Neparašei, dėl ko tiekėjui nereikia mokėt. Jei tai yra tik prekių pavyzdžiai skirti ne pardavimui ir tiekėjas nurodė kainas tik muitinės mokesčiams apskaičiuoti, o ne tam, kad jūs už jas apmokėtumėt tiekėjui, tai proformoje esančių sumų traukti į prekių savikainą nereikia, tada ir korespondencijos nėra. Jei jokių kitų išlaidų, susijusių su prekių atsigabenimu nebuvo, tai užsipajamuok prekes su nuline savikaina be jokių korespondencijų, nes į sandėlį vienetais vis tiek atėjo ir kažkaip jų judėjimą reikia apskaityti.

Jei tai prekės, kurios neskirto pardavimui, o tik pavyzdžiams ir dėl to už jas nereikia tiekėjui mokėti, tai jų savikainą ir sudarys tik atsivežimo ir kt. išlaidos, o skolos tiekėjui ir nebus, jos ir į savikainą nereikia traukti. Ar todėl nereikia tiekėjui mokėt?

Iki šiol, tai būdavo konsultuojama, kad dokumetai turi būti išrašomi nacionaline valiuta, t.y. litais ir centais, o , jei yra poreikis, galima šalia nurodyti sumas kita valiuta. Nieko naujo negirdėjau, todėl t.p. nustebino tas punktas dėl PVM sumos Litais

Aš niekaip nerodau (vis tas laiko trūkumas), nors reiktų užbalansinėse sąskaitose parodyt, gal kas nors rodo? a?

Šis pavojus yra, todėl darant finansinę atskaitomybę ir tenka pertikrinti tokius atvejus...

Mes teikiame paramą jau labai seniai ir, tada (seniai), kai aiškinausi apie jos įforminimą, man auditorė konsultavo, kad perd-priėm akte turi atsispindėt pagal kokią sutartį ir jos datą žodžiais (nors tuo abejoju) duodama parama. O dabar net pagalvojau, ar tai neturi būti forminama, kaip prekių suvartojimas privatiems poreikiams, jei viršija 500 Lt per mėn... tik, kad pas mus niekad neviršija.

Nesusidūrus su gamyba, bet, kai reikia parduoti 2 prekes kaip 1 komplektą, tai per pardavimus darau tų prekių nurašymą, atspausdinu sandėlio išlaidų orderį, tada per pirkimus užpajamuoju tą 1 komplektą ta pačia savikaina nauju pavadinimu ir ant to paties lapo tik žemiau atspausdinu sandėlio pajamų orderį, o pastabose nurodau, kad tai komplektacija ir sudedu kur reikia parašus. Tada tą komplektą jau galima ir parduoti. Tikiuosi sukėliau kokių gerų minčių...

Jei aktuose neatsispindi, kad tai parama, tai ir panaudą galima priimti aktais, nes kitaip čia gaunasi ne parama, o dovana, kadangi pagal Paramos-labdaros įstatymą paramos gauti negalite. Dovana eina į pajamas ir apsimokestina bendra tvarka. O grąžinant savininkui inventorių teks vėl arba parduoti, arba dovanoti, nes balanse bus turto sąskaitose. Vėl firmai nuostolis. Reikia galvoti kitą variantą. Gal tiesiog nekreipti dėmesio, ką pateikėt bankui, juk nei bankas tikrins jūsų veiklos ateity, nei VMI apie tai ką nors žinos. Nepavydėtina situacija.

Aš nesutinku, kad reikia atostogas būtinai pratęsti. Jei darbuotojas nori 05.12 grįšti į darbą ir dirbti, tai taip prašyme ir rašo, o kodėl buhalterė turi jam neleisti, tiesiog laikotarpis už kurį atostogauja trumpės, nes skaitysis, kad ant šventinių dienų skaičiaus atostogavo trumpiau.

Pagal PVMĮ 31 str. pardavėjas turi teisę už nekilnojamų daiktų nuomą pasirinkti, ar skaičiuot PVM, ar ne, jei pirkėjas PVM mokėtojas. Šis pardavėjas pasirinko neskaičiuot, o už komunal.pasl. turėjo paskaičiuot. Tai ir reikia žiūrėt tik į PVM apmokestinamą sumą ir patį PVM, o į nuomą nekreipk dėmesio.

Tiesiog pardavėjui moki sumą be PVM, o PVM sumą pervedi VMI kartu su susidariusia PVM mokėtina suma už atitinkamą mėn. Tam reikalui deklaracijoj tą sumą trauki prie mokėtinų sumų, o atskaitą t.p. gali daryti taip, lyg tai būtų eilinis pirkimas. Žr. PVMĮ 96 str 2, 3 d.

Na, o man visdėlto kas nors pagelbės?

Nebūtina, nes darai eksportą ir gausi prekių eksportą patvirtinančius dokumentus, tik p/l PVMĮ 80 str. 1 d. 13 p. turi nurodyt PVMĮ nuostatą, kuria vadovaujantis taikai 0% PVM. (Tai būtų PVMĮ 41 str. 1 d.)

Reikia, nes tai yra privalomas apskaitos dokumento rekvizitas p/l BAĮ 13 str. Ten privalomų rekvizitų yra ir daugiau.

