Va va, būtent taip ir yra.
Dingsta objektyvumas. Aš kašio nežiūriu. Bet labai linkiu sėkmės mūsų vyrams.
Nors šiandien sūnaus paklausiau: ar tikrai Valančiūnas taip puikiai įsiliejo į komandą. Jis sako: nu tai tu duodi, mam, negi nematai? Aišku, kad puikiai įsiliejo. Jis tiesiog talentingas. O jo tandemas su Šaru - superinis. Nes Šaras jį "perkando" ir supranta. Numato jo judesį į priekį.
Nors vakar puikiai Mantas sužaidė. Šarui, seniukui, jau ramiau :)))
Tai, sakiau, šiandien reiks pažiūrėti.
Bet, blyn, kai tik žiūriu, taip kiša..... tai dar pagalvosiu :)

Čia ne pikta mintis.
Aš šį video mačiau jau seniau. Ir net čia, forume diskutavom apie tai.
Ir, jei jį žiūrėti, neskaičius kas parašyta, nežinant, kaip norima pateikti, būtent tokios mintys ir sukyla.
Beje, čia Samajana akis atvėrė su tuo rujojimu

+2 laimėsim :)

Aišku kad rūpi. Tikrai, labai nuoširdžiai rūpi.
Ir aš ne visada dundu pas daktarus su gyvūnais, jei ką.
Vasaros pradžioje, Steponas, kitas mūsų katinas, lipo ant mūsų stiklinio šiltnamio stogo, buvo trūkęs stiklas, jis įlūžo ir galingai persiplėšė šlaunį. Galingai ten buvo.
Na, apžiūrėjau žaizdą ir pagalvojau: ar vešiu, ar nevešiu kitaip nebus.
Išsilaižyti pasiekia. Maistą pagerinau, vitaminų pridėjau.
Stepas dvi savaites nėjo iš rūsio. Ir mes jam netrukdėm.
Išsilaižė.
Į kiemą pradėjo eiti kai jau gerokai pats apsigydė.

O tiek pinigų, kiek sukišo Dalia29 savo kaciaus gydymui, dar neteko pakloti. Turiu omeny vieno gyvūno gydymo išlaidas.
Per visus tai....., geriau neskaičiuot.
Beje, budinčio veterinaro "prikėlimas iš lovos" nėra toks jau ir brangus.
Už vizitą sumokėjom 130 :)

Prie visos meilės gyvūnams, tame vaizdo klipe įžvelgiu žuvusią rujojančią katę. Ir katiną, kuris nesupranta, kodėl katė skleidžia kvapą, bet nedraugauja su juo.

Va va, būtent.
O vaikas priima tai kaip žaidimą. Jis juk nežino, kokia nerūpestinga gali būti vaikystė.

Beje, kalbant apie tai, kelių metų atrodys trisdešimtmetė, noriu pasakyti: ji ir atrodys kaip devyniolikos. Ir be plastikos chirurgų pagalbos.
Negi jūs, merginos, let pod piatdesiat, nepastebit, kad nuotraukose, būdamos dvidešimtmetės, mes atrodėme prasčiau, nei dabar.
Tik veidas lygesnis buvo.
Bet, tinko sluoksniukas, ir atrodom šik blesk :))

Ir mano vaikams pravalas
Aš irgi dirbau ir tebedirbu toje pačioje mokykloje
Bet užtat mano vaikai turėdavo kur pabėgti iš pamokų. Jei kas - tuoj pas mane ir sėdi tyliai tyliai du dagiliai

Bet, ko gero, manau yra dar kita priežastis, kodėl vaikai neprieštarauja, kad mamos visur eina.
Pirmoji mano vaikų mokytoja (taip pasisekė, kad abu mokė ta pati), tiek vieno, tiek kito vaiko klasėje organizuodavo įvairias keliones ir išvykas kartu su tėvais.
Ir ne kartą ar du per metus. Bet gal kokius 4 ar 5 kartus.
Po kelionės visada susirinkdavom. Aptardavom. Pasiplanuodavom toliau.
Vaikai dar pažaisdavo, tėvai pagurkšnodavo limonado.
Jos tradiciją pratęsė sūnaus auklėtoja. Vėl gi, gal iki 8 klasės važiuodavom kartu.
Paskui kelionės retėjo, įsiliejo naujų veidų į klases, išsiskirstė, galiausiai profiliavosi.
Bet tėvai ir liko visada šalia.

