Mano draugė taip sakė: na jau ne, anūkų tai neauginsiu. Patys pasidarys, tegul patys ir augina. Žinoma, mylėt tai jau tikrai mylėsiu. Ar galėtų būti kitaip...
Aha, spėkit iš 3 kartų, kokia ji močiutė?
Gimus pirmai anūkei, praktiškai nuo pirmų dienų ji, kiek galėdama, padėjo savo dukrai auginti.
Kartu gulė, kartu kėlė. Būdavo susiverčia abu anūkus į vežimą, ir pas mane
Griūk negyvas.
Nuo tada pradėjau jai tiesiog baltai pavydėti :)
Ir jau seniai noriu savo anūkų. Kiek galima su svetimais žaisti?
Ir amžius čia nei prie ko.
Esu jaunesnė už Laceratios mamą.
Ech, vežiočiausi anūkus kaip savo vaikus
Deja, mano nuosavi vaikai nei kiek nesistengia dėl to. Kai paklausiu apie vaikus, pasiunčia vienas prie kito :))
Su dukra pakalbam, kad sūnui jau tikrai laikas "apsivaikuot". Visgi, jau 27 metai.
Beje, pati buvau jauna mama. Ir labai tuo džiaugiuosi. Jaučiuosi vis dar jauna, o mano vaikai jau suaugę. Aišku, kuo vyresnis žmogus, tuo labiau pasiruošęs tėvystei ir motinystei. Labiau subrendęs.
Bet, jei tik yra galimybė, auklėjant jau savas atžalas, paklausyti tėvų patarimų.
Beje, vaikams patinka jauni tėvai. Mano vaikai, kai jų paklausia kur nors: ar tai jūsų mama, ar sesuo, su pasididžiavimu sako: mama. Ir man būna žiauriai smagu :)

Ir, nors vyresni ir "susitupėję" yra morališkai pasiruošę būti tėvais, vaikams labiau reikia jaunų tėvų.
Mažesnis amžiaus skirtumas kartais būna galimybė mažesnėms konfliktinėms situacijoms :)

Va va, žiūrėk ir priversim

Apie kokius čia anūkus su Rolf kalbatės?
Eikit jau, eikit. Ne ne ne, Rolf dar reikia savo mažo :)
O jos čia: anūkas, anūkas.
Va, man anūko tai jau reikia. Ir seniai. Niekas neparūpina :)))
Numegzčiau va tokį dėkliuką leliukui :))

Tikrai miela :)
Kūdikėliai visada priverčia šypsotis :) Tų mezginių net nepastebiu.
Žiūrėk, Rolf, gal Loretos spėliojimai pasitvirtins
Na, mums fotografui, manau, irgibūtų smagu :)

Susigraudinau...
Nežinau kaip jums, bet man dabar norisi klausytis būtent... Paukščiai...
www.youtube.com/watch?v=L6RqM5DFxJw&feature=related

Ir... Miestas, kurio nėra...
www.youtube.com/watch?v=iSb8RkSfWys&feature=related

Be komentarų...
www.kasdien.lt/Pradzia/Naujienos/Lietuvoje/Be...

Šviesos apakintas, sakai? Gal modelis apakino?

Jo, paskaičiau ir aš.Ypač kenkia jo regėjimui dienos šviesa.

Nu Rolf duodi.
Vėl naujas. Ir dailus. Ir kaip kruopščiai numegztas. Kiek tu turi fantazijos :)
beje, komentuojant kaip Samajana, reiktų pasakyt, kad netgi matematiškai išskaičiuotas. Nes viršutinė dalis, manau, atėmė ne vieną valandžiukę, kol sudėliojai :)
Liuks :) Sužavėta :)

Fotografui pasakyk, kad spalvas pakoreguotų

www.youtube.com/watch?v=BYtsxOQA7V0
Nuo 2:09 minutės kalba dukros dėstytojas. Tiesiog pasiklausykime kelių jo minčių....

Pala, tai kad lyg tai šneka ėjo ne apie saldžius patiekalus?

Tiesa, dar būtinai reikia paspausti "Užpildyti registro duomenis". Tik tuomet susidėlioja skaičiukai į savo vietas :)

Pasirinkau PT, Priedą 2-SD, kitus ištryniau.
Tame priede suvedžiau teisingus skaičius, paspaudžiau knopkutę "tikslinti".
Tada "paradiniame" PT puslapyje susidėliojo skirtumas, kuriuo tikslinu.

Beje, šios formos pildymo instrukcijos nėra.

Jau išsiaiškinau.
Blondinėms atleidžiama už kvailus klausimus :)

Dar prašau pagalbos "dla osobo tupyx", prašom :)
P37 ir P38 langeliuose rašyti tik skirtumą?
Jei mažinama - su minusu?
Soriukas, tingiu skaityti taisykles :)
Ačiū :)

Ačiukas :)

Gal galite pasakyti, ką reikia pildyti, norint patikslinti 2-SD pranešimą?
Ačiū :)

Užtat "a la" draugai mėgina sau reitingus kelti.
Mačiau anonsą - Jodeika labai gedulingu veidu "kelia" savo populiarumą.
Va, kas yra baisu.
Tikri draugai to niekada nedarytų.
Vadinasi, šis žmogus neturėjo tikrų draugų. Nes deklaruojantys draugystę pasirodo tokiais nebuvo. Deja...

Manai sužinosi, ar esi geras vyras savo žmonelei?

