Dabar pasakysiu, kaip elgčiausi aš.
Jei darbdavys paskambino ir, panašiai, tokiu tonu sako - ryt į darbą neini, atleista. Man darbuotojų daugiau nereikia. Būtų viskas - sakyčiau, perspėji, mielasis, mane prieš mėnesį, kaip reikalauja DK, ir dar išmokėsi man išeitinę.

Ir kitas variantas - na, taip išėjo, kad nereikia antro žmogaus. Jei galėtume susitarti, esant tokiai blogai ekonominei situacijai, gal galėtum parašyti prašymą dėl išėjimo iš darbo.

Faktas tas - kad tikrai ten nedirbsit. Rašyčiau prašymą iš darbo, be pykčio ir pagiežos.
Būna....

Bet savivalės ir nesiskaitymo netoleruočiau nė už ką.

Mane jau pradeda imti siutas. Dėl tokių savivaliautojų kenčia visas smulkiųjų įvaizdis.
Nė už ką neičiau savo noru.

Tai va, su savo darbo sutarties egzemplioriumi ir keliaukite pas savo darbdavį.
Tegul įrašo, kokiu pagrindu esate atleidžiama.

Ir dar, tai jei būtumėte pirkus tas lentynas, vistiek būtumėt turėjus išeiti.
Mhhh, šešėliu kvepia.

Mes maistą sukėlėm į antrą aukštą, kad atsikėlęs bent pajudėtų.
Bet ratu bėga kaip užsuktas.
Va, tada ir noriu jį matyt. Nes labai miela žiūrėt į žioplį, bėgantį nežinia kur :)))

Aš vistiek neįkirtau čia tos situacijos iki galo.
Sudarėte darbo sutartį, sutarėte dėl darbo užmokesčio?
Kiek dienų dirbote?
Ir, jei skelbimas paduotas, kad ieško pardavėjos, o, pasorodo, kad ieško pirkėjo, galinčio įsigyti jo lentynas.
Nesuprantu kažko :)

Jis ir elgiasi kaip voverė.
Kai pirkau narvelį, sakau, labai didelio nereikia.
Kol kas vienam žiurkėnui. Bet visa laimė, kad paėmiau dviaukštį, gal net triaukštį.
Tai duodasi kaip pašėlęs :) po visus aukštus :)

Urtele,
oi, nežinau, na nemėgstu aš šitų kvailų gyvių.
Bet toks mielas šis žiurkėnas. Dabar pas mane prie kompo, ant stalo, kad nebūtų jam nuobodu ir šeškas neužkratytų. Jau kaip ir gaila atsisveikint su juo. Tiksliau - nešt į darbą :)

Prisegu dukros receptą ir nuskenavau pakelį, kokius lazanijos lakštus naudoja ji.

Apvirti lakštus reikia.
Lazaniją, paprastai, pas mus gamina dukra.
Tai va, ji receptą surado internete.
Apverda tuos lakštus. Mačiau kepina faršą su pievagrybiais, tarkuoja sūrį. Sluoksniuoja ir kerpa orkaitėje.
Žodžiu, lazanija gaunasi visai skani.
Gaila, dabar jos nėra, negaliu smulkiau paklausinėti.

gyvena dviejų aukštų bute.
Ką tik buvo prifotografuotas :)
Ryt įkelsiu nuotrauką...

Ginkdie, neesu kategoriška.
Juo labiau, esu kitoje "barikadų pusėje".
Ir tikrai suprantu, kodėl eina šešėlin
Bet ką norėjau pasakyti: tą žmogiškumą matau tame: žmogus, turintis didelę šeimą, turi uždirbti. Žmogui visai nesvarbu, kokie tie pinigai. Juodi ar balti. Negaliu ginčytis. Bet ir socialinės garantijos jam reikalingos.
Juk visai gali būti, kad jam pasakys - ryt tavęs jau nereikia. DS nėra, įsipareigojimų jokių nėra. Ką žmogui daryt? Kuo maitint vaikus?
Na, palikčiau tam žmogiukui kelias val. per dieną.
Bent jau kokias pašalpas turėtų galimybę gauti.
Vis šis tas.

Ačiū.
Pasakysiu.
Nors aš lyg ir patariau neišeiti savo noru.
Visgi 3 vaikučiai. Pati esu linkusi atsižvelgti į tokias aplinkybes. Bet žiūriu daug kur - svarbiau pinigai, nei žmogiškumas.

www.alfa.lt/straipsnis/10240669/?Kirkilo.v...

Koks tas reikiamas darbo stažas?

Dar vienas bajeris:
įmonė, baldų gamintoja, beje nesmulki, atleidžia savo darbuotojus iš darbo.
Įdomiausia tai, kad liepia rašyti prašymus, mol išeina savo noru, bet galės dirbti nelegaliai.
Mano darbuotojos vyras dirba toje įmonėje. Augina jie 3 vaikučius.
Ji, vargšė, klausia manęs, ar mokės darbo birža bent kokią pašalpą, jei jos vyras išeis "savo noru". Šito, žinoma, aš nežinau.
Įdomiausia, kad nebijo rizikuoti ir turėti nelegalius darbuotojus.

Įdomiausia tai, kad jei kas klaustų, kiek reikia kakavos miltelių puodeliui pieno - negalėtum tiksliai pasakyti.
Aš irgi kakavą ruošiu dažnai, bet kiek jos dedu - nežinau.
Visada iš akies :)

Jie neprivalo eiti atostogų.
Tai - susitarimo reikalas.