Ir dar, galvoju, kadangi mane į mokyklą vedžiojo brolis, o tėvai tuo metu jau būdavo pakely į darbą, tai bent jau aš norėjau tokiomis akimirkomis (nes galėjau) būti šalia vaikų. Ne už rankos laikyti. Bet būti šalia...
Ir ne dėl vaikų, ko gero, dėl savęs labiau :)

Gal todėl, kad miesto vaikai?
Maniškiai niekad nekomentavo mano noro eiti į rugsėjo 1-osios ar paskutinio skambučio šventę.
Mane labai užlpūsta emocijos per šias šventes. Visada paašaroju :)
O kai maniškiai buvo dvyliktokai - iš viso nesulaikiau ašarų.....

Ech, norėčiau, kad mano vaikai būtų dar mokinukais.
Dvyliktokais :)
Būna neišpasakytai jaudinančios rugsėjo pirmoji ir paskutinis skambutis....
Deja...
Paskambinau pirmiau dukrai ir pasveikinau su rugsėjo pirmąja. Kad pradėjo juoktis. Sako: ko gi čia taip oficialiai?
Sakau: nagi, paskutiniai mokslo metai, bent jau artimiausiu metu. Nors studijuoja VF magistrą, bet, tikiuosi juokaudama pasakė: jei nori, kad dar pasimokyčiau, galiu likti, pasikartočiau kursą
Graži šventė - Rugsėjo pirmoji.
Mokytojai tokie pasipuošę, tokie švytintys....
Dvyliktokai tokie suaugę, pasitempę...., ir tie mažiukai, pirmokai, tokie nedrąsūs, bet smalsūs :)

Oi, Dalia29, pagalvojau: gal kur valerijono pauostė?
Dabar užkando, pasnaus. Biškį prasipagirios ir viskas bus gerai

Gyvens
Kaimynės šuniukas prieš kelis metus pastipo būtent nuo erkės. Ir, jei neklystu, kažkas panašaus į encefalitą.
Dvornia toks buvo, vardu Širdukas. Negražus kaip karas. O jau kaip kaimynė raudojo, net buvo gaila žiūrėti......
Todėl labai suklusau, kai jam diagnozavo būtent tokią ligą.

Tai vat, atsikraustė, taip sakant, naujas kaimynas...
Tik per tvorą.
Iškilo pavojus mano augintiniams. Nes matau, kaip jis savo šunį stramužina. Ir su pasitenkinimu vištoms galvas kapoja.
Nors visi kaimynai žino mūsų katinus. Visi žino, kad, jei trukdo, galima juos tiesiog pavaryti, rykštele brūkštelti, kad neitų kur po gėlynus. Juk kalbamės. Ir jų katinai pas mus ateina. Nei mes mušam, nei vaikom. Jei trukdo: škac bjaurybe, ir lekia uodegas papūtę :))))

Tą erkę išmetei?
Labai panašu į tai, kad pikta galėjo būti ta erkė....

Matysi pagal situaciją.
Jei blogės - veši pas daktarus. O gal jis tik šiaip toks apdujęs, jei kur buvo papuolęs. Gal kur įlindęs ar įvirtęs buvo. Kaip Petronele sako, gal susitrenkęs...
Kas gi žino....

O aš, turiu vieną čia tokį netoliese kenkėją su dviem kojom ir su kelnėm (vyru negaliu vadinti, žmogumi - irgi), nes leido savo šuniui mano šešką sudraskyti. Žmonės matė, pasakė. Mūsų Širšė, kai išlėkė pro duris, nubėgo su jo šuniu draugauti. Juk mūsų namuose nekariauja gyvūnai tarpusavy. O tas šuo nesuprato, ko iš jo nori kažkokia kojinė. O ji, dar visai jauna, nesuprato, kad ne visi gyvūnai tokie draugiški. Ir leido tas žmogysta savo šuniui sudraskyti mūsų gražuolę Širšę.
Įtariu, kad ir Juozapas pasimaišė kur nors jam po kojom......
Nieko, lazda turi du galus....

Jo, o aš vis vežioju savo Juozapą pas daktarus....
Praeitą savaitę jau beveik naktį parėjo su kraujuojančia akim.
Teko išsikviesti budintį veterinarą. Eina sau. Dabar akis atrodo tragiškai, kol kas ja nemato. Ji visa raudona, nes pilna kraujo.
Lašinam vaistus patys, o leisti vežiojam į Kauną.
Kažkur kažkas nuskriaudė mūsų katiną. Ir vakar daktaras pasakė, kad, panašu, kad tai ne kito katino darbas..., žmogaus...
Bet tikimės, kad matys mūsų katulis.
Todėl labai tave suprantu, Dalia29. Gerai, kad grįžo sveikas (tikimės). O gal jis dėl tos erkės toks keistas?

