Nepatingekite ir perskaitykite!!!!
ATVIRAS SKAITYTOJO LAIŠKAS ALGIMANTUI ČEKUOLIUI: APIE VAE IR JOS REKLAMĄ
Gerbiamas p. Algimantai Čekuoli,
ilgai laikiau Jus padoriausiu Lietuvos žurnalistu (pirmą kartą
atkreipiau dėmesį kai Lisabonoje komentavote "gvazdikų revoliuciją").
Bet kam reikėjo reklamuoti AE statybą, kai Jūs nieko toje srityje
nenusimanote? Liūdna, bet tie kas Jums paruošė tekstą taip pat tolimi
nuo energetikos arba dėl savo siaurų ekonominių interesų atvirai
meluoja. Ar verta žmogui, sulaukusiam 80 metų taip išsidirbinėti?
Jūsų teiginys apie tai, kad pinigus skolintis (ir atiduoti) nereikės,
o juos "duos" Hitachi yra, atleiskite, idiotizmo viršūnė - pasirodo
yra žmonių kurie dar tiki Seneliu šalčiu ir dovanomis. Na bet
pakalbėkime apie energetiką. Visų pirma, leiskite prisistatyti - aš
esu energetikas (skirtingai nei absoliuti dauguma Energetikos
ministerijos darbuotojų) ir dirbu paskutinius 20 metų termofikacinėje
elektrinėje. Taigi kaip man atrodo atominės elektrinės statyba:
Atominė elektrinė.
Atominės elektrinės statybos šalininkai nuolat kartoja šiuos argumentus:
1. Bus pigi elektra
2. Bus energetinė nepriklausomybė (nuo Rusijos)
3. Į Lietuvą ateis investicijos ir bus sukurtos darbo vietos
Ir dar reikėtų paminėti
4. AE patikimumas
________________________________________
1. Pigi elektra.
Atlikime primityvų skaičiavimą (primityvų , nes neįvertiname visų
neigiamų faktorių ir skaičiuojame supaprastintai - AE statybos
šalininkų "naudai") Numatoma AE kaina 17 milijardų Litų . Elektrinės
galia 1350 MW (1350 MW), priimkime, kad "investicijų" atsipirkimo
laikas - 10 metų.
Taigi AE per 1 metus pagamins:
1350x8760 = 11,826. TWh, per 10 metų - 118,26 TWh
Čia 8760 - valandų skaičius per metus.
Realiai AE tiek nepagamins pardavimui, kadangi a) ne visą laiką
elektrinė dirbs pilnu pajėgumu (techniškai neįmanoma), b) bus
prastovos dėl remontų, c) dalį energijos sunaudos "savo reikalams" -
AE tai yra apie 10%. Todėl priimame, kad elektrinės išnaudojimo
koeficientas bus 0.8 (80%, o tai yra labai optimistiškas vertinimas).
Todėl AE per 10 metų parduos elektros energijos:
118,26 x 0,8 = 94,61 TWh.
Daliname AE statybos kainą ("investijas") iš parduodamos energijos ir
gauname elektros energijos kainos "investicijų dedamąją" (t.y.
nustatome kokią dalį elektros kainoje sudarys inesticijų gražinimo
kaštai):
17 milijardu Lt : 94,61 TWh = 0,1791Lt/kWh = 18ct/kWh
Čia tik investicijų dedamoji. Gautas skaičius yra gerokai mažesnis už
būsimą tikrą, kadangi :
Jau kalbama, kad AE kainuos ne 17 milijardų , o gerokai brangiau (lyg
tai 4 milijardais?)
Mes neįvertinome palūkanų už paskolintus pinigus, o tai bus milžiniška
suma - jeigu palūkanos bus 5% (labai "geras" sandėris - valdžia
užsimena apie 9%) tuomet nuo 1 milijardo Lt per metus vien palūkanų
bus 50 mln. (50 milijonų) Lt, o pasiskolintų milijardų bus ne vienas
ir dar - paskolos bus imamos iš karto, palūkanas reikės mokėti, o
elektrą AE pradės gaminti tik po 10 metų.
Bandykime supaprastintai suskaičiuoti kiek kainuos ta "pigi" AE
elektra vartotojui.
AE elektros kainoje bus ir "eksploatacinės sąnaudos" -tai yra kuro
kaina (neprognozuojama už 10 metų, bet tikrai nepigs), darbo
užmokestis darbuotojams ir tt. Eksploatacinės sąnaudos AE yra
7-8ct/kWh.
