zaika rašė: Aš visada savo mamai sakau, kad dabar, kai mes su broliu išvažiavom, jai turi prasidėt tikras gyvenimas, juk tiek laiko gali dabar sau skirti, užsiimt mėgstamais dalykais, bet kelinti metai matau, kad tas mėgstamiausias dalykas ir tas tikrasis jos gyvenimas prasideda tada, kai mes grįžtam namo, tada visa atgyja ir vėl braukia ašarą, kai savaitgaliui pasibaigus mes išvažiuojam. Ir kaip padaryt, kad mama pagaliau paleistų?
Smagu, kad turite tokią mylinčią ir visados jūsų laukiančią mamą. Aš taip pat tokią turiu

Tik ji dabar lygiai taip pat laukia savo anūkėlių, kada pas ją paviešės.
Nieko nėra skaudžiau, kai mamą lyg ir turi, bet jai nerūpi.