Taip - tai bus neleidžiami atskaitymai, ir PVM reikia atstatyti. Nekokybiški - vadinasi, nuostolis susidarė dėl jūsų kaltės. Šiems produktams pagaminti buvo sunaudotos medžiagos, kurias traukėt į savikainą, o PVM-ui darėt atskaitą. Todėl PVM reikia grąžinti, o sugadintos medžiagos į sąnaudas nepapuola. Nebent galėtumėt pritaikyti natūralią netektį (jeigu nurašymo aktuką parašytumėt priimtinai tokioms sąnaudoms).

Nežinau, Kristiana - yra tokia pažymos forma, mokymo įstaiga tiesiog atžymi tokiose grafose apie dalyvavimo sesijoje laiką. Jei darbuotojas nedalyvaus, biesas žino Juk mes nesukontroliuosim. Šiaip ar taip įmonei nuostolio nėra (nebent būtų suteikiamos mokymosi atostogos, ir už jas apmokama).

šauktuką raudoną spaudei? Ką rašo klaidų sąraše?

Visos mokymo įstaigos tokias pažymas išduoda - kitaip darbdavys gali neišleisti į mokslus. Mokymo įstaiga išduoda pažymą su nurodytu sesijos laiku, darbuotojas privalo pasirūpinti, kad ta pažyma darbovietei būtų pateikta iki sesijos (bent mes jas visuomet gauname) - kitaip kaip įforminsit įsakymą bei pranešit Sodrai apie neapmokamas atostogas (jeigu suteikiamos tokios)? Tuomet tą pažymą darbuotojas vežasi atgal į mokymo įstaigą, kur atžymimas jo dalyvavimas sesijoje, ir pažyma grįšta atgal darbovietei.

Pabandykime padėlioti.

PMĮ 31 straipsnis. Neleidžiami atskaitymai
1. Iš pajamų negali būti atskaitoma:
1) pridėtinės vertės mokestis, mokamas į biudžetą.

Pirkimo PVM turi įvairias variacijas - jį galima atskaityti, galima jo ir atsisakyti. Ne PVM mokėtojai jį gali traukti į savikainą, gali tiesiogiai į sąnaudas.
Gi pardavimo PVM visuomet yra neleidžiami atskaitymai, ar jį moka PVM mokėtojas, ar ne PVM mokėtojas. Bent aš kitokių variantų nerandu. Jūs, pavėlavę įsiregistruoti PVM mokėtojais, tik netekot galimybės į PVM atskaitą. Tačiau prievolė mokėti pardavimo PVM dėl to nedingsta - tai paprasčiausias mokėtinas pardavimo PVM, kuris pagal PMĮ iš pajamų nėra atskaitomas.

Rodyti formoje FR0471 (tai B pajamos - pajamų rūšies kodas 90), pateikti VMI iki sekančių metų vasario 1d.

Margarita, aš ne dėl jūsų naujų temų, ir ne dėl kartais naivių klausimų - patikėkit, tikrai ne. "Niekas negimsta mokytas" - tai mano šūkis. Aš čia aplamai apie paskutiniu metu "nusivažiavusius" žmones ir jų temas. Į pirmą planą išėjo tokios blevyzgos, kad nebemalonu čia nei dirbti, nei bendrauti. Koks ten Petkevičiaus kūrinys? Va va.....

Aš ir neskaitau, Brenda. Gaila būtų laiko. Į ką šis forumas baigia pavirsti? Vis dažniau ateina mintis jį palikti. O gaila. BUVO geras forumas. Kažkada.

Tas tai taip. Tik man keista, kad pats nutarimas nepakeistas ir nepanaikintas
www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2998...
Kažkokia velniava Nes šiaip šis nutarimas remiasi MAĮ 26-1 straipsniu.

