Kai kuria prasme jūsų "ginče" palaikau Aradiją.
Žurnalistais tikėti galima kokius 10 procentų. Ne daugiau.
Kad vaikas įlenda į šuns būdą, dar nereiškia, kad joje gyvena.
Kad tėvai išgeria, dar nereiškia, kad jie visiški degradai.
Utėlės. Buvau praeitą savaitę kirptis. Kirpėjai sakau: pažiūrėkit, ar neturiu utėlių. Nu taip niežti galvą, kad atrodo, vaikšto po ją tuntai.
Ji nei kiek nenustebo. Nea, sako, neturi, gal šampūną pakeisk.
Sakau, kodėl niekaip nesureagavot, kai paklausiau apie galvos gyventojus? O ji sako, netgi labai išsičiustinusios moterys, būna, užsikrečia šitais gyviais.
Kad šių žmonių prasta buitis, dar nereiškia, kad vaikus reikia atimti, ar kažkaip kitaip juos damušti.
Gal jiems tik pagalbos reikia?
O žurnaliūgos lieka žurnaliūgomis. Jie pripratę, įvykus nelaimei, dar prie šilto lavono aptarinėti jo nuodėmes. Maitvanagiai.
Beje, straipsnio taip ir neperskaičiau. Tik akimis prabėgau :)

Taip taip, reikia sluoksniuoti. Būtinai.
O tešloje jis sušunta. Sultys niekur neišteka. Kepu apie 2 - 3 valandas. Priklausomai nuo kopūsto kietumo ir paties patiekalo didumo.

Jūs teisi.
Nors aš tikrai nieko negirdėjau apie apmokestinimą
Reiktų gal kada lietuvišką kokį kanalą įsijungti. Nes jau žiūriu, visai darausi atsilikus.

Tikrai nesudėtinga.
Ir, man atrodo, kad tešloje keptas jis gardesnis. Sultingesnis.
Kažkada ruošiau kopūstą prancūzams. Ir, nors perspėjau, kad mes tos "kepurės" nevalgome, jie sušveitė viską.

Šią vasarą pas mus buvo svečiuose dvi gražuolės mulatės iš Suomijos (nesuklydau, mulatės gyvena ten), dukros draugės iš studijų Čekijoje laikų.
Iškepiau joms kopūstą. Jergutėliau, ir fotografavo, ir valgė ir gyrė.
Paskui man net dovanų karoliuką į mano apyrankę atvežė. Taip joms patiko tas patiekalas :)

Labai atsiprašau už įneštas blogas emocijas šioje temoje. Tikrai, viską suprantu. Ir žinau, kad gal net juokingai atrodau taip išgyvendama. Kaip man šiandien sakė vet. gydykloje: jūs vakare ramiai nuspręskite protu, ne širdimi.....
Pripratus tik džiaugtis savo augintiniais.
Dabar man palengvėjo. Nes kelios naktys buvo bemiegės: vis kėliausi, girdžiau mineraliniu su medumi, vaistus daviau ir mačiau, kad tik blogėja. Bet emocijos neleido priimti sprendimo. Ir, kai mano vyras man pasakė: tu pažiūrėk, kaip ji kankinasi, šie žodžiai buvo lemtingi.
Vyrai viską susitvarkė. Nieko nemačiau.
Tik mama labai pergyvena. Čia jos numylėtinė Pupytė. O aš dabar rami. Ir ašaros, manau, tik į gera. Jei kažko verkiame, reiškia, gyvename.
Viskas, dabar tik džiaugsiuosi savo ir jūsų augintiniais ir labai tikiuosi, kad daugiau to nereiks išgyventi. To nusprendimo: gyventi ar negyventi.
Bliamba, kaip tai sudėtinga.
Dabar namuose visi kaip apmirę: katinai pakampėse. Šuo kažkoks kitoks.

O dėl tų mokesčių už augintinius: man nesuprantama, kaip galima juos išmesti, išvežti. Dievuliau, kokie jau ten tie mokesčiai bus. Ir kada dar jie bus. Ir ar bus.
Bus čipavimas.
Priimant į namus augintinį, įsipareigoji, žmogus.

Apsisprendžiau....
Iškviečiau veterinarą į namus. Vežti negaliu. Širdis neleidžia.
Matau, kad padėtis tik su viena išeitimi.
Dabar einu žliumbti toliau.

Taip, sluoksniuoju. Padarau kopūsto formą.
Sluoksnis lapų, sluoksnis mėsos. Tada tą visą galvą suvynioju į tešlą ir kepu.

Tešla: vanduo ir miltai.
Jos nevalgome.

Kepu tokį tortą tešloje. Tik labai ypatingiems svečiams.

