Aš naudoju šitą lauką

Skamba romantiškai, bet velniai žino ką tu "matai" taip sakydamas

Tai šaunu, jei susigaudai kaip pajamas fiksuoti, tai žinai ir ką debete registruoti. O prijuostės kišenėj nors ir 100 popieriukų nešiokis, tavo problemos kaip tu tas skolas išsimuši paskui. O jei ne, popieriukus irgi gal žinosi kaip dar gali panaudoti :)

Ok
Svarbiausias žodis šitoj diskusijoj yra "pardavimas". Pardavei, butelio nebėra, kokios dar problemos dėl inventorizacijos. Tik pajamų užfiksuoti nepamiršk.

Įdomiau čia jūs, vaikinai, diskutuojat...

Pažiūrėk dabar kas iš žygio dalyvių prie mano aprašymo "liuksiukus" suspaudė ir gali drąsiai reikalauti - nė vienas nepastebėjo, kad praleidau dar vieną žygio punktą - Senuosius Trakus :)

Nedalyvavę žygyje, dabar skaitydami nieko nesupranta kas gi ten vyko, todėl pabandysiu bent šiek tiek nušviesti.
Viskas prasidėjo ankstyvą šeštadienio rytą. Pajūrio dviratininkių laukė toliausias kelias, todėl ji pasiruošė atsakingiausiai: trys dviratininkės su trim dviračiais, trys palaikymo komandos narės, du perspektyvūs augantys komandos nariai iš jaunučių lygos su dviem automobiliais, dviem dėžėmis vandens, kokia 10 kg lengvų užkandžių ir keksiukų padėklu nė trupučio nepramiegojusios labai punktualiai išjudėjo į žygį. Deja turėjo sustoti pusiaukelėje, nes pametė vieną dviratį. Truputį sugaišusios jį ardydamos ir grūsdamos į bagažinę, su vienu ratu, besiremiančiu į galvas, laimingai pasiekė pirmą stotelę – Kryžkalnį. Lengvi pusrytukai, kurių vaizdelį jūs jau matėte ir lekiam toliau.
Lygiai 11 val, kaip ir tarėmės, mes jau Trakų Vokėje. Po visų apsikabinimų ir susipažinimų nušviečiam padėtį ir pradedam traukti dviračių dalis iš bagažinės. Na, kad Tomui su Samajana nesudaro sunkumų juos surinkti nieko keista, bet... iš tikrųjų nieko keisto, kad ir Ramunė tame aktyviai dalyvauja ir galbūt net dar geriau už juos susigaudo :) Dabar jau nenustebčiau net sužinojusi, kad ji kaskart grįžusi namo išsirenka savo dviratį dalimis (pavyzdžiui, taupydama vietą) ir kitą rytą vėl jį surenka :) Ta mergina tikrai fantastiška :) Taigi, dviračiai surinkti ir jie rieda (o tai labai svarbu, nes ko jau ko, o atsarginių neturėjome), ir mes traukiam prie pirmojo objekto – Trakų Vokės dvaro. Mariskos pasakojimas, kurio tikrai neatkartosiu, pasivažinėjimas po parką ir keliaujam toliau – į Lentvarį. Lentvario dvaras labai gražus, ir parkas, o jau koks grotas! Viską apžiūrėję, moteriška pusė kiek padūsavusi, kad ne joms pinkevičiai dvarus dovanoja, riedam toliau. Palaikymo komanda mus palieka, nes skuba ruošti pietų stalo Varnikų pelkėje. Nepatikėsit, bet mes numynėm greičiau ir dar net laukėm :) Pietūs, smagūs pokalbiai ir kas pėsčiomis, kad dviračiu keliaujam apžiūrėti pelkės. Diena vis karštyn ir mes labai apsidžiaugiam priėję dar nespėjusį užpelkėti ežeriuką. Vienas po kito aunam batus ir merkiam kojas į vėsų vandenį. Kaifas... Nebenorim niekur iš ten eiti. Deja, patys prisiprašėm – autokratija. Keliam šiknas ir judam toliau :(