Tikriausiai nea

Tai kodėl rašai, kad pirkote su 0 tarifu??? Tavo dėta, pirmiausiai pasiskaityčiau, kas dėstoma tame straipsnyje. O jame sakoma, kad vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis įmonė gali skaičiuoti PVM nuo maržos (ji šiuo atveju ir yra pritaikyta). Tai nėra 0 tarifas - tiesiog maros PVM sąskaitoje nenurodomas.
Taigi - ir jūs parduodami galite taikyti PVM nuo maržos.
Kitą kartą formuluok klausimą aiškiai. Taip ir nukonsultuoti galima

Tai prie ko čia 0 tarifas, jei pirkote Lietuvoje??? Koks straipsnis nurodytas pardavimo sąskaitoje?

Deja, ne. Šis auto pirktas iš PVM mokėtojo, netaikančio spec. apmokestinimo schemos, tad ir jūs, jį parduodami, negalite jos taikyti. Įsigyjant tokį auto, jūs privalėjot priskaičiuoti menamą PVM (pirkimo ir pardavimo) - kaip suprantu, auto pirktas iš ES PVM mokėtojo?

Išskaičiuoti reikia už pilną mėnesį, skaičiavimas nutraukiamas nuo sekančio mėn. Tai pirma.
Antra - jei vaikas mokosi - alimentai nenutraukiami. Tam reikalinga pažyma iš mokymosi vietos.

Paprasta, be formulių.

Forminti paskolą.

Va taip reikia šokti:

www.cha.lt/news.php?extend.1180

(only for the womans)

Ar čia kalbama apie kreditinius čekius?

mums jo dar neteko naudoti, Marte. Bet natūralu, kad tai yra kompensacinės pajamos - jomis mažinate sąnaudas, taigi K6 klasė.

Mes tokį punktą esame numatę kolektyvinėje sutartyje. Jeigu jūs pastoviai tuo užsiimate, jums toks punktas tiesiog reikalingas.

Marsi - jų ir paklausk. Aš kol kas problemų su tuo neturėjau.
Kas dėl teisininkų - aš labiau esu nusivylusi kai kurių mūsų institucijų specialistais. Paskutiniu metu teko susidurti su itin sudėtingomis situacijomis, ir niekas, išskyrus teisininkus nepadėjo. Tie, kam tiesiogiai priklauso suteikti kompetentingą info - nusiplovė gražioje formoje, nežinodami kaip išrišti situacijas.

Deja, Jurma, man šie klausimai taip pat labai aktualūs, todėl aiškinausi ne tik šiame seminare. 'Eglasos" organizuojamame dalyvavo Darbo inspekcijos atstovė - ji patvirtino tą patį.
Nežadu ginčytis, daryk kaip išmanai. Bet jeigu užšoksi ant nekvailo darbuotojo - nukentėsite kur kas labiau.

Marsi - lygiai ta pati situacija ir pas mus su atostoginiais. Mes taip pat darbuotojų prašymu mokame kartu su atlyginimais. Ir jokia VDI neprivers daryti kitaip, jei tai yra darbuotojo pageidavimas. Kad būtų tvirčiau, mes šį punktą įtraukėme ir į kolektyvinę sutartį.
Bet įmonėse, kuriose kėra KS, vis tiek taip darome. DK garantuoja dirbančiajam palankias sąlygas - jų valią ir pildome.

Ir dar - Jurma, special tau. Žadėjai priversti darbuotoją po atostogų padirbėti vieną dieną Čia įdedu irgi iš seminaro, teisininko komentaras:
__________________________________________________________________

Ar galima darbuotoją atleisti iš darbo paskutinę jo atostogų, ar paskutinę jo nedarbingumo dieną? Sodra teigia, kad DK draudžia atleisti paskutinę nedarbingumo dieną. Tačiau tai yra darbuotojo pageidavimas - jis nesutinka po ligos grįšti į darbą, o darbdavys suteikia jam tokią galimybę. Ar nenukentės įmonė, išmokėdama tokiam darbuotojui atsiskaitymą paskutinę jo nedarbingumo dieną? Arba jeigu atsiskaitymą išmokės sekančią dieną po nedarbingumo - ar turi teisę Sodra už tą dieną tokiam žmogui priskaičiuoti papildomai darbo užmokestį bei su juo susijusius mokesčius, teigdama, kad darbo užmokesčio žiniaraštyje tą dieną yra darbuotojo parašas ir dėl to darytina išvada, kad jis tą dieną dirbo.
Darbuotoją atleisti jo paskutinę nedarbingumo ar atostogų dieną galima, kai darbuotojas savo prašyme atleisti iš darbo nurodo konkrečią pageidaujamą atleidimo dieną. Atleidimo dieną su darbuotoju yra privalu pilnai atsiskaityti. Jei paskutinę darbo dieną darbuotojas nedarbingas arba atostogauja, tai šios dienos laikyti darbo diena negalima. Tokiu atveju Sodra neteisėtai traktuoja, jog darbuotojas tą dieną dirbo. Darbo kodeksas draudžia nutraukti darbo sutartis su darbuotoju jo nedarbingumo arba atostogų metu tik pagal DK 129 str. ir 136 str. 2, 3 d.

