O tiekėjas jums kaip sąskaitą išrašo? Su PVM? O jūs paskui rašot sąskaitą švedams?

mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000000717

Prekių vežimo tarp ES valstybių narių paslaugos laikomos suteiktomis šalies teritorijoje (Lietuvoje), kai:
3.2. prekių vežimo tarp ES valstybių narių maršrutas neprasidėjo Lietuvoje, tačiau šių vežimo paslaugų pirkėjas yra Lietuvos Respublikoje registruotas PVM mokėtojas ir jis šį registracijos numerį (PVM mokėtojo kodą) nurodė įsigydamas vežimo paslaugas.

Pavyzdys: : Įmonė A veža krovinius maršrutu Ryga- Marselis pagal įmonės B užsakymą. Įmonė B yra Lietuvos Respublikoje registruota PVM mokėtoja ir ji savo PVM mokėtojo kodą nurodė įsigydama šias paslaugas. Todėl, šiuo atveju nors pati vežimo paslauga yra suteikta ne Lietuvoje, bet kadangi paslaugų pirkėjas įmonė B yra Lietuvos Respublikoje registruota PVM mokėtoja, tai paslaugos suteikimo vieta persikelia į Lietuvą ir laikoma, kad paslauga yra suteikta šalies teritorijoje (Lietuvoje).

18%.

Bet nenukrypkime nuo pagalbos šauksmo

Ir vėl visos privilegijos vyrams

RimaM, labai džiugu girdėti. Juk tai tik medicininė tikimybė, o tikimybė ir lieka tik tikimybe.

Eik tu sau, nesudarinėjam mes tokio "grafiko atostogų laikotarpiui". Taigi čia košė kažkokia gautųsi. Nes, kaip minėjau, tuo pačiu metu atostogauja ne vienas darbuotojas, ypač vasarą, tad likusiųsjų grafikai keičiais. Aišku, galima būtų nekreipti į tai dėmesio, ir sudaryti kaip paprastai, neatsižvelgiant į likusiuosius. Bet dievaži, rankeles prie širdelių pridėjus - ar jūs sudarinėjat tokius preliminarius darbo grafikus? Ar čia tik tuo atveju, kai suserga?

Netinka... Pabandyk sumaišyti + su -, žinai kas gausis? Net sutuoktinių pliusams ir minusams skiriantis, didelė tikimybė, kad vaikučiai gims nesveiki.

Prosai, ar teisingai miegojai?

O prie ko čia atostoginiai? Jie juk neskaičiuojami pagal tai, kaip dirbtų. Jie skaičiuojami iš to, kaip dirbo.

Jau dabar matau, kad buvau neteisi (nors vis tiek neaišku, kodėl):

"...Jeigu laikinasis nedarbingumas atsirado mokamų kasmetinių atostogų metu, ligos pašalpą 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys...."
www.solidarumas.lt/Atsakymai.htm

Be to, ir tomis neapmokėtomis dienomis atostogos yra pratęsiamos, jos nesutrumpėja.

O aš sutinku su Laura9. Grafikai yra tvirtinami prieš 2 savaites. Sakykim, žmogus paprastai dirba slenkančiu grafiku, ir įmonėje toks žmogus yra ne vienas. Darbo grafikai kiekvieną mėn keičiasi dėl darbuotojų atostogų ar kitų priežąsčių, tad nustatyti, kaip jie dirbtų tuo atveju, jei neatostogautų neįmanoma. Be to, iš kur jūs ištraukėt, kad jeigu ir būtų žinoma, kad tas 2 pirmas dienas žmogus būtų dirbęs, jei nebūtų atostogavęs, reikia skaičiuoti iš darbdavio lešų. Čia negalioja taisyklė "kas būtų jeigu ne....." Tiesiog įstatyme aiškiai parašyta, kad mokėti reikia išskirtinai tuo atveju, jeigu žmogus tomis dienomis dirbo.. Be jokių išlygų.
O jau apie skriaudą - kita kalba. Skriaudžiam ne mes, skriaudža įstatymas.

