
Skaitau atnaujintą PMĮ komentarą bei būten šio straipsnio išaiškinimą mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000099116, bet vis tiek lieka neaiškumų kaip tai pavaizduoti Pelno mok. deklracijoje ir kaip teisingai užregistruoti apskaitoje.
Dar radau neblogą Kalčinsko straipnsį www.teisesforumas.lt/index.php/mokesciu-ir-finansu-...

Kad būtų paprasčiau pateiksiu pavyzdį. Įmonė A valdo 100% dukterinės įmonės B akcijų. Tarkim 2010 metais dukterinė įmonė B patyrė 10.000 Lt nuostolių. Įmonės 2011 kovo 28 d. sutarė dėl šių nuostolių perleidimo motininei įmonei A.
Man iškilę neaiškumai ir įvykių seka:
1. Įmonė B.
Įmonės B balanse 2010.12.31 kabo nuostolis, rengiu pelno mokesčio deklaraciją, ką rodyti deklracijos III dalies I.eilutėje Mokestinių metų pelnas prieš apmokestinimą - 0 ar tuos -10.000 Lt? Ten dar atsiranda keletas neleidžiamų atskaitymų eilučių, sakykim apmokestinamasis pelnas sumažėja iki -9000 Lt. Klausimas ar įmonė turi perleisti Mokestinį nuostolį (-9000) ar nuostolį prieš apmokestinimą (-10000)?
Toliau klausimas - kaip "išimti" tą perleistą nuostolį iš Balanso? Kokia data tai datyti - 2010-12-31 ar 2011-03-25?
Kokį balansą tvirtinti ir teikti RC - ar su faktiniais nuostoliais ar jau "pakoreguotą", o gal čia viskas eina tik per Pelno mokesčio deklarciją?
D. ????
K. 341 Ataskaitinių metų nuostolis
2. Analogiški klausimai ir su motinine įmone, kuri tuos nuostolius perima. Kokį rezultatą nurodyti PLN 204? Pildymo instrukcijoje jokių nuorodų į 56-1 str. neradau.


Lauksiu jūsų patarimų

Kadangi pas mane nuoma iš darbuotojų, tai vedu per atlyginimų modulį, sukonfigūravo Rivilė - sukūrėm naują "padalinį", Nuoma eina į nuomos sąnaudas DK, o į formules įsivedžiau GPM auto nuoma, kad eitų į atskirą DK sąskaitą.

Aš tai kiek suprantu, tai laisvos profesijos bus advokatai, notarai, auditoriai.

Jei išrašėte PVM s/f, tai kaip suprantu esate PVM mokėtojas, tuomet ir pajamas pripažįstate pagal kaupimo principą - pajamos pripažįstamos tada, kai jos suteiktos. Jei jūs vis tik apskaitą tvarkote pagal pinigų principą (esate ne PVM mokėtojai), tai pajamas galima bus pripažinti tada, kai bus apmokėtos sąskaitos.

Jeigu gyventojas pasirinko būdą, kai leidžiamais atskaitymais pripažįstama suma, lygi 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, tai VSD ir įmokos nėra leidžiami atskaitymai.

Tai GPM turėtų būti 21.000 *0.15

Vis tik man ne iki galo aišku nuo kokios bazės Sodra skaičiuotų nėštumo pašalpą, jei asmuo vykdo tik IDV.
Tarkim asmens metinės pajamos iš IDV 50.000 Lt (vidutiniškai 4.166,67 Lt/mėn.)
Apmokestinamos pajamos 50.000 Lt -30% = 35.000 Lt
Įmokas Sodrai ir skaičiuojame nuo 35.000/2= 17.500 Lt
Tai nuo kurios eilutės skaičiuosis gautos pajamos ar nuo 50.000 ar nuo 17.500 Lt?
Ir iš vis įdomu kaip jie ten skaičiuoja, juk IDV vykdantys asmenys deklaracijas pateikinėja tik pasibaigus metams?

Sveiki, gal kam teko susidurti su skirtingais Pirkimų PVM kodais vedant PVM s/f Pirkimų žurnale. Kartais gauni sąskaitą, kur dalis prekių eina į normalias sąnaudas, o dalis - reprezentacijai. Tam yra susikurti skirtingi PVM kodai, kuriuos pasirinkus PVM eina į Gautiną PVM; Neatskaitomą PVM ar reprezentacinių sąnaudų PVM sąskaita. Esmė tame, kad vedant sąskaita leidžia pasirinkti tik vieną kurį iš kodų. Tai paskui turiu eiti į DK ir rankiniu būdu pakoreguoti PVM. Gal yra koks patogesnis būdas?

Sveiki, gal kas susidūrėti su paslaugų teikimu Rusijoje registruotoms įmonėms.
Ar jiems užtenka tik pateikti FR0524 (DAS-4) formą, ar reikia dar kokių dokumentų? Formoje tekstas visur lietuvių-anglų kalbomis - ar nereikia versti į rusų k? Jei reikia vertimo - kaip organizuotis - pirma gauti pažymą iš VMI ir ją nešti vertimų biurui, kad išverstų ir notariškai patvirtinitų? Tenk kokių apostilių nereikia?

Neaišku apie kokias sumas kalbame :) Sąnaudos sąnaudoms nelygu; žmona gali dirbti ir už minimumą ir už 10000 Lt/mėn. Pirmiausia įvertinkite savo IDV pajamas, kokią dalį pajamų sudaro leidžiami atskaitymai ir kiek mokėsite mokesčių pasibaigus metams, nes taip abstrakčiai sunku ką nors pasiūlyti. Jei žmona niekur nedirba, tai manau įdarbinti yra naudinga: bus darbo stažas, bus socialiai drausta ir t.t.

