Turiu minčių steigti UAB, todėl užsukau paskaitinėti, kaip reikėtų ją likviduoti, jei veikla nesisektų.
Patiko mintis dėl likviduojamos įmonės pardavimo-įsigijimo. Tokiu būdu būtų sutaupytas laikas likvidavimui ir steigimo išlaidos.
Tačiau įžvelgiu t.t. pavojus dėl užslėptų įsipareigojimų, kurie gali išlįsti tik įsigijus tokios bendrovės akcijas.
Kas turite kontrargumentų?

p.s., jei yra pasiūlymų dėl UAB pardavimo, mielai lauksiu asmeninių pranešimų.

Kodėl negalima, jei darbuotojui atostogos buvo suteiktos su sąlyga, kad jis išdirbs tą laikotarpį, už kurį atostogavo, o dabar parašė prašymą jį atleisti, neįvykdęs žodinio susitarimo?... Beje, jis sutinka grąžinti permokėtus atostoginius. Klausimas tik: ar reikia šiuo atveju pranešti sodrai apie "atostogas viršytas" dienas, už kurias atostoginiai "suma sumarum" neišmokėti?

Sveiki, prašau atsakyti, jei atleidžiant darbuotoją, apskaičiuojama, kad jis atostogavo daugiau nei jam priklauso pagal įmonėje dirbtą laiką ir jam išmokėta atostoginių suma yra didesnė nei priklauso, skirtumas perskaičiuojamas ir darbuotojas turi grąžinti permoką. Tai tos dienos, kuriomis viršijamas atostogų laikas, išeitų, kaip nemokamos atostogos. Jei apie normalias nemokamas atostogas turi būti pranešta sodrai, tai ar turi būti pranešta apie tokias "viršytas" atostogas, už kurias darbuotojas turėjo sugrąžinti įmonei atostoginių sumą?

Sveiki, prašau atsakyti, ar reikia pranešti apie laisvas dienas arba nemokamas atostogas, kam ir pagal kokį norminį aktą? Ačiū

Dėl 1 ir 3 visiškai sutinku, o dėl 2 tuoj pradėsiu keiktis. Jei įmonė apskaitą tvarko 4 įmonėms, tai negi ji dar turi vesti darbo laiko, sugaišto kiekvienos įmonės apskaitos vedimui, apskaitą????
+ patalpų, kompiuterių, baldų nusidėvėjimas, elktra, šiluma, vanduo, kanalizacija, naudojamų apsk.programų amortizacija, internetas, popierius ir t.t.
išprotėt galima nuo tokių skaičiavimų

Kuo labiau gilinuos, tuo daugiau klausimų...
1. Jei mes nuomojame patalpas asocijuotam asmeniui, kuris kompensuoja komunalines išlaidas, t.y., pradžioje jos priskiriamos sąnaudoms, kai mums išrašo sąskaitą ir sąnaudos mažinamos, kai mes išrašome sąskaitą nuomininkui. Ar reikia šias sumas rodyti pajamų langeliuose?
2. Jei asocijuotam asmeniui teikiame apskaitos vedimo paslaugas, kur neįmanoma nustatyti tiesioginių paslaugų suteikimo sąnaudų. Ar normalu, kad įrašysiu sąnaudas 0 Lt?
3. Jei už 2005 m. 12 mėn. nuomą sąskaita išrašyta tik 2006 m. 1 mėnesį, į kurių metų ataskaitą traukti tokias pajamas/sąnaudas?

Jokios sutarties nesuderinėjau ir parsisiunčiau visas formas. O nesudarius sutarties, nepriims FA?

Ačiū, Artai71, panašiai ir masčiau, bet reikėjo dar išgirst protingo žmogaus nuomonę.
Dėl XI skyriaus, tai mums jis lyg ir netaikomas, nes pardavimo pajamos neviršijo 10 mln Lt. Ar vistiek juo vadovautis nustatinėjant, ar buvo taikomas vienas iš metodų ar ne?

Mane domina kitas klausimas. Skaičiau ir ataskaitos pildymo taisykles, ir "transakcijų taisykles" su visais kainodaros metodais (SUNKIAI parašyta). Nelabai suprantu, ką ataskaitoje reiškia laukas "Kodas", ką jis parodo, ir kokį kodą (1, 2 ar 3) geriau ten rašyti...
Labai reikia protingo žmogaus pagalbos šiuo klausimu kuo skubiau

Pildymo taisyklių 13 d.:
8 eilutėje „Mokestinis laikotarpis“ laukeliuose „Mokestiniai metai“ arba „Arba kitas mokestinis laikotarpis“ turi būti nurodomas vieneto mokestinis laikotarpis:
13.1. laukelis „Mokestiniai metai“ turi būti užpildytas tuo atveju, kai vieneto mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais metais (tuomet laukelis „Arba kitas mokestinis laikotarpis“ nepildomas),
13.2. laukelį „Arba kitas mokestinis laikotarpis“ turi užpildyti tie vienetai, kuriems pagal PMĮ 6 straipsnį nustatytas kitas (ne kalendorinių metų) mokestinis laikotarpis. Tokiu atveju šiame laukelyje turi būti nurodomos to mokestinio laikotarpio pradžios ir pabaigos datos (laukelis „Mokestiniai metai“ šiuo atveju nepildomas).

