Elvusia rašė: Elste rašė: Ir grįžta tada ne kiekvieną savaitgalį, o tik per metines šventes kada nors ir tai tik iš pareigos

Tokie vaikai paprasčiausiai nemyli savo tėvų......
Nusišaučiau, jei mano vaikas nesakytų kur jis gyvena.
Ir visiška nesąmonė išjungti telefoną, kad tėvai neprisiskambintų. Kokia nepagarba tėvams.
Labai džiaugiuosi, kad mano vaikai bendrauja su manimi.
Sūnus, va kelioms dienoms išlėkė į Juodkrantę.
Žinoma, neskambinam vieni kitiems kas penkias minutes.
Bet man gera, kai sūnus skimbtelna ir sako: mes gerai leidžiam laiką :)
Jis tiesiog žino, kad namiškiai visada pergyvena: ar viskas gerai.
Lygiai taip pat elgiasi dukra.
Jei jau kažkur keliauja - visada žinom kaip pasisekė kelionė. Ar smagu.
Dukra savaitgalį buvo Trakuose. Puikiai leido laiką su draugais.
Kai paskambino, ne tik su ja pliurptelėjom, bet ir su draugais persimetėm keliais žodžiais.
Ir mums tada ramu - žinom su kuo, ką veikia. Kad saugi.
Tėvai savo vaikus myli nepriklausomai nuo vaikų amžiaus.
Ir rūpinasi jais.
Vaikai gi turėtų parodyti bent krislelį dėmesio savo tėvams....
Taip, ELvusia, tai labai gražus bendravimas ir abipusė meilė. Būtent taip ir turi būti. Ir aš su savo dukra taip elgiuosi, ir mano tėvai taip su manim - ir tai nuostabu, gražu ir gera.
O tie kurie grįžta tik dėl pareigos, kaip rašiau. Taip, jie nemyli (ar per mažai myli ar tik jaučia kažką) savo tėvus, nes ir jų tėvai nemylėjo (ar ne taip rodė tą meilę). Tai paskui ir gaunsai toks šaltas bendravimas...