Jau geriau nenorėk to namo....
Tiek prisižliumbiau.
Kalcivirozė. Tokia zaraza susuko mūsų Pupkų. Tai reiškia, kad tos opos pas ją atsivėrė ne tik burnoje, bet ir vidaus organuose. Todėl padėtis kritiška.
Na, negalėjau apsispręsti užmigdyti. Niekaip.
Pamatę mano žliumbimą, daktariukai sako: vadinasi, gydom iki rytdienos....
Ryt, jei padėtis bus tokia pati, rekomenduojam. Tiesiog, teoriškai ji dar gali išgyti. Gali. Bet praktiškai tokių atvejų nepasitaikė....
Va jums ir namas, va jums ir gyvūnai.
Ir kalta tik aš - nepaskiepytos mano šitos mažiukės. Sakiau, vešiu sterilizuot, paskiepysim tuo pačiu.

Ačiū, žmogiukai, už palaikymą.
Šeštadienį išgirdau tokį sakinį: ojej, kam tu čia dar vaziojies, pinigus mėtai, laiką gaišti. Viena kate daugiau ar mažiau. Nei nepastebėsi.
Na, tikrai, pagalvojus, iš 8 kačių jei viena ir nustips, anoks čia nuostolis.
Bet mes taip nemokam. Kol buvau darbe, prižiūrėjo sūnus ir vyras.
Nežinau, atrodo prastai mūsų ligonė. Vešim šiandien išklausyt nuosprendžio....
Kažkaip labai sunku. Akys katytės labai negražios....
Bet būna stebuklų....

Ir dar: sutapimas, ar šiaip kažkas yra, na, nesiautėja katinai po namus šiomis dienomis. Pagainioja kamuoliukus, bet lubom neina.
Matyt, supranta. Arba čia jau man šarabanai važiuoja....

Kasdien vežam, nes leidžia vaistus į veną.
Į kepenis liga kirto. Bent jau taip sakė.
Perspėjo iš karto, kad virusas šlykštus. Ir kad, paprastai, neišgydomas. Bet sustabdyti galima. O ji sunkiai su juo kovoja.

Košės košės ir dar kartą košės.
Miežininės, avižinės, perlinės, ryžių, sorų ir kitokių kruopų.

Oi, mūsų Pupytei blogai. Labai blogai.
Liga persimetė į kepenis.
Daktarai persilaužimui davė 2 paras. Arba... arba....
Šiandien klausė: gydom ar ?.....
Kadangi, vakar ir šiandien pas daktarus ją vežė sūnus, tai sako, net nutirpau, išgirdęs tokį klausimą.
Gydom, sako, kaip gi.
Na, parvežė neseniai mūsų ligonę atgal. Temperatūra kritinė - 36. Reikia laikyti ant šildomo kilimėlio ir kas 2 valandas duoti jų vaistukų ir girdyti vandeniu su medumi.
Va kokį ligonį turim.
Ir, bliamba, neturiu šildomo kilimėlio. Pripylėm pūslę karšto vandens, bet gi jis vėsta...

Tai va, kad mamoms mes skiriame mažokai dėmesio. Bėgam, lekiam, skubam.
Mano mama vis bamba, kad mažai su ja kalbu, kad nebendrauju. Ir būtent ši trispalvė katytė jai labai prie dūšios. Juk vakar visą dieną buvo jos kambaryje, ir net nepastebėjau, kad ji jau sirguliuoja.
Mama šiandien tokia nusiminus kalba: nu tai kaip aš galėjau nepamatyt, kad ji bloguoja? Visą dieną mano lovoje gulėjo, paglostau, pakelia galvą.... Pasirodo, jau blogavo. Tai kaip aš čia dabar?.....
Ji, matyt, sako, persišaldė: iš šiltų namų vis bėga į lauką. Reikia neleist - peršalo, turbūt, jei tokia temperatūra užkilus.

Kartais jau pyksta: kam čia tiek tų kačių, praeit negalima Ir, po kurio laiko girdim: kac kac kac Jau šaukia į savo kambarį
Ir, kai nieko nebūna namuose, su gyvūnais pasišneka, pasibūna kartu.
Gyvūnai yra gerai. Tiek mažiems vaikams, tiek vyresnio amžiaus žmonėms. Žinoma, nereikia jų tiek daug kaip ne pas kuriuos , bet, kaip šiandien veterinaras sakė: jooooo, turtinga ponia Tokios išlaidos...
O aš sakau: ne turtinga, o durna
Už tiek visai neblogus batus nusipirkčiau

O gerų manierų katino pavydžiu.
Turėjom kažkada Ciką - inteligentę. Ir Mamusią.... tikros išlaikytos katės....
Pareis, būdavo, per lietų iš lauko - letenėlės baltos. Ant stalo nelips, nes ne fasonas. Į tualetą neis, jei kraikas nesutvarkytas..... Ech.