Priedo, tai kainuoja žvėriškus pinigus...

Labai smagu jus matyt, Soffy. Nedinkit taip ilgam :)


Vaikai neprivalo rūpintis savo tėvais. Jie privalo rūpintis jau savo vaikais. Ir, jei tėvai atidavė dalelę savo širdies, manau, kad vaikai senatvėje nepaliks tėvų likimo valiai.
Niekados nesuprasiu tėvų, kurie reikalauja iš vaikų, neva tai, atsilyginti už nemigo naktis.
Duokime savo vaikams širdies šilumos tiek, kad jie patys norėtų mus matyti pasenusius..... :)
O jei nenorės - vadinasi, per mažai gavo :)

Ar nemėginai užduoti sau klausimo: kodėl vaikas apskritai išvažiavo? Gal net nenorėjo išvažiuoti?
O gal norėtų grįžti ne tik per Kalėdas?
Ir iš viso, gera grįžti į savo namus, kuriuose gimei. Kad ir per 10 metų vieną kartą. Laimingi, turintys tokią galimybę :)
Aš jos jau neturiu....


Nepatikėsit - mano visi sapnai name, kuriame gimiau ir kažkada gyvenom. Šiame name gyvename jau 24 metus. Bet jei jau sapnuoju veiksmą namuose, tai būtinai senuose.
Tai - kažkas tokio... šilto, savo, iš vaikystės, jaunystės, labai mielo.....


Dar apie supratimą kas yra vaikas.
Taip, svetimam aštuoniolikmetis - jau suaugęs, o mamai ir šešiasdešimtmetis vaikas.

Kalba eina apie paprastą rūpinimąsi.
Jau vien tai, kad vaikas gyveno nepilnoje šeimoje, yra blogai.
Dabar gi, vaikas nieko neprašo, kas neteisėta.
Prašo tik stogo virš galvos, kurį kiekvienas tėvas privalo savo vaikui suteikti.
Privalo.
Prabangų ar paprastą. Čia jau pagal galimybes.
Jei tėvai nuomojasi ir neturi patys būsto, dalijasi tuo nuomojamu būstuku su savo, ne svetimais, vaikais. Bet dalijasi. Kas kaip gali, tas taip rūpinasi. Bet vaikas, kad ir iš to paties užsienio, turi kur sugrįžti ir sušilti..
Ar tavo toks požiūris: sulaukė vaikas pilnametystės, įspiriu španą į šikną, tegul lekia užsidirbti pinigų.
Aaaaaaaa, išlėkei į užsienius (gal iš bado ir nepritekliaus, kas žino), tai ir turėkis dabar. Gyvenk kaip nori, verskis kaip nori. Duonos neturi - užsidirbk, nes ir aš užsidirbau....
Tai tokia tavo logika?

Mano logika kitokia: savo vaikams padėsiu kaip galėsiu, kiek galėsiu ir kur galėsiu.
Jei neturėsiu, bent moraliai palaikysiu, tarsiuos...
Bet mano vaikai jau suaugę, todėl turiu tokią teisę taip kalbėti.
O tu gal palauk, kol užaugs tavasis. Ok?

Ir dar: jei atsitiktų taip, kad tektų parduoti namą, pirmas reikalas būtų padalinti vaikams. Aprūpinti juos. Žinoma, nepamirštant ir savęs.
Jausiuosi laiminga tik tuomet, kai mano vaikai bus laimingi.
Jei ne, tai kokia gi aš mama.
Paleist į gyvenimą gali bet kuris ar kuri.
Reikia jiems dar ir duoti..... ir daug duoti...
Tokia mūsų, tėvų, prievolė....

Ania? Net, jei ir piktai pasakiau, tiko?
Tobulėjam :)

Nu jūs ir žiaurios.
Ko čia puolat žmogų. Jaunas žmogus. Ko gyvenime nebūna.
Savo kiemuose tik susižiūrėkit, kad jus vaikai prisimintų ne tada, kai turtą ketinsite parduoti, galėsit tada čia moralizuot susėdę. Pliurpos.
Normalūs tėvai privalo pasirūpinti savo vaikais. Vaikas neprašė, kad jį pasidarytų ir paleistų į pasaulį. Jei jau turi atžalą, būk malonus, rūpinkis ja.


