Jei atsargas IŠKARTO nurašysite į sąnaudas- tai kokia prasmė inventorizacijos metų gale? Juk apskaitoje atsargų bus NULIS.

Tai ir paklauskit to asmens, kuris tą apskaitos politiką sudarė

Kur jūs tai radote?

Esmė ne įnašų dydyje, bet sprendžiamojo balso reikšmingume. Pvz. pas mus įstaigoje yra du dalininkai, kurių įnašai skiriasi TŪKSTANTĮ kartų. BET - įstatuose yra numatyta, kad ABU dalininkai turi lygią teisę sprendžiant klausimus, t.y. po vieną balsą balsavime.

Pakelkite akytes į lapo viršų - nuoroda įdėta

matyt inspektorė žioploka, nepasižiūri duomenų bazėje... Nors kiek teko kalbėti su VMI darbuotojais, pas juos yra kelios duomenų bazės su skirtingom prieigom, ir mažiau patyręs darbuotojas paprasčiausiai nesusigaudo kur ir ką dar galima pažiūrėti

Visada yra galimybė susikurti reikiamą sąskaitą

tas centas persikels į kitą mėnesį kaip deponuotas atlyginimas (arba skola). Tą sekantį mėnesį viską ir išmokėsite, nieko nereikia kaitalioti.

Taip. OŽ darau bendrą įrašą pagal visą sąskaitą, arba atskirai pagal sandėlius (kaip labiau patinka)

Kai kas vėl praleido progą patylėti...
www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/l-gr...

Čia suvestinė redakcija www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.4BE5F9D...

Kodėl gi?
Daugelis programų turi galimybę pradedant darbą automatiškai pasirinkti sąskaitų planą.
O jeigu ir neturi tokios galimybės - visada galima rankiniu būdu susikurti reiklingas sąskaitas, arba pakeisti sąskaitos numerį ar pavadinimą.
Jei naudosite standartinį sąskaitų planą - jame vistiek nebus Finansavimo pajamų sąskaitos, teks darytis rankiniu būdu.

Susiraskite temą, kurioje aptariama jūsų naudojama apskaitos programa.

Niekur nėra reikalavimo ATIDIRBTI 14 dienų.
Yra reikalavimas ĮSPĖTI darbdavį apie išėjimą iš darbo prieš 14 darbo dienų.

Teoriškai - galima.
Praktiškai - jei taisai tik OŽ - bus neteisingos prekių apyvartos ataskaitos pagal buh.sąskaitas, nes jos formuojamos iš pirkimo dokumentų.

Jūs ne nuorodą turite redaguoti, o dokumentą.

Jei jau taip nutiko - reiktų visuose pajamavimo dokumentuose redaguoti savikainos sąskaitą, kitaip automatiškai nesuvaikščios.. Arba - redaguoti OŽ.
Tik taisykite atidžiai, kitaip nesutaps analitika su sintekita.

Pasiūlyčiau eiti pasišopinti... bet tiek to - siūlau pasiskaityti:
www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.1C11B68...

Tokiu atveju pažeistumėte mokėjimų eiliškumą:
www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83...
6.9301 straipsnis. Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas
1. Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:
1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;
2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;
3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;
4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;
5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
2. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.
3. Atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Dėl pardavimų atsirado PRIEVOLĖ mokėti PVM, bet tai - nėra įsiskolinimo priežastis. priešingai - pardavus gavote pinigus, todėl turite galimybę susimokėti PVM.
Įvardinkite tikras priežastis, kodėl neturite apyvartinių lėšų.

Atleidimo dieną.
P.S. gal nereikėtų daryti pravaikštų tokioj jaunystėj?

Apyvartinių lėšų išsiėmimas negali būti priskiriamas sąnaudoms

Sąskaita faktūra be įrašo medicininėje knygelėje - nulio verta leidžiamų atskaitymų atžvilgiu, todėl kad nebus įrodymų, jog šis sveikatos tikrinimas buvo būtent konkrečios jūsų įmonės sveikatos (pagal kodus) patikrinimas.

www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...
2. Jeigu finansines ataskaitas savo nuožiūra nusprendžia sudaryti tikroji ūkinė bendrija, komanditinė ūkinė bendrija ar individuali įmonė, kurių šis įstatymas neįpareigoja jų sudaryti, finansines ataskaitas jos turi sudaryti pagal šio įstatymo reikalavimus.