Gerai. Tuomet mano nuomonė tokia.
Kadangi sąskaitą išrašote ne PVM mokėtojui, PVM priskaičiuoti nereikia, kadangi palūkanų pajamos ne PVM mokėtojams neapmokestinamos. Tad manyčiau, kad tokios pajamos rašomos į FR0600 12 laukelį, ir tai yra mišri veikla.
Pataisykit, jei esu neteisi.

Tai kad pas jus čia ne palūkanos - tai delspinigiai. O delspinigiai PVM neapmokestinami ir į FR0600 nesirašo

Nu kokie jūs visi bjaurūs gąsdintojai. Atmušit žmogui norą kažko siekti. Čia pas jus toks konkurencijos dėsnis?
Manau, kad protingas ir toliau žvelgiantis vyr.buhalteris tik tokių darbuotojų kaip raimuska ir ieškotų. Žmogiukas turi begalinį norą, jis tikrai labai stengsis. Kažkokį bendrą supratimą jis jau turi (kaip ir visi mes pradžioje), galvelė jo jauna ir imli, neužkimšta pasenusiais įstatymais ir nutarimais - gera dirva naujovėms. Išsiauginti sau tokį pagalbininką ir vėliau tavo darbų perėmėją labai paranku. Tokiam žmogui negaila skirti laiko patarimams ir pamokymui. Tie "su patirtimi" gerai. Bet ar netenka dažnai paskui gailėtis, kad patirtis nekokia? Aš kur kas mieliau rinkčiausi žmogų va tokį jauną ir be patirties, bet tikrai norintį ir besistengiantį dirbti, nei tokį "patyrusį", kurio sumedėjusius stereotipus sugriauti vėliau neįmanoma. Ne kartą pasimoviau ant tokių.
Raimuska - tik pasistenk save pateikti taip. Įrodyk, kad dirbsi daug ir nuoširdžiai, ir kad tave priėmę nesigailės ateityje.

Kažkur matei.... Nosytę aukščiau reikėtų pakelti, ir atsimintum, kur matei
www.vmi.lt/lt/index.aspx?itemId=10138077

Jo neturėjo būt, bet jis yra, ir mes jį sumokėjome. Vis tik nežinau jokio str., kuris draustų jį susigrąžinti. Būtų labai įdomu tai išsiaiškinti konkrečiai - tik nežinau, kur apie tai paskaityti. Jei nėra draudimo, vadinasi galima. Kodėl gi ne?

Tai perrašinėja tas sąskaitas ir mums, ne kartą variau atgal su tokiom sąskaitom, ne kartą tikslinau apskaitą, versdama ją aukštyn kojom. Jau pavargau. Nusibodo. Dabar tiesiog pasirenku patį neskausmingiausią variantą "o kas jeigu..." Dažniausiai skaičiuoju menamą be atskaitos. Gal vieną kartą pasimokys.

O menamą PVM paskaičiavau. Tik nesutinku, kad jų PVM neleidžiami. Visi PVM kodai nurodyti, kiti rekvizitai taip pat. Manau, kad tas str. įkaltas pas jų firminiame blanke ir tiesiog neištrintas reikiamu momentu.
Bet čia tik pamąstymai, biesas žino, ką jie patys mąstė.

Ne vokiečiai čia, ne taip parašiau - čia prancūzai.

tik 11 langelyje, jeigu pardavėt ne į ES.

Kodėl būtinai to paties ketvirčio? Suminė tvirtinama ne ketvirčiams, o nuo 1 iki 4 mėnesių laikotarpiui.
Be to, nors atostogos ir nedarbingumas į darbo laiką ir neįskaitoma, bet apskaitinio laikotarpio darbo valandų viršyti negalima. Ta prasme, iš apskaitinio laikotarpio atostogų ir nedarbingumo laikas minusuojasi, o likęs skirstomas jau pagal suminę. Ir 200 val į mėn niekaip neįpaišysi, neviršydamas savaitinių 48 val
Pavyzdukas.
Suminės apskaitinis laikotarpis - 2 mėnesiai. Imkim balandį ir gegužį. Balandyje atostogavo 10 darbo dienų. Vadinasi per balandį ir gegužį žmogus negali dirbti daugiau kaip 239 val (jeigu atostogavo balandžio pradžioje, tai balandžio 30d. darbo laikas trumpinamas 1 val). O jau kaip paskirstysit tas 239 val - jūsų reikalas, tik neviršijant savaitinių 48.