Geriau būčiau neatsivertus.
Galėtų būti perpus trumpesnė, mažiau lozungų.
Nuteikė pesimistiškai....
Padarysim, įgyvendinsim, tobulinsim, gerinsim.......

Mes sūnui Kalėdoms padovanojom įrėmintą visos šeimos, su visais mūsų gyvūnais, nuotrauką.
Žodžiu, tokią sudėliotą iš atskirų nuotraukyčių. Beje, gana nemažą.
Labai originalią.
Patikėk, vežiodavosi ir į Airiją, ir į Vokietiją.
Kol galiausiai kartą dužo kažkur dedant į lėktuvą, ir stiklas subraižė kompiuterį.
Tai va, mobilus telefonas niekada neatstos tos šilumos, su kuria iš tikrųjų nuoširdžiai žmogui ką nors dovanoji :)

Širdingai ačiū.
Kokia puiki mintis :)
Reiks pasižvalgyt foto prekių parduotuvėse.
Manau, tai galėtų būti kaip raktų pakabukas :)

O, geras.
Petronele, kur jų yra?
Padovanočiau savo sūnui su šeimos nuotrauka.
Jis vis keliauja.
Turėtų visad šalia.
Ar čia ne nuotrauka dedama?

O, ir dar turiu savo globotinį neįgalųjį, ir jam tokį nupirkčiau :)

Atsiprašau, tikrai nenorėjau įskaudinti.
Na, net neįsivaizduoju, kaip galima patarti, nepažįstant žmogaus.
Jei jums padės, pasakysiu, kaip aš renku kalėdines dovanas.
Savo darbuotojoms dovanoju tai, ko, mano manymu, joms reikia.
Viena, mačiau, norėjo kvepalų. Sužinojau kokių, tyliai nupirkau.
Kita, mačiau mėgsta tokius papuošalus, na nestandartinius gal pavadinkim.
Kaip tik pasitaikė rankų darbo sagė su akmenimis.
Ji - jau pas mane :)
Trečia - mezgėja.
Nupirksiu kokių siūlų.
Vat vienai niekaip neįkertu, ką galėčiau padovanoti. Įdomi persona.
dar visoms savo merginoms padovanosiu po Rafaelo dėžutę, ir pasakysiu, kad jei nuvils mano išrinkti niekučiai, lai suvalgo po saldainiuką ir nusišypso.

Įdomiausia, kad radau tik V. Muntiano vyriausybės programą :)
Arba nemoku ieškoti.

Vadinasi, pažinodama tave, dovanočiau tau kažką valgomo :)
Aš, beje, irgi nemėgstu mielų niekučių.
Tokių visokių vazelių, skulptūrėlių ir visokio kitokio šlamšto.
Bet tie, kurie mane pažįsta, jų man ir nedovanoja.
Todėl ir sakau, kad niekas negali patarti.
Reikia pažinti žmogų, kuriam dovanoji :)

Gal pasirodysiu grubi, bet kyla įtarimas, kad norite dovanoti ne iš dūšios.
Žinot, dovanojimą ar sveikinimą iš dūšios suprantu taip: parenku būtent tam žmogui tinkančius žodžius ( būtinai savus), ir dovanėlė, kad ir labai kukli, bet atitinka to žmogaus charakterį. Nebūtinai poreikius.
Galbūt koks mielas niekutis ( na, aišku, ne toks, kurį norisi iš karto mest šiukšiadėžėn).
Gal koks mielas, rankų darbo papuošalas. Jei tai moteris - nupirkite akmenukų, atitinkančių jos zodiaką, suverkite vėrinį. Bus mielas niekutis.
Jei tai vyras, gal ant stalo laiko savo šeimos nuotrauką, bet rėmeliai niekam tikę. O gal patarsite pasidėti jam mielų žmonių nuotrauką jūsų dovanotuose rėmeliuose.
Tai - tik mano mintys.
Na, niekas negali jums patarti.
Jūs turite matyti :)
Svarbu ne kaina...
Šiluma svarbu :)

Pažiūrėk, kiek panaudota šiais metais.

Neketinu imti to, ko neuždirbau.
Aš tik noriu paimti dalį 2008 m. pelno, kitiems metams dalelę palikčiau, kad galėčiau pasinaudoti .
Nors vėl neaišku, juk prognozuojama naikinti pelno mokesčio lengvatas.
Yra tikimybė, kad ir IĮ nebus 25000 lengvatos.
Juk nežinom to.
Visai nenoriu remti biudžeto savo kruvinai uždirbtais pinigais.

Va, Petronele, tokio ūkiško paaiškinimo man ir reikėjo.
Labai ačiū.
Būsimo - turėjau omeny 2008 m.
Na, bet kol kas jis man - būsimas :)))
OK, paskutinę šių metų dieną gal būsiu turtinga :)

Neleidžiat net pasvajot :)

Šitas apmokestinimas aktualus ir man :)
Aš tik samprotauju:
2007 m. pelnas pagal pateiktą deklaraciją jau išimtas 2008 metais.
Hmmm, dabar galvoju: 2008 m. pelnas bus.
Jei aš dalį jo išsiimu šiais metais, tai apmokestinamas jis bus 15 proc.
Yra tikimybė, kad 2009 m., išimdama pelną, mokėsiu jau 20 proc.
Vadinasi, esant tokiai neaiškiai situacijai, naudingiau pelno dalį išsiimti 2008 m.
Ir traktuoti kaip būsimo pelno išėmimą?
Ar aš čia grybauju?