AE tikriausiai dirbs pelningai (žadamas pelnas valstybės biudžetui,
dividendai akcininkams). Priimkime, kad pelnas bus kuklus - tik 12%.
Taigi į elektros tinklus parduodamos elektros kaina bus:
(18 +8) x 1.12 = 29,12 ct/kWh
Tai nepaprastai "kukli" kaina, nes realiai, įvertinus palūkanas,
amortizacinius atskaitymus (8%) ir kitas išlaidas ši kaina turėtų būti
apie 35-40ct/kWh. Bet tebūnie "pigi" kaina 29,12ct/kWh.
Kiek gi ši Elektra kainuos vartotojui? Spręskime pagal šios dienos
realijas - šiandien Lietuva biržoje perka elektrą iš Rusijos už
15ct/kWh. Aš, eilinis vartotojas moku už elektrą 47,6ct/kWh (dieninė)
ir 36ct/kWh (naktinė). Tai yra koeficientas 47,6 :15 = 3.17. Šis
pabrangimas (3 kartus) yra dėl objektyvių techninių priežasčių -
nuostoliai tinkluose, eksploatacinės sąnaudos ir dėl pasipelnymo -
visi tarpininkai gauna pelną - tai biržos dalyviai ir elektros tinklų
savininkai. Tiekiant vartotojui AE pagamintą elektrą išlieka tie patys
tarpininkai ir, jeigu priimsime, kad jų "apetitai" nepadidės, tuomet
AE Elektra vartotojui kainuos:
29,12 x 3 = 87,36 ct/kWh
Įvertinus tai, kad realiai bus ir palūkanos ir amortizaciniai
atskaitymai remontams ir visų dalyvių pelnas, kaina bus ne mažesnė
kaip 1 Lt/kWh, o gal ir dar didesnė. Štai tokia "pigi" AE elektra
2. Energetinė nepriklausomybė.
AE (jeigu bus pastatyta) gamins tik elektros energiją. Miestus šildys
kaip ir iki šiol termofikacinės elektrinės ir katilinės, kurių kuras
yra gamtinės dujos. Šildymo klausime niekas nepasikeis pastačius AE,
gal tik termofikacinėms elektrinės bus blogesnis darbo režimas. Taigi
dabar dujos perkamos iš vieno šaltinio - Rusijos "Gazpromo" ir iš šių
dujų gaminama šiluma ir elektra, o po galimo AE pastatymo bus perkamos
dujos šilumos gamybai ir perkamų dujų kiekis sumažės nežymiai. Be to
pagrindinis atominio kuro tiekėjas yra Rusija. Kur čia nepriklausomybė
nuo Rusijos?
3. Investicijos ir darbo vietos.
Tai yra tiesioginis piliečių mulkinimas. AE bus statoma už paskolas,
kurias reikės gražinti su palūkanomis. Finansinė tokio lygio paskolų
našta bus milžiniška - nukentės visos kitos valstybės biudžeto dalys -
nebus pinigų švietimui, mokslui, sveikatos apsaugai ir Sodrai, nebus
pinigų kitiems, gal būt reikalingesniems projektams. Gal būt bus
sukurtos laikinos darbo vietos statybininkams ir transportininkams AE
statybos metu. Sakau "gal būt", kadangi Ignalinos AE statybą vykdė
atvažiavę iš visos TSRS žmonės (man teko asmeniškai trumpai
dalyvauti). Dabar tame krašte tūkstančių statybininkų ir iš viso
darbingų tinkamų žmonių nėra. Ar važiuos lietuviai statybininkai iš
Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų į Visaginą keliems metams? Abejotina.
Dar dėl darbo vietų. Lietuvoje nėra specialistų galinčių eksploatuoti
AE. Tie kas dirbo Ignalinos AE jau nebetinkami.
Paaiškinsiu plačiau -energetikoje yra taikomos tokios taisyklės, kad
operatyvinis personalas (tie žmonės kurie valdo katilus, reaktorius ir
turbinas), netgi trumpai nedirbę turi pradėti savo darbą nuo stažuotės
darbo vietoje. Išėjai atostogų - grįžęs turi stažuotis, nes galėjai
prarasti darbo įgūdžius ir darbo vietoje galėjo atsirasti nauja
įranga. Žmogus nedirbęs tokio darbo metu, dvejus - pilnai praranda
įgūdžius ir turi mokytis iš naujo. Todėl drąsiai galima teigti, kad
specialistų galinčių dirbti AE operatyvinį darbą šiuo metu nėra. Naujų
specialistų paruošimas kainuoja didelius pinigus (dar papildomos
"investicijos").