O toliau jau Trakai, ir jie visai šalia. Taigi, nuo mynimo net nepavargę pasiekiam nakvynės vietą. Beje, hosteliukas labai šaunus, švarus ir tvarkingas, o jau kaaaina – vienas didžiasių jo privalumų, rekomenduojam :) Net nespėjusius apdulkėti dviračius paliekame ten ir jau visa didelė kompanija kartu pėsčiomis keliaujame pasižvalgyti. Nežinau kiek kartų iš visų pusių mes tądien apžiūrėjome Trakų pilį: ir pėsčiomis, ir jachta apiplaukėm, ir dieną, ir net prie naktinio apšvietimo :) Pasiplaukioję jachta nusiviliojame naujokus prie pusiasalio pilies kankinimo įrenginių, gerai prigąsdiname ir jie uoliai puola vykdyti paskirtos užduoties: ant milimetrinio popieriaus piešia nuvažiuotą maršrutą išlaikydami tikslų mastelį. Taip stengiasi, kad pradedam nuobodžiauti... Juk iš tikro tai džiaugiamės, kad tokie šaunūs žmonės prisijungė. Nuo pat pirmų minučių net nesijautė, kad kažkas toje kompanijoje naujokas, taip lengvai jie įsijungė į būrį, kad rodės seniai jau juos pažįsti. Na, kitus ir tikrai seniai jau pažįstam, kalbu apie tuos tikruosius naujokus, iki tol nematytus, negirdėtus tax'e. Deja, piešėjai jie ne kokie ir jei ne mažųjų žygeivių pridėti aiškinamieji raštai, sunku ten ką suprasti buvo. „Senimas“ pasitarę vis tik nusprendžia priimti visus į klubą ir su žvakutėm rankose visi iškilmingai taria priesaikos žodžius. Malonu buvo klausytis kaip nuoširdžiai jie prisiekinėjo. Manau, tikrai džiaugėsi gavę krikštą :) Ir ką tada? Keliaujam laistyti, aišku :) Iš pradžių bare, nes laukiame kol sutems ir galėsime pasigrožėti apšviesta pilimi. Tada įvyksta nerealus dalykas – Urtelė įvykdo savo pažadą ir bėga! Bėga per tiltą net dūmai iš padų kyla! Nerealūs vis tik tie taxiečiai, prisišneka nesąmonių, bet savo pažadus visada įvykdo :) Grįžtam „namo“, apsukam kelis ratus ballantine stiklinę ir tada kažkas sugalvoja, kad dar niekada nesimaudė naktį ir mes vėl grįžtame prie ežero, ilgai renkamės pačią pačiausią vietą (kaip ryte paaiškėja – pačią žolingiausią) ir du drąsuoliai neria į vandenį. Trečia irgi nori ir laksto kaip energizer zuikutis aplinkui bandydama sušilti. Ketvirta ant kranto turškiasi bliūdelyje nuo apelsinų... Manot jau viskas? Ne, nors per dieną saulės gavome daugiau nei pakankamai, mes jau vėl jos pasiilgome ir Ramunė pasiryžta bėgti jos pasitikti. Taip, taip, ne visiems užtenka kantrybės sėdėti ir laukti aušros, kitiems reikia bėgti jos ieškoti :) Partempiam ją į hostelį, bet nepastebim kaip Tomas tyliai išsliūkina. Ieškoti aušros.
Tai tiek trumpai apie pirmą žygio dieną. Ar rado Tomas aušrą (o gal Aušrą?) gal papasakos kažkas kitas. Jei ne, rytoj pratęsiu.