Nereikia. Juk tai DARBO grafikas. Atostogų metu darbo valandos nežymimos, tik ten gale, dešinėje pusėje, kaip ir tabeliuose, atžymimas atostogų laikas.

Ką darot tokiu kvailu atveju?
Sąskaita iš ES už naudotą auto - nurodyta art.297 (maržos schema), tačiau PVM nupjautas pilnas (19,6% vokiečių).
Nekreipiu dėmesio į straipsnį ir skaičiuoju menamą? Apskaitau maržą, suversdama kaltę vokiečio neatidumui?
Aišku, padarysiu, kaip norėsiu. Bet vis gi - ką darytumėt jūs.
Tik nereikia lia-lia apie skambučius ar kitas susisiekimo priemones.

Tuomet ir negalit pajamuoti - juk pajamuoti nėra ką... Jeigu tai aritmetinė klaida, netyčia įrašytas klaidingas kiekis ir t.t., tai inventorizacijos metu tai turėjo paaiškėti (kas ir paaiškėjo, kaip sakote). Tai kokios problemos koreguoti sąnaudas buhalterine pažyma tiesiog gruodžio 31 dienai?

Dėl po to sekančių netikslumų. O kas fiksuota metinėje inventorizacijoje?

Aš čia nieko nesuprantu. Iš kur atsierado papildomai 4 darbo dienos atostogoms? Juk jas paprasčiausiai reikia pratęsti kalendorinėmis dienomis, nieko nemokant ir nepridedant papildomų darbo dienų

Taip - prasitęsia tik kalendorinės dienos, jokių priemokų nesigauna. Net už 2 dienas iš darbdvaio lėšų nebus, nes susirgo atostogų metu (ne darbo). Gaus tik iš Sodros.

Galima visaip, tik akcininkui kvepia pajamomis natūra. Paskaitymui
www.buhalteris.lt/index.php?cid=819&new_id=592
Mokestinė prievolės, kai turto nuomininkas yra gyventojas.
Jeigu įmonės veikloje naudojamas turtas, išsinuomotas iš gyventojo, nuomininko atlikti remonto, rekonstravimo darbai leidžiamais atskaitymais apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną pripažįstami ta pačia tvarka, kaip ir nuomojant turtą iš įmonės. Tačiau šiuo atveju svarbu pasakyti, kad gali atsirasti papildomų mokestinių prievolių, kai turtas bus grąžinamas savininkui – gyventojui. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakyme Nr. 339 „Dėl Pajamų natūra pripažinimo ir įvertinimo tvarkos patvirtinimo“ nustatyta, kad grąžinat turtą gyventojui laikoma, kad jis gavo pajamas natūra, jeigu turto (pastato, patalpų) grąžinimo momentu turto vertė yra dėl atlikto kapitalinio remonto ar rekonstravimo padidėjusi lyginant su jo verte tuo momentu, kuriuo jis buvo perduotas kitam asmeniui nuomotis ar naudotis panaudos pagrindais. Statybos įstatyme yra išskirti statinio einamojo remonto ir kapitalinio remonto darbai. Jeigu įmonė, išsinuomojusi turtą iš gyventojo, nuomos laikotarpiu pagal Statybos įstatymą atliko einamąjį remontą, tai grąžinant turtą savininkui neatsiranda prielaidų pripažinti pajamas natūra. Kitas svarbus dalykas – neatsiras prielaidų pripažinti pajamas natūra grąžinant turtą savininkui, jei iš gyventojo buvo išsinuomotas kitas, ne nekilnojamasis turtas, netgi jei jis nuomos laikotarpiu buvo remontuotas.

www.vmi.lt/lt/?itemId=1013936