Jau nebežinau kokias Direktyvos nuostatas rašyti į PVM sąskaitą faktūrą, kai parduodam prekes į Latviją PVM mokėtojui. VMI konsultuoja, kad vadovaujantis direktyvos 28c str. A dalies a punktu skaičiuojamas 0% PVM tarifas ir pirkėjas apsiskaičiuoja ir sumoka PVM, bet aš skaitau tą direktyvą ir man atrodo kitaip. Nuostata, kad pirkėjas turi apskaičiuot ir sumokėt PVM aprašyta 28d str 4 d., bet, kadangi visos direktyvos ir jos pakeitimų niekaip nerandu laiko perskaityt, tai ir nebežinau, ar tikrai taip. Gal kas nors t.p. turi tokios veiklos arba dėl bendro išsilavinimo gali pažiūrėt, ar teisingai galvoju?

tai, kad važiavo 6h, dar nereiškia, kad kitas 2h miegojo, juk taip pat galėjo dirbt (kelionės lapus pildyt, ilsėtis, kaip priklauso periodiškai, tikrinti, ar gerai prekės supakuotos, jas perpakuot, juk jis už krovinį atsakingas ir t.t.). Po 8h atsigulė ir miegojo, baigėsi jo darbo diena, tai kitos valandos ir neįsiskaito į jo darbo valandas ir niekur nesižymi. O už tai, kad jis miega ne namie, gauna dienpinigius.

Man t.p. šis variantas atrodo visai priimtinas, juk net PVMĮ 80 str. 1.8 p. reikalauja įrašyt prekių tiekimo datą, jei ji nesutampa su sąsk.data. Tai tik prekių tiekimo datą dar kiekvienoj eilutėj nurodyčiau.

o kodėl negalima tai įrangai sudrayti panaudos sutarties ir ją nutraukt jam išeinant?

Mes taip pat anksčiau visada viską pirkdavom iš darbuotojo lėšų ir mėn. gale jam grąžindavom skolą, tik pagal buvusį brangaus turto deklaravimą gavosi, kad kelių darbuotojų per metus susumavus paskolinta pinigų suma viršijo tą sumą, nuo kurios privalu deklaruoti. Tai VMI nesuprato, ko norim, kai atėjom su darbuotojais deklaruot, bet, kadangi toks išaiškinimas buvo, tai nieks nenorėjo pasirašyti ant atsisakymo priimt dokumentus deklaravimui, tai teko jiems priimt. Už tai dabar gerai, nebeliko to įstatymo, bet maža kas, paims ir paskaičiuos rinkos palūkanas už darbuotojo įmonei suteiktą paskolą, ar dar ką sugalvos...

Vat ir mano vadybininkas Klaipėdoje sakė, kad nerašo alkoholiui PVM s.f. ir labai įdomu kodėl?

Vat ir mano vadybininkas Klaipėdoje sakė, kad nerašo alkoholiui PVM s.f. ir labai įdomu kodėl?

Ačiū, Vejune, jau nebespėju senų temų skaityt, o čia vis naujom pildosi. Varau skaityt.

Gal aš tai sapnavau ir niekas to negirdėjo? Ar tikrai privaloma pirkėjui nurodyti, kad jis turi apsiskaičiuoti PVM?

Gal kas jau forminote pardavimą į ES?
Pirkėjas latvis, PVM mokėtojas, pats vežasi sau prekes.
1. Seminare girdėjau, kad PVM s.f-je reikia nurodyti pirkėjui apsiskaičiuoti ir susimokėti PVM. Pagal kokį straipsnį tai reikia įrašyti ir kaip tai skambėtų angliškai?

Senose DS visai nenustatyta darbo trukmė, naujose nurodyta tik 40 h per savaitę.

LABAI AČIŪ

o gal galima remtis 40 h per savaitę ir taikyti 0,7?

Manau ne vienas turime darbuotojų auginančių vaikus...

DK 214 straipsnis. Darbuotojams, auginantiems ... du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę) ... mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį

Darbo inspekcijos užklausiau, ar vietoj nepanaudotų papildomų poilsio dienų galima jas pridėt prie atostogų, tai atsakė, kad tokia galimybė DK nenumatyta.
Ką darote, jei darbuotojas neprašo nei papildomos poilsio dienos, nei valandų? Logiškai mąstant, jis dirba viena diena daugiau, nei jam priklauso pagal DK, tai lyg ir apmokėti reiktų daugiau.
Ką manot?

Gal kas turite panašią situaciją?
Įmonė aptarnauja gyventojus, todėl kai kurie darbuotojai kas antrą savaitę dirba po 6 d.d. per savaitę, t.y. 4 h penktadienį ir 4 h šeštadienį (viso 40h per savaitę). Jokioj darbo tvarkoj nenustatyta, kuris darbuotojas, kada turi dirbt, darbo grafikai sudaromi suderinus su darbuotojais, ir po to tai atsispindi tabeliuose. Kartais tenka pavaduoti atostogaujantį bendradarbį todėl ir 6 d.d. savaitė nereguliariai kas antra.
Skaičiuojant nepanaudotų atostogų kompensaciją, kurį koeficientą reikia taikyt: 0,7 ar 0,9?

Nuostolis keliamas 5 m. ir mažina pelną, jokio pelno mokesčio nėra, nes pelno nelieka, tik reikia išskirti pelną-nuostolįi iš vertybinių popierių veiklos ir ne iš VP. Jie dengiasi atskirai.