Atleidimas iš darbo (teisingas dokumentų iforminimas)

Darbuotojas parašė prašymą dėl atostogų suteikimo nuo 2006-02-07 iki 2006-02-20 - 14 k.d. Dėl vasario 16 d. atostogas turiu pratęsti iki vasario 21 d. Ar tai bus jau 15 k.d. Kaip rašyti įsakyme, suteikti atostogas iki vasario 20 d., kaip prašyme, ar iki vasario 21 d. ? Ir už kiek darbo dienų turiu jam sumokėti už 9 arba 10?

na manau kad isakyma rasyk tiek kiek prase, tik baigdama isakyma parasyk, kad atejimas i darba nukeliamas 1 diena, t.y. iki vasario 22, kadangi atostogu metu yra svenciu diena - vasario 16-oji, uz kuria suteiktu atostogu laikas pratesiamas iki vasario 21. (cia mano momentine kuryba, pabandyk pagauti minti ir susidelioti lietuviskai). o apmokek uz tiek dienu, kiek tame periode naturaliai dirbant butu darbo dienu.

Tai paprašė nuo 2006.02.07. - 2006.02.20. ar 14 kal. dienų? Tai yra skirtumas. Jeigu žmogus konkrečiai nori nuo 2006.02.07. iki 2006.02.20. - tai tiek ir suteikiame, ir tai yra 13 lak. dinų ir 9 d.d.
Gi jeigu prašo suteikti 14 kald. dienų - tai ir skaičiuojame nuo 2006.02.07. iki 2006.02.21. įskaitytinai (bus 14 kal. dienų ir 10 d.d.).

Ačiū už pagalbą, tačiau, Loreta nesupratau tavo atsakymo. Jis parašė nuo 2006-02-07 iki 2006-02-20 imtinai, tai ir bus 14 k.d., bet kai aš pratęsiu vienai dienai dėl vasario 16 d., taiturbūt gausys tada 15 k.d. Už kiek dienų jam turiu apmokėti. Paaiškint man prašau. Gal yra kokių pvz.

Marsi, tame ir esmė, kad tu negali pratęsti, jeigu darbuotojas prašo nuo....iki. Tai yra konkrečios datos. Mes jau kalbėjomės apie tai šiame forume, neberandu kur. Bet jei luktelėsi, tuoj paieškosiu, kokį atsakymą gavau seminare šiuo klausimu.

Darbuotojas prašo, tačiau jis nežino, kad jam turi būti pratęsiamos atostogas, o aš p/l DK turiu gi pratęsti.

Štai, radau.
___________________________________________________________
Darbuotojas parašo pareiškimą atostogoms.
1."Prašau suteikti kasmetines atostogas nuo 2005.03.15. iki 2005.03.28."
2."Prašau suteikti 14 kalendorinių dienų kasmetines atostogas"
Ar tai reiškia, kad jeigu darbuotojo prašymas skamba būtent taip, jam ir suteikiamos tokios trukmės atostogos, nors jų metu išpuola net dvi šventinės dienos? Abiem atvejais atostoginiai išmokami už 9 darbo dienas? O gal, nežiūrint į prašymo turinį, darbdavys privalo šias dalines atostogas pratęsti dviejų šventinių dienų trukme? Jei ne, tai gaunasi, kad vėliau išleistas dar 14-ai kalendorinių dienų atostogų, darbuotojas netenka 1 darbo dienos atostoginių.

Jei darbuotojui atostogų metu pasitaiko švenčių dienos, tai šios dienos į atostogų trukmę neįskaitomos. Jūsų nurodytu atveju darbuotojui suteikus 14 k.d. atostogas ir per tą laiką pasitaikius 2 šventinėms dienoms, bus laikoma, kad darbuotojas atostogavo tik 12 k.d.

Darbo kodeksas Nr. IX-926, 165 str. 1 dalis
_______________________________________________________________

Taigi, išeina, kad jei prašoma suteikti atostogas nuo konkrečios datos iki konkrečios datos - tu nieko nepratęsinėji ir skaičiuoji tiksliai tiek kalendorinių dienų, kiek gaunasi tame intervale. Šiuo atveju gaunasi 13 (nes šventės neįsiskaičiuoja).
Gi jei prašytų 14 kal. dienų - tuomet tiek ir suteiktum, o tai būtų nuo 2006.02.07. iki 2006.02.21. įskaitytinai.
_________________________

na gerai, o ka reikia daryti tokiu atveju, kai darbuotojas paraso prasyma, kuriame raso "prasau suteikti man kasmetines atostogas nuo pvz.02-07 iki 02-20 (14 kalendoriniu dienu)."