Juk ne veltui tiek ilgai ieškojom

Oho, o aš maniau tu aukščiau kojų nagų akių nepakeli :)

Aha... Tiek kalniukų, kiek pramyniau per šias dvi dienas, paprastai per sezoną "nesuskaičiuoju". Nes tiesiog nėra jų tiek mūsų krašte. Deja, Angelų kalvoj nesusipratau paprašyti angelų pagalbos, kad nuo tų kalnų apsaugotų, užtat jau Bražuolėj mindama pati save drąsinau: "viskas, mes jau kažkur šalia finišo, tai jau paskutinis, tai TURI BŪTI paskutinis".

Ta autokratija man vis labiau nepatinka

Kokį naujoką
Tikiuosi

Labas ryyyyyyyytas,
Šįryt ilgai stovėjau prie lango galvodama ką gi man šiandien rengtis :) Grįžus iš tokios šilumos į pajūrio vėjus reikia kelių dienų adaptacijai. Ir rodos taip seniai nebuvau darbe, kad galbūt mane jau ir išmetė. Gal iš vis nereikėjo keltis?
Kraustau šįryt savo kuprinytę ir iškrito lapukas: "Smagaus juokelio ir mažo nuotykio. palaikymo komanda" Nučiadabarkas? Po truputį atgaminau - juk tai Urtelė mus taip į pirmąjį žygį išlydėjo. Ale kaip šitam būtų parašiusi, ir juoko, ir nuotykių netrūko. Smulkmenos vėliau, vis tik neišmetė manęs, reikės dirbti :(


Ne vieną kartą tą patį pagalvojau. Ji žino daug ir pasakoja įdomiai, buvo nerealu, aš tikrai nerandu žodžių pasakyti kaip džiaugiuosi ir dėkoju, kad "su mumis prasidėjo"

Paskambinsim. Bet jis galės ten mašiną palikti?

Sunku tau, Mariska, bus su tokiais intelektualais, negalėsi nė čiut suklysti... gėrimus pilstydama

Galvojau iš pavydo, kad ne tau ta garbė :)
Urtele, nebijok, mes pasaugosim tavo uodegą, kad į pelkę įsibėgėjusi neįkristum

Oi laukiam, laukiam, Urtelės maratono laukiam

O kodėl? Juk dviračių jau nebereikės laikyti :)

Be abejo. Gauti nepadoriai didelį atlyginimą ir sėdėti ant kopos su šampano taure :)

Gaila

Pasakai: "kas kibinų nevalgys, tas temps dviratį į kalną", ir mes iškart apsisprendžiam

Daugiau autokratijos

Atleisk, Mariska, aiškinu:
1. Nesvarbu
2. Būtinai
3. Mane labai tie pyragai sudomino, aš dabar nežinau ką rinktis :)

Fui, bet ir sugalvok tu man taip šlykščiai parašyti... Fig aš tau pirksiu, net atsikąst neduosiu.

Žinai, aš iškart taip ir pagalvojau, kad tau tiesiog kibiną man gaila nupirkti (suvalkietis). Kai pasakė, kad kibinų nebus, tai ir "argumentų" važiuoti iškart atsirado, ir pyragų jau ir mūsų porcijas dalini
Mariska, aš dėl gėrimo nežinau, koks bus, tokį ir gersiu - kmynų ar spanguolių - nesvarbu, nes nežinau kuris skanesnis.
Sriubos valgysiu būtinai, pyragų - kiek tilps. Iš godumo bandysiu susikišt visų rūšių po gabaliuką. Jei netilps, tada namos vešiuos.

Tikrai taip, kai "nedageri" lygiai taip pat gali būti blogai kaip ir "pergėrus" :)

Supratau :)

O pelno mokestį nepriemokose matai?
Man tai sudengia visada pelno su avansiniu.

Aš šiemet dar tik porą kartų "po trumpom rankovėm" buvau išsirengusi. Iki maudymuko dar toli, o jau maudytis... brrrr... aš manau susilaikysiu :)
O ko AGiedre laukia, kodėl vis dar su klaustuku?