Darbo kodeksas Nr. IX-926, 129, 131 136 str. 2 ir 3 dalys

Tada tavo pareiga išsiaiškinti, ko jis konkrečiai nori - nuo - iki ar 14 kal. dinų.

To Marsi - aiškiai pasakiau, tai iš internetinio seminaro. Jį vedė teisininkai.
O DK 165 str. 1 d. kalbama apie kalendorines dienas. Nekreipk į tai dėmesio.

Štai, radau.
___________________________________________________________
Darbuotojas parašo pareiškimą atostogoms.
1."Prašau suteikti kasmetines atostogas nuo 2005.03.15. iki 2005.03.28."
2."Prašau suteikti 14 kalendorinių dienų kasmetines atostogas"
Ar tai reiškia, kad jeigu darbuotojo prašymas skamba būtent taip, jam ir suteikiamos tokios trukmės atostogos, nors jų metu išpuola net dvi šventinės dienos? Abiem atvejais atostoginiai išmokami už 9 darbo dienas? O gal, nežiūrint į prašymo turinį, darbdavys privalo šias dalines atostogas pratęsti dviejų šventinių dienų trukme? Jei ne, tai gaunasi, kad vėliau išleistas dar 14-ai kalendorinių dienų atostogų, darbuotojas netenka 1 darbo dienos atostoginių.

Jei darbuotojui atostogų metu pasitaiko švenčių dienos, tai šios dienos į atostogų trukmę neįskaitomos. Jūsų nurodytu atveju darbuotojui suteikus 14 k.d. atostogas ir per tą laiką pasitaikius 2 šventinėms dienoms, bus laikoma, kad darbuotojas atostogavo tik 12 k.d.

Darbo kodeksas Nr. IX-926, 165 str. 1 dalis
_______________________________________________________________

Taigi, išeina, kad jei prašoma suteikti atostogas nuo konkrečios datos iki konkrečios datos - tu nieko nepratęsinėji ir skaičiuoji tiksliai tiek kalendorinių dienų, kiek gaunasi tame intervale. Šiuo atveju gaunasi 13 (nes šventės neįsiskaičiuoja).
Gi jei prašytų 14 kal. dienų - tuomet tiek ir suteiktum, o tai būtų nuo 2006.02.07. iki 2006.02.21. įskaitytinai.
_________________________

Marsi, tame ir esmė, kad tu negali pratęsti, jeigu darbuotojas prašo nuo....iki. Tai yra konkrečios datos. Mes jau kalbėjomės apie tai šiame forume, neberandu kur. Bet jei luktelėsi, tuoj paieškosiu, kokį atsakymą gavau seminare šiuo klausimu.

Ir pajamuojama s-toje 070 "Trumpalaikis materialusis turtas"

Turtas pajamuojamas atskaičius nuolaidą.

Tai paprašė nuo 2006.02.07. - 2006.02.20. ar 14 kal. dienų? Tai yra skirtumas. Jeigu žmogus konkrečiai nori nuo 2006.02.07. iki 2006.02.20. - tai tiek ir suteikiame, ir tai yra 13 lak. dinų ir 9 d.d.
Gi jeigu prašo suteikti 14 kald. dienų - tai ir skaičiuojame nuo 2006.02.07. iki 2006.02.21. įskaitytinai (bus 14 kal. dienų ir 10 d.d.).