Ir galutinai nulupt tapetus. Nedaug ir liko, jei ką
Ačiū

Nu bet sako, mama, tu matytum, dydžio, kaip mūsų šuo. Neįsivaizduoju, kiek jis gali sverti
O Pupytė, jo, mažulė mūsų trispalvytė (nuotraukoje matosi kaip sunešiojo tapetus po mano kompo stalu. Fotografuota rugpjūčio mėn.)
Kol kas guli be jausmų. Buvau išėjus porai valandų. Grįžau, žiūriu, jau vyras pas save pasiėmęs, niančina.
Nunešiu atsigerti mažiukę.

O kitas mergytė, bet vardu Gremlinas (nes, kas matė filmą apie gremlinus, sutinka, kad kitoks vardas ir netinka. Dar kartais vadinam Gizmo ). Irgi šiandien vežiau dėl ausų.

Dalia29,
Vestinos žodžiai apie tavo gyvūniją: nu tas juodas tai fainas. Toks storas ir didelis. Jis galvoja: "Aš storas ir didelis. Ir to užtenka" .
O jau ryžikas. Nu tooooooks fainas, kad ne tas žodis . Fainesnis už juodą. Akys dega. Matosi, pasiutęs iki negalėjimo. Aktyvus ir linksmas

O aš šian vežiau du savo škacus į Kauną. Susirgo. Vienas visai guli kaip negyvas - labai aukšta temperatūra. Prileido kalną vaistų. Ryt vėl vežti. Nebent ryt būtų kiek geriau, tada atvežti sekmadienį. Virusas. Sakė pavadinimą, bet neprisimenu. Tik sakė, kad virusas labai bjaurus.
Kitam vakar vakare radau ausyse pūlių. Jau pagalvojau, kad uždegimas ar kas. Pasirodo, turi ausyse erkučių. Erkutės sukelia uždegimą. Tai tam pasisekė: tik išvalė ausis ir suleido vaistų nuo uždegimo.
Vienžo, gavau vaistų nuo ausų erkučių visiems gyvūnams. Sakė, net nesvarbu, ar švarios ausys - pritepti tų vaistų.
Tai va, kai pasakojau jums apie kaimynės katiną visą apsisnargliavusį, tai ir veterinarai įtaria, kad jis gali būti šių užkratų nešiotojas. Nes vis atlekia pas mus paėsti.

Na, ir, žinoma, pasikalbėjom apie Plutą - Optimistą. Tai Kauno veterinarai, kurie mane, beje, jau pažįsta kai nuluptą, nes į Siaurio kliniką kelią ir užrištom akim rasčiau, sakė, kad Optimistui gali būti pačios paprasčiausios blusos. Jie taip sprendžia pagal jo išplikimo paplitimą. Čia jau ne vieno nuomonė. Jie ten dirba keliese.
Davė (nemokamai) vaistų nuo blusų. Ir, sakė, papasakot, maždaug po 3 savaičių, kaip ten jis atrodo.
Nes niežų erkės, sakė, kitoks išplikimas būna.

Tai va. Šiandien labai sunki diena buvo. Jomajo, ryte pamačiau, kad mūsų Pupytė kažkokia ne tokia. Parlėkiau iš darbo, o ji guli be jausmų. Eina sau, jau kaip išsigandau. Už katinų, į mašiną ir Kaunan.
Veterinaras ir sako Pupkui: džiaukis, kad turi tokią šeimininkę, nes kita tai po vyšnia jau būtų pakasus..... nes, jei ne skubi pagalba, išeitis tik tokia...
Beje, ji visai nepaeina ir dabar. Nunešu, pageria vandenuko, ir vėl guli kaip lapas.....

Ant "buhalterijos" leidžiu miegoti. Kopijų dar nedariau, bet, matyt, teks

Palauksiu, kol popierių pradės ėsti

...ir Optimai

Chebra nelabai šneka su manim ta tema
Tiksliau, visai nešneka ir girdėt nenori, ką jiems sakau. Taip ar taip nemoku su pinigais elgtis. Dabar tai jau nežinau, ar chebra iš viso gaus ėsti, įvaldžiau dar vieną pirkinį Maistui ne tik jiems, bet ir mums, manau, neliko
Ačiū, Dalia

Ir kokį džiūvėsį galėsi duot sugriaužt.
Bet, jei prabudęs vis dar viduriuos, jau geriau nelauk, nuvežk specialistams. Maža kas.