RamuneB, šiaip jau, jūs būtumėte paveldėtoja, jei mama išeitų anapilin. Dabar gi, iš tiesų, ji su savo turtu gali daryti ką tik nori.
Kaip suprantu, kitoje namo pusėje vis dar gyvena tėtis su broliu. Gal gi, neliktumėte visai be stogo virš galvos. Vistiek savas kraujas....
Kreipkitės į teisininką. Nes čia mes prisvaigsim jums visokių nesąmonių :)

Ačiū, draugyte
Dabar jau ir obuolienės negaila, nieko negaila. Tokis jaunas. Nesvarbu, kad akutės siauros, bet naktipiečiams kaip tik. Kaip pigios darbo jėgos nenaudosiu, pataupysiu įdomesniems darbams.
Va čia tai lauktuvės... jei netiks įdomesniems darbams, leisiu antis ganyt


Kaži, o kada pas Dalią įkurtuvės?
Ko tai smakrą niežti

Cha-cha, draugiškai primenu, parduok prastesnius butus (jei ne du tai tris), nes tokį veidrodį į prastus palocius gi nedėsi

Ne, nu ačiū ačiū :))
Jau geriau kinietį kokį būtumėt partysusios - pigi darbo jėga, tsakant. Ir naktipiečiams tiktų

Priviriau kalną obuolienės - dabar dar pagalvosiu, ar čia jums jos atvežti
Antys, man Nors, įtariu, labai jau gardžios :)
Gerulės, mergaitės...

Apskaita niekuo nesiskiria nuo UAB apskaitos. Darbuotojai, be jokios abejonės, gali būti tokie, kokių reikia pagal įmonės darbo specifiką. Ir tikrai ne šeimos nariai. Šeimos nariai gali ir be DS padėti dirbti kai kuriuos darbus.
Išskyrus: savininkas negali dirbti savo įmonėje pagal DS. Todėl įmonė moka už savininką (privalomas) ir VSD įmokas (iki 2011-12-31, jei nori turėti stažą pensijai, nuo 2012-01-01 - privaloma).

Tai ką dabar daryt?

Labai primygtinai rekomenduoju nusipirkti šalmą :)

Žudikė
Petronele seilėm klaviatūrą taško dėl obuoliuko, o pas mane seilėtėkis į tokius gardumynus bežiūrint.
Reiks į šią temą neužsukinėti, nes, žiūriu, jau pradėjau pyragus pati kepti. Dabar dar belieka pradėti tortus gaminti....
Jergau, kaip aš jo noriu....

1. Galite nemokėti.
2. Taip, jei moka Sodrai, kaupiasi pensija.
3. Dokumentuose galite nebūtinai rašyti asmeniniams poreikiams. Tai gali būti apmokestinto pelno išmokėjimas (27 kodas), pelno prieš apmokestinimą išmokėjimas (28 kodas). Svarbu, kaip jūs tai parodysite apskaitoje. Jei išmokėsite 02 kodu deklaruotinas sumas - didinsite sąnaudas (mažės pelnas). Jei 27 ar 28 - mažės savininko nuosavybė.
4. Apmokestinto pelno išmokėjimas. Pelno po apmokestinimo išmokėjimas. Pelno išmokėjimas.
5. Apie klases nieko neišmanau - esu ne buhalterė :)
6. Žiūrint ko reikia: ar didinti sąnaudas, mažinti pelną, kaupti savininkui pensiją.
Ar užtenka tik išmokėti pelną ir sumokėti GPM ir pelno mokestį.
Aš žiūriu į finansinę padėtį įmonėje, ir to, ko reikia savininkui.


Nepamirškime, kad Sodra nuolaidas daro iki 2011-12-31.

1. Taip
2. taip
3. taip
4. taip.
www.sodra.lt/draudeju_portalas/draudimo_vykdymas/2011

Antras klausimas: taip :)

Daug, KJurate tų krituolių.
Atvažiuok, susirink, jei tau reikia. Žinai, kur gyvenu :)
O sultis mums išspaudžia vietoje. Bet šitie obuoliai gal nelabai tinkami sultims. Net nežinau.
Čia jau vyro reikalas: jei surenka ir išspaudžia, sukonservuoju. Jei ne - apsieinam be sulčių.

Baigėsi katino dienos....
Darbas darbas darbas... ir taip iki kitos vasaros....
Sudie, razumėli...