Išvada: UŽ VISUS METUS

Nurašymo akto neturiu, gal kas nors kitas įdės, o dėl korespondencijos, tai galėtų būti kas nors artimo D/621 Ilgalaikio turto perleidimo nuostolis, pvz., D/623 Nuostolis dėl ilgalaikio turto nurašymo

Manau, kad įmonė gali registruot pagal poreikius. Jei sąnaudų nereikia - IT, jei reikia, turto matą nustatyt kaip kv.m, išsiskaičiuot jo vertę ir, jei IT min.vertės neviršija, nurašyt į sąnaudas

Mano manymu, kad įmonė galėjo pasitvirtinti naujus normatyvus nuo 2002.01.01 ir juos taikyti nuo 2002.01.01 pradėtam naudoti IT, vadovaujantis nuo tada įsigaliojusiais naujais normatyvais pagal PMĮ 1 priedėlį, motyvuodama norminių aktų pasikeitimu. Nors gal tai ir prieštarauja apskaitos pastovumo principui. Nors taip pat nepamenu PMĮ draudimo tuos normatyvus keistis kad ir kasmet pelno mokesčio tikslais ir nuo pakeitimo pradėtam naudoti IT taikyti naujus normatyvus. Kokia tai filosofija gaunasi.

Įdomu, kaip ten turėjo būti apskaityta anksčiau, bet dabar galioja 8-, kur sako:
18. Perkainojimo rezervas (rezultatai) turi būti mažinamas:
18.1. kai šiuo rezervu ar jo dalimi didinamas įstatinis kapitalas;
18.2. kai perkainotas turtas nuvertėja;
18.3. kai perkainotas turtas nurašomas;
18.4. kai perkainotas turtas perleidžiamas;
18.5. kai perkainotas turtas neatlygintinai perduodamas kitai įmonei;
18.6. kai perkainotas turtas nudėvimas.

O pagal 12- metodines rekomendacijas mažinamas jis taip:
D 321 Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas
K3412 Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių metų pelnas

O dabar, mergaitės, užpildykite ir atsiųskite man tą aukščiau pateiktą anketą apie IMT apskaitą, plz

Jei čia klausimas dėl pasikeitusių normatyvų PMĮ 1 priedėlyje, tai Jūs savavališkai negalite sutrumpint nusidėvėjimo laikotarpio, turite toliau taikyt pradėtus naudoti normatyvus ir dar 35 metus dėvėti, arba remiantis labai svarbiais argumentais prašyti VMI leisti pakeisti nusidėvėjimo normatyvą į trumpesnį.

O įmonė negali iš naujo nustatyti jai reikalingus normatyvus nuo to laiko, kada buvo pradėtas naudoti tas naujai įsigytas turtas? Ar aš ne taip suprantu problemą?

[quote=daiva25]Reikia patarimo:
IĮ ne PVM mokėtoja nusipirko kasos aparatą, sąskaita išrašyta ne vien kasos aparatui, dar yra kasos juosta, Su IĮ nesusidūrus, bet kadangi jau visi tyli, tai pasakysiu, kaip UAB'e būtų.
Pagal 12- žurnalą į sąnaudas. Pinigų detektorius, jei neatitinka IMT sąvokos, irgi į sąnaudas.
PMĮ negrąžinamo PVM į IT savikainą įskaityt neleidžia, bet pagal įmonė gali pati nuspręst, ar tokį PVM traukt į IT savikainą, ar ne. Jei įmonė nenori, kad finansinė ir mokestinė apskaita skirtųsi, turėtų apskaitos politikoj numatyt neatskaitomo PVM į IT savikainą netraukt, o nurašyt iškart į sąnaudas.

Aš daryčiau taip pat

Gerbiu Loretos atsargumą, tačiau palaikau, Loretos13 nuomonę.
VMI neturi pagrindo nepripažinti atiduoto mažaverčio automobilio sąnaudų leidžiamais atskaitymais iškart jį atodavus naudoti. Spausdintuvą taip pat įmonė naudoja ne vienerius metus, patiria eksploatacines išlaidas kartridžo pildymui ir remontui, bet tai nereiškia, kad jį reikia apskaityti kaip IT. Mano manymu, buhalteris laisvai apgins savo poziciją apskaitydamas tokį spausdintuvą ar automobilį užbalansinėse sąskaitose bei metinės inventorizacijos metu pateikęs juos inventorizacijos aktuose.

...

Nesutinku. Jei IT negalima pradėt naudot be tam tikros programinės įrangos, tai ta programinė įranga turi įsiskaičiuoti į kompiuterio įsigijimo savikainą. Kadangi be operacinės sistemos kompiuterio nepanaudosit, tai Windows XP reiktų traukt į jo savikainą. Kiek žinau, Ms Office irgi negalima naudoti kituose kompiuteriuose kaip tik šiame, todėl ir Ms Office traukčiau į kompiuterio savikainą, kadangi pirkta ir bus pradėta naudoti kartu su šiuo kompiuteriu, žr.12-

Nesvarbu, kiek nustatytas, svarbu, už kiek negali būti mažiau pagal PMĮ 1 priedėlį, reikia žiūrėt, kuriai grupei jis priskirtas

Taip