Niekados neturėjau kurčios katės.
Bet šuo mūsų po truputį kursta. Sako, kad gali apkursti visiškai. Bet tai ne tas pats, kas turėti iš viso kurčią augintinį.
O graži kokia Maša. Pasisekė jai :)

Kai nuo savų bėdų važiuoja stogas, geriausias vaistas stogui sulaikyti - pagalba kitiems.
Patikėkit, turiu tiek bėdų, kad keliems gyvenimams užtektų, ir jei ne rūpestis dar kažkuo, matyt, visai nuprotėčiau.
Todėl, labai gerbiu padedančius, suprantančius, užjaučiančius.
Niekas nesako, kad būtina pervesdinėti į sąskaitas pinigus. Yra daug rūšių tos pagalbos. Jei neturim pinigų, galim padėti fiziškai. Kalbant apie gyvūnus - gal nulėkt juos pavedžioti, ar išvalyti jų voljerus.
Kalbant apie senelius - nueiti ir paprasčiausiai su jais pabendrauti. Juk seniems žmonėms taip trūksta dėmesio.
Kalbant apie vaikus, galima pasikviesti juos savaitgaliui pas save.
Kiekvienas galim pasirinkti sau priimtiną būdą.
Ir, patikėkit, tai veža. Suteikia jėgų, suteikia energijos, ir, ilgainiui, be to tiesiog, negali gyventi.


O Daliai noriu pasakyti: nieko tu nesensti. Kaip Voverė sakė: tiesiog, turi širdį. Ir labai didžiuojuosi, kad tave pažįstu

www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/seima...
Nieko jau nesuprantu.... kažkoks idiotizmas.

O kaip į Čarlį reaguoja Aira? Ir kodėl tavo katė Vilniuje?
Gi jai blogai be tavęs....
O Čarlis toks jėga, kad be šypsenos nepavyksta žiūrėt nuotraukas :)

Jei buhalteris neoficialiai, vadinasi jo nėra - tuščia vieta.
Tada savininkas susitvarko šitus reikalus. O paskui galės suteikti teisę kitam asmeniui teikti deklaracijas.

www.5braskes.lt/liucija/ka-jusu-kates-veisle-s...

Niu va, grįžau kupina puikių naujienų.
Susitikau su moterimi, kuri, pasirodo, ne tik rūpinasi Plutu - Optimistu, bet ir gydo jį.
Pasirodo, ta liga jį kankina jau kelios vasaros. Bet šiais metais ypač nupliko. Sako, gal jau vaistai netinka. Per silpni, ar ta erkė labai jau įsiveisusi.
Sutarėm, kad vaistais pasirūpinsiu aš, o ji ir toliau jį jais teplios. Sako, baik tu, aš be jokių pirštinių patepu tą nugarytę. Jau seniai būčiau niežais apėjus. Kaip matai, esu sveika ir gyva.
Ir. šiaip jau, moterytė itin tvarkinga, jei ką.
O Plutas, 7 metų kavalierius, kažkada rastas miške išmestas mažas šunytis. Žodžiu, jokie pavadžiai jo nesulaiko, išsineria iš visų be išimties. Moteris, kuri juo rūpinasi, sako, nupirkau paskutinį kartą rimtą pavadį, per pilvą. Dar, sako, nuo šeimininkės gavau velnių, mol, pinigų tai jau negausi. Sako, man tų pinigų ir nereikia, juk net neprašiau. Bet ir tas pavadis jo nesulaiko. Išsinėrė ir eina.
Jis nori būti laisvas.
Ai, dar pasakoja apie maistą. Sako, prikepiau anądien miltinių blynukų, ir, kaip visada, nešu Plutui. O jis, m at neėda jų. Nu nu, sako, galvoju, ko jau čia dabar.
Aaaaaa, tai, pasirodo, tu jį dar pradėjai matint, tai jis jau dabar renkasi ką ėsti
Sako, nepersistenk, nes ką mes paskui darysim


O pas mane jis atklydo labai atsitiktinai. Kadangi, esu slehka tronutaja, pamačius gyvūną, besisukiojantį aplink kelias dienas, pamaitinu. Jai gyvūnui patinka, jis ateina dar kartą.
Taip ir šis šuniukas. Kiekvieną dieną pas mus gyvena. Sėdi prie mano mašinos. O vakarais eina link namų, ten dar viena tokia taip pat kuoktelėjus, jam blynus kepa
Nors, aną vakarą, pavedžiojus šunį, dar lėkiau šerti Optimisto, nes galvojau, kad jis valkataujantis.
Na, kaip supratote, šeimininkams jis nerūpi. Jie ir be jo turi dar 3 ar 4. Jau net nesigilinau.