Gali būti sąlyginis reikalavimas, jei pvz. indv. įmonė dalyvauja kokiuose nors projektuose ES lėšoms gauti, gali prašyti bankai dėl paskolos suteikimo ar pan.

O šita funkcija galioja ne tik tiekėjams bet ir pirkėjams?

Rašykite sąskaitą faktūrą.. Jei jau taip norite pakeisti pavadinimą - atsidarykite ekselinį variantą ir ranka įrašykite.

IDV (ūkininko) tvarkau įprasta apskaitos programa. Galima iš programos naudoti tik dalį reikalingų funkcijų.
Tiktų paprastas ekselis su formulėmis, paieškokite, gal kas turi pasidaręs.

Registracijos numeris KD-1586 Data 2012.08.16
Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla (išskyrus notarus, antstolius ir advokatus), naudoja tokius apskaitos dokumentus:

sąskaitą faktūrą;
PVM sąskaitą faktūrą;
kasos aparato kvitą;
kitus apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus ir pan.).
Gyventojas, kuris vykdo individualią veiklą pagal pažymą ir jam kasos aparato naudoti nėra privalu, privalo išrašyti ir išduoti prekių arba paslaugų pirkėjams vieną iš aukščiau paminėtų apskaitos dokumentų, jeigu Kasos aparato diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame LR Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 nenustatyta kitaip.

Kai gyventojas vykdo individualią prekybos veiklą lauko sąlygomis ir pirkėjas nereikalauja išduoti apskaitos dokumento, tai, pasibaigus dienai, gyventojo iš šios veiklos gauti pinigai gali būti užpajamuojami vienu apskaitos dokumentu, kuriame nurodoma bendra per dieną parduotų prekių suma.

Gyventojas, kuris nėra PVM mokėtojas ir nenaudoja kasos aparato, turi išrašyti sąskaitą faktūrą. Gyventojas, kuris yra PVM mokėtojas, turi išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, išskyrus Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 19 punkte nustatytus atvejus.

Gyventojas yra įsigijęs ir savo veikloje naudoja kasos aparatą, jis privalo išduoti pirkėjui kasos aparato kvitą, o pirkėjo prašymu – sąskaitą faktūrą (jei gyventojas nėra PVM mokėtojas) arba PVM sąskaitą faktūrą (jei gyventojas yra PVM mokėtojas).

Gyventojai, veikiantys partnerystės pagrindais neįsteigę juridinio asmens, privalo, išrašydami sąskaitą faktūrą, nurodyti visų partnerystės pagrindais veikiančių gyventojų vardus, pavardes, gyventojų pasirinkimu – asmens kodus arba individualios veiklos vykdymo pažymų numerius arba vieno iš partnerystės pagrindais veikiančių gyventojų vardą, pavardę su žodžiais „ir partneriai" bei šio gyventojo pasirinkimu – asmens kodą arba individualios veiklos vykdymo pažymos numerį.

Gyventojas, kuris iš anksto gauna avansą už paslaugas, kurias suteiks vėliau, turi išrašyti pinigų priėmimo kvitą, o atlikus paslaugas – sąskaitą faktūrą arba PVM sąskaitą faktūrą.

Jei atsiskaitymas nesutampa su paslaugų suteikimo ar prekių perdavimo momentu, gyventojas išrašo sąskaitą faktūrą arba PVM sąskaitą faktūrą (jei yra PVM mokėtojas). Sąskaitoje faktūroje arba PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodoma, kad už prekes arba paslaugas bus atsiskaitoma vėliau, o atsiskaičius vėliau, pinigų gavimo momentu išrašomas pinigų priėmimo kvitas. Sąskaitos faktūros arba PVM sąskaitos faktūros, nepriklausomai nuo to, kuris apskaitos principas (pinigų ar kaupimo) individualioje veikloje taikomas, išrašomos prekių perdavimo arba paslaugos suteikimo momentu.