4. AE patikimumas (saugumas)
Pasaulyje šiuo metu yra beveik 500 energetinių reaktorių. Iš jų 6
(Three mile island, Čenobylis, 4 Fukušimos Daiči) ištiko pati
didžiausia avarija kokia tik gali ištikti - aktyvinės zonos
išsilydymas. Taigi tokios avarijos tikimybė yra (6 :500) x 100 = 1,2%
Jeigu iš tūkstančio skrydžių lėktuvu 12 nukristų, niekas į lėktuvą
kojos nekeltų.
Dabar pasakysiu kaip energetikas. Vis neišmanėliai , tame tarpe ir
fizikai (prisimenu p. Kubilių) tvirtai įsitikinę, kad atominis
reaktorius yra nepaprastai patikimas įrenginys. Bėda, kad tie žmonės
niekada nedirbo elektrinėje. Pats atominis reaktorius yra tikrai
paprastas ir patikimas įrenginys - tokia bačka su daug skylių į kurias
įkišami ir ištraukiami strypai. Problema tame, kad reaktorius išskiria
milžinišką kiekį šilumos ir jį reikia nuolat aušinti (nuimti šilumą).
Aušinti reikia ir tuomet kai reaktorius "užgesintas" - tuomet jis vis
dar išskiria apie 10 proc. savo galios, ir reikia aušinti kai
reaktorius pilnai sustabdytas - dar gana ilgai. Jeigu nutrūksta
aušinimas nors labai trumpam reaktorius įkaista, išsilydo ir toliau
procesas tampa nebevaldomu - išsilydžiusi reaktoriaus masė toliau
kaista, pradegina apsauginį apvalkalą, išsilieja ant žemės, užteršia
viską šimtams metų. Panašiai yra ir su atidirbusio kuro saugykla - ten
strypai yra pamerkti į vandens baseiną, kur palaikoma 65 C
temperatūra. Jeigu baseinas intensyviai neaušinamas, vanduo užverda,
išgaruoja ir strypai užsidega. Dūmai - pilni radioizotopų, nuo kurių
labai lengva gauti galą netgi esant toli nuo nelaimės vietos.
Tai va - nežiūrint to, kad pats reaktorius yra patikimas įrenginys,
visa kita elektrinės įranga yra tokia pati kaip paprastoje šiluminėje
elektrinėje - šimtai vamzdžių, sklendžių, reguliatorių ir siurblių.
Šios įrangos gedimai ir dėl to kilę sustojimai yra bet kurios
šiluminės elektrinės kasdienybė.
Tik jeigu šiluminėje elektrinėje sugedus maitinimo siurbliui užgęsta
katilas, kuris po to labai greitai vėl užkuriamas ir toks įvykis net
nelaikomas avarija, tai įvykus tokiam sustojimui AE net keletos
sekundžių užtenka, kad reaktorius perkaistų ir įvyktų labai bloga
avarija. Avarija gali įvykti dėl įrangos gedimų (jos patikimumas yra
neypatingas), klaidingų personalo veiksmų, klaidingai suveikusios
apsaugos, programinės įrangos sutrikimo it pan. ir tt. Truputį mažesnė
avarija - kai pavyksta prasidėjusį procesą "sugauti" ir suvaldyti, kai
įvyksta dalinis reaktoriaus aktyvinės zonos išsilydymas, Rusijos
elektrinėse vadinamas "malyj koziol" ir jų, nors tokie duomenys labai
slepiami, yra įvykę kiekvienoje AE. Tai yra daug kartų "per plauką"
neįvyko katastrofos tipo Černobylio.
Ir dar - Fukušimos avarija nelikviduota , o vis dar tęsiasi ir kasdien
į aplinką išmetami milžiniški kiekiai radioaktyvių medžiagų
(www.enenews.com). Japonija nepajėgia suvaldyti tokio masto avarijos
ir pastatyti "sarkofago" Tiesą pasakius Rusija dabar irgi nepajėgtų
taip likviduoti Černobylio katastrofos. O štai Lietuva - pajėgtų. Ar
ne?
Linkiu Jums sėkmės, bet ateityje gal taip nemeluokite savo klausytojams.
Vytautas Kabišaitis
ENENews.com - Energy News
www.enenews.com