Jooooooooo, ir aš grįžus radau vonioje siurprizų.
Matyt, mano vyrai, ryte išeidami paliko katinėlį vonios kambary.
Žodžiu, sudaužyta stiklinė vaza, kurioje buvo karoliukai (puošmena, taip sakant). Daug kas išmėtyta, nes mažoji, matyt mėgino užšokti ant palangės. O prie palangės kaip tik kriauklė su staliuku. Tai ir nušlavė viską nuo to staliuko.
Žodžiu, apturėjom nuostolį :)

Nemaudykit to šuns be proto :)
Išsausinote odą, ko gero.

[quote=Sandra_v]target=_blank>Gyventojų paj. mok. įst. 20 str. 6 d.</a>"]
Jau aiškiau, aiškiau darosi
... mhhh.

Tai jau galiu ir atsakymą pateikti: rašykit tą prašymą dėl to GPM. priklausys artimiausiu metu.

Galiu primint:
Prie gero vyro bet kokia žmona žydės kaip rožė.
Prie blogo, irgi žydės, tik ne jam

O prie ko čia nėščioji tuomet?

Sunku pasakyti, kas įvyksta.
Prieš metus nusišovė (irgi jau minėjau) labai geros pažįstamos sūnus.
Mama ryte išlydėjo vaikiną į darbą. Sutepė sumuštinius, palinkėjo sėkmės. Praėjus dviems valandoms, ji sulaukė kieme svečių su žinia, kad jaunuolis nusišovė darbo vietoje. Na, kad jis tai padarė darbo vietoje po pokalbio su vadu, sužinojome tik iš žiniasklaidos. Deja, kadangi dirbo tokioje vietoje, kur tokie dalykai lieka paslaptimi, taip ir liko paslaptis, kas ten įvyko.
Ikiteisminis tyrimas nutrauktas....
Bet esmė tame, kad tas sprendimas buvo priimtas akimirksniu.

Beje, tada, kai pasikorė mano minėta jauna mergina: mano pirmi žodžiai buvo tokie, kaip Individo "jei galėčiau prikelti, tai taip įkrėsčiau į šikną, kad pamirštų ir savo vardą"...
Deja..

Prajuokinote iki ašarų
Perskaitykite savo šitą rašliavą dar kartą. Ir pamėginkite suprasti, ką čia parašėte.
Nes aš tai nė velnio nesuprantu, kur jums susidarė tas GPM?
Ir kas tas prasynas?


O dėl tos nėščiosios - tai , mes nežinome, ar ji gali dirbti.
Jei jos sveikata gera - kodėl gi ne?

Jie apie tai negalvoja.

1989 metais pasikorė 18 metų labai graži mergaitė.
Paskutinę jos gyvenimo dieną praleidau su ja. Buvo linksma, kaip visada. Šėliojo, šypsojosi ir kalbėjo apie ateitį. Kaip studijuos, kaip myli vaikus. Žaidė su mano vaikučiais :)
Ryte sužinojau, kad jos jau nebėra. Manau, ji norėjo pagąsdinti savo mylimą žmogų, kuris ją atstūmė.
Jos tėtis, palaidojęs savo dievinamą dukrą, tapo ekstrasensu. Beje, tikru.
Visi ėjom iš proto: gal ko nepadarėm, nepastebėjom. Na ne, velniai griebtų - jokių ženklų, kad mergina nutarė išeiti, nebuvo.
Tai buvo silpnumo akimirka... pataisyti nieko neįmanoma.
Esu 100% tikra - ji tikrai negalvojo apie savo artimuosius. Ji tik galvojo: va, dabar tai jam parodysiu. Va, dabar tai sužinos, ką reiškia MANĘS netekti....
Ir parodė. Buvo labai skaudu. Ne tik jam. Mums visiems....
Apie tėvus net nekalbu...
Ir man kažkodėl atrodo, kad tie, kurie daug kalba apie savižudybę, taip ir nedrįsta to padaryti.
Tai daroma tyliai...

Persiprašau, kad vėl prakalbau apie tai. Tiesiog, prisiminiau...

Labai gaila mamos...
Praėjo metai, kai mano labai geros pažįstamos sūnus išėjo taip pat kaip A. D.
Dieve mano, koks skausmas, koks kaltės jausmas liko mamos širdyje.
Jau nebeliko žodžių, kuriais galėtume ją paguosti. Tik žinau, kad kai ji ateina pas mane (o ateina labai dažnai), galiu apsikabinti ir patylėti.
Taip patylim mudvi, palinguojam, padūsaujam....
Širdis plyšta, matant jos tylią raudą.....

Baisu ne tai.
Tai - žmogiškos emocijos... Žmogiška pykti, žmogiška gedėti, ieškoti priežasčių, kažką kaltinti, kai įvyksta nepataisoma. Netgi nesusivaldyti....
Baisu tai, kad purviasklaida tai eskaluoja. Skaitydavau kažkada Lietuvos rytą. Dabar gi jis patapo eiline geltonąja spauda. Keleri metai perskaitau tik antraštes. To pakanka....
Kaip ir mūsų forume yra žmonių, mėgstančių pasitaškyti tulžimi, taip ir mūsų spaudai patinka pritaškyti purvo....
Nemokame būti orūs....

www.demotyvacija.lt/komentuojami/visi/filter_week/...
Graži močiutės nuotrauka....
Tylus išgyvenimas.....