Na, visaip gali būti - gali būti ATPK arba BK, tada jau teistumas.... Bet paprastai, jei yra pagrindas - dokumentai pirmiausiai perduodami tirti FNTT, o ten jau ir mokestinės prievolės įsijungia.

www.vdi.lt
Ar teisėtas darbdavio reikalavimas pasirašyti su juo konfidencialumo sutartį, kurioje yra numatyta 5000 Lt baudos už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą?
Pažymėtina, kad konfidencialumo (komercinės (gamybinės) paslapties) susitarimo nereglamentuoja DK nuostatos, tačiau jį reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK). Konfidencialumo (komercinės (gamybinės) paslapties) susitarimas yra reglamentuojamas CK nuostatomis, tai pažeidus minimą susitarimą, šalių teisiniai interesai turėtų būti ginami CK nustatytais būdais.
Pareigą atlyginti padarytus nuostolius turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį. Nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu. Komercinę (gamybinę) paslaptį atskleidęs asmuo gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad paslapties atskleidimas pateisinamas visuomenės saugumo interesais (CK 1.116 straipsnio 3-4 dalys).
Pažymėtina, kad DK 95 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti (išbandymo, profesijų jungimo ir kt.). Tuo atveju, jei priimamas (dirbantis) darbuotojas dirbs su dokumentais bei duomenimis, kurie pagal darbdavio lokalinius teisės aktus yra pripažįstami konfidencialia informacija, tai darbo sutartyje apie tai turi būti nurodyta bei darbuotojas turi būti pasirašytinai supažindintas su minėtais lokaliniais teisės aktais, kuriuose būtų nurodyta kokia informacija ar dokumentai yra laikomi konfidencialia informacija, jos naudojimo ir saugojimo tvarka, bei kt.
Atkreiptinas dėmesys, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad vienu iš šiurkščių darbo pareigų pažeidimu gali būti pripažįstamas valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei. Darbdavys, DK 240 straipsnio nustatyta tvarka nustačius, kad buvo padarytas minimas darbo pareigų drausminis pažeidimas, gali nutraukti be įspėjimo darbo sutartį su minimu darbuotoju DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.
Paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad informacija pripažįstama profesine paslaptimi, jeigu ją pagal įstatymus ar sutartį privalo saugoti tam tikros profesijos asmenys (advokatai, gydytojai, auditoriai ir kt.) (CK 1.116 straipsnio 5 dalis). Šią informaciją tie asmenys gauna atlikdami jiems įstatymų ar sutarčių numatytas pareigas. Jeigu informacija, sudaranti profesinę paslaptį, yra pripažinta atitinkamo ją gavusio subjekto (pavyzdžiui, notarų kontoros) komercine paslaptimi, tai jos atskleidimas (pranešimas) darbo teisės prasme kvalifikuotinas kaip DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – komercinės paslapties atskleidimas (pranešimas). Kitu atveju profesinės paslapties atskleidimas (pranešimas) nekvalifikuotinas kaip DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Jeigu jos atskleidimu (pranešimu) tiesiogiai pažeidžiamos žmogaus konstitucinės teisės ir laisvės, tai laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kitais atvejais - pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“ (toliau – LAT nutarimas Nr. 45) 9.2 punktas).
Konfidencialios informacijos atskleidimas paprastai suprantamas kaip darbuotojo, kuriam ji buvo patikėta arba žinoma dėl darbo, veikimas arba neveikimas, dėl kurio ji tampa žinoma bent vienam asmeniui, neturinčiam teisės su ta informacija susipažinti. Šis pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Aptariamos informacijos pranešimas konkuruojančiai įmonei - tai atitinkamų duomenų perdavimas žodžiu, raštu, techninėmis priemonėmis, pateikiant susipažinti ir pan., taip pat tam tikrų daiktų perdavimas, persiuntimas, parodymas ir pan. Šis pažeidimas padaromas tyčiniais veiksmais.
Kaip jau buvo minėta aukščiau, kad būtų pripažinta, jog darbuotojas, atskleisdamas komercinę arba technologinę paslaptį, padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, būtina nustatyti, kad jis buvo supažindintas, kad atitinkama informacija yra pripažinta kaip komercinė arba technologinė paslaptis.
Atkreiptinas dėmesys, kad DK nuostatos nenumato piniginių baudų už darbo drausmės pažeidimus, tačiau tuo atveju, jei darbdavys patirtų nuostolių dėl darbuotojo padarytos jam žalos, t. y. dėl konfidencialios informacijos paviešinimo, tai šiuo atveju darbuotojui gali būti taikoma ir materialinė atsakomybė.