Man geriau būtų nurašyti į sąnaudas

Kaip manote kaip traktuoti kompiuterinės programos licenzijas 15 vnt * 300 Lt, ar galiu traukti į sąnaudas? Įmonė pirko ir kitų programų, kurių vnt. savikaina ir kiekiai panašūss, bendrai sudėjus pagal grupes gaunasi nemaža suma. Įmonėje nustatyta minimali NT vertė 1000 Lt. Galiu traukti iškarto į sąnaudas?

Aš vedu per DK, jei vesi per atsiskaitymus, paskui kabės klientų būklės ataskaitoje kaip skola.

Sutinku, Dalia, kad banko (o dar geriau kelių bankų) pasliūlymai tinka, bet kai jų įmonė neturi ir atbuline tvarka neišpaišys, tai reikia kažkuo remtis. Svarbiausia, kad įmonė sugebėtų pagrįsti kuo remiantis skaičiavo tas palūkanas.

Ir vis tik ar jūs įsitikinę, kad užtenka žiūrėti VILIBOR palūkanas?
Liepos atveju aktualu nepriskaičiuoti per daug palūkanų, o pas mane atvirkštinis atvejis - akcininkas UAB'as suteikė beprocentinę paskolą dukterinei įmonei, tai klausimas jei imsiu tik VILIBOR ar neperskaičiuos man tvarkingai iš 8% į kokius 12?

Liepa, įkeliu Loretos pasisakymą. Jei jūs tą paskolą pradedate gražinti ne iškarto, o praėjus 365 dienoms, tai GPM skaičiuoti nereikės.

Tai tame VMI aiškinime ir rašoma, kad negalima vadovautis vien tik VILIBOR. VILIBOR yra tik tarpbankinė palūkanų norma, prie kurios paprastai rinkomis sąlygomis dar skaičiuojama marža, cituoju :"Lietuvos Banko skelbiamas VILIBOR yra vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis Lietuvos komerciniai bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams. Litais suteikiamų paskolų palūkanų normą sudaro atitinkama banko marža ir VILIBOR. Atsižvelgiant į tai, manome, kad Lietuvos banko skelbiama VILIBOR palūkanų norma neatspindi tikrosios rinkos kainos, todėl, nustatant paskolų palūkanų normas, gali būti naudojama tik kaip viena iš orientacinių priemonių."

O man jūsų palūkanos buvo l.žemos :))) Man reikia menamas palūkanas paskaičiuoti, tai svajoju kaip čia rasti tą ausko viduriuką. Laukiam kitų nuomonės
Šiaip man atrodo nelabai realu, kad 2009 metų krizės įkarštyje galėtų būti tokios žemos palūkanos, joks bankas tokių palūkanų neduodavo, ir dabar abejoju ar duotų.

Liepa, ar jūs tikrai tą statistiką LB puslapyje žiūrite? Jūsų nuorodoje rodo Lietuvos banko paskolų palūkanų normos, laikotarpis 2010 08 20 - 2010 09 20. Jums reikėtų žiūrėti kokios palūkanos buvo 2009.05.04 ir manau reikia žiūrėti kitą lentelę -
www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?grou... žiūrėti .1.1. Naujos paskolos nefinansinėms korporacijoms ir jų palūkanų normos
toe lentelėje žiūriu skilti palūkanų normos iki 3,4528 mln. LTL ir ilgiau kaip 1m.2009 m. 05 m4n. - 12,2%

Sveiki, kokia būtų jūsų nuomonė šiuo klausimu.
Įmonė turi įsigijusi IT - poilsio patalpas pajūryje (butą), kurį vasaros laikotarpiu nuomoja trumpalaikės nuomos pagrindu, kas mėnesį išrašoma keletas sąskaitų . Įmonė kas mėnesį skaičiuoja nusidėvėjimą ir visą sumą traukia į leidžiamus atskaitymus. Klausimas - ar galima traktuoti patalpų naudojimui "sezoniškumą" ir visą nusidėvėjimą traukti į leidžiamus atskaitymus; ar vis tik traukti nusidėvėjimo sumą už nenaudotus mėnesius į neleidžiamus atskaitymus?
Jei sezoniškumas atkrenta - gal ne sezono metu rodyti minimalią nuomą - kokį kartą per mėnesį simboliškai, bet klausimas ar tokiu atveju irgi galima visą mėn.traukti į leidžiamus atskaitymus, ar tik 1/30 dalį, jei per mėnesį patalpos nuomotos tik 1d?

Sveiki, gal kas žinote kaip Rivilės tabelyje įsivesti naują žymėjimą - nėra tokio lauko, yra tik standratiniai - Dirbo, sirgo, atostogavo...

Sveiki, turiu klausimą dėl Algos modulio.

Ar įmanoma Rivilėje susiimportuoti kalendorių su darbo dienomis, kad nereikėtų kas mėnesį ranka suvedinėti? Lyg ir buvo šiais metais kažkoks Rivilės failas?

Kitas klausimas. Pas mane yra Personalo modulis, bet atostogų ikio šiol nevedėm šiame modulyje - tik bendrą info apie darbuotoją. Kaip teisingai suvesti info, kad skaičiuotų atostogas?
Vedu: Personalas/Etatai/Priklauso atostogų - 28, o toliau eina atostogų formulė - ką ten reikia įvesti, kad skaičiuotų?

Aš vedu per DK.
DK susikūriau atskirą žurnalą Sukauptos sąnaudos. Mėnesio pabaigoje atsispausdinu to žurnalo įrašus ir pasidedu prie buhalterinių pažymų.