Loreta, iš kur tą ištrauką? DK 165 str.1 d. nieko nepasakyta

Tada tavo pareiga išsiaiškinti, ko jis konkrečiai nori - nuo - iki ar 14 kal. dinų.

To Marsi - aiškiai pasakiau, tai iš internetinio seminaro. Jį vedė teisininkai.
O DK 165 str. 1 d. kalbama apie kalendorines dienas. Nekreipk į tai dėmesio.

Ir dar - Jurma, special tau. Žadėjai priversti darbuotoją po atostogų padirbėti vieną dieną Čia įdedu irgi iš seminaro, teisininko komentaras:
__________________________________________________________________

Ar galima darbuotoją atleisti iš darbo paskutinę jo atostogų, ar paskutinę jo nedarbingumo dieną? Sodra teigia, kad DK draudžia atleisti paskutinę nedarbingumo dieną. Tačiau tai yra darbuotojo pageidavimas - jis nesutinka po ligos grįšti į darbą, o darbdavys suteikia jam tokią galimybę. Ar nenukentės įmonė, išmokėdama tokiam darbuotojui atsiskaitymą paskutinę jo nedarbingumo dieną? Arba jeigu atsiskaitymą išmokės sekančią dieną po nedarbingumo - ar turi teisę Sodra už tą dieną tokiam žmogui priskaičiuoti papildomai darbo užmokestį bei su juo susijusius mokesčius, teigdama, kad darbo užmokesčio žiniaraštyje tą dieną yra darbuotojo parašas ir dėl to darytina išvada, kad jis tą dieną dirbo.
Darbuotoją atleisti jo paskutinę nedarbingumo ar atostogų dieną galima, kai darbuotojas savo prašyme atleisti iš darbo nurodo konkrečią pageidaujamą atleidimo dieną. Atleidimo dieną su darbuotoju yra privalu pilnai atsiskaityti. Jei paskutinę darbo dieną darbuotojas nedarbingas arba atostogauja, tai šios dienos laikyti darbo diena negalima. Tokiu atveju Sodra neteisėtai traktuoja, jog darbuotojas tą dieną dirbo. Darbo kodeksas draudžia nutraukti darbo sutartis su darbuotoju jo nedarbingumo arba atostogų metu tik pagal DK 129 str. ir 136 str. 2, 3 d.

Darbo kodeksas Nr. IX-926, 129, 131 136 str. 2 ir 3 dalys

Ar galima pasitikėti tų teisininkų komentarais. PVZ., mūsų tikrino darbo inspekcija ir labai prisikabino prie atostoginių išmokėjimų, kad neišmokėti prieš 3 k.d., kaip p/l DK. Prašymuose mūsų darbuotojai prašo atostoginius sumokėti kartu su alga, mes rodėm darbo inspekcijai, tačiau jie nepatenkinti rodė DK straipsnį, vienu žodžiu bjauru.

Ačiū, tau Loreta

Marsi - lygiai ta pati situacija ir pas mus su atostoginiais. Mes taip pat darbuotojų prašymu mokame kartu su atlyginimais. Ir jokia VDI neprivers daryti kitaip, jei tai yra darbuotojo pageidavimas. Kad būtų tvirčiau, mes šį punktą įtraukėme ir į kolektyvinę sutartį.
Bet įmonėse, kuriose kėra KS, vis tiek taip darome. DK garantuoja dirbančiajam palankias sąlygas - jų valią ir pildome.

na bat jie nieko nekalba apie 175 str. ir man jau is vis mintys susivele. nu bet nzn kadangi baudzia valstybines instancijos - tai manau, kad labiau reiketu i ju komentarus ar paaiskinimus reaguoti nei i teisininku, nes kartais tenka teisininku aiskinimais ir nusivilti ir ne todel kad jie kokie nors nekompetetingi, bet todel kad valstybines instancijos labai greitai visokiu rastu, paaiskinimu speja isleist, kol tu su jais iki galo issiaiskini

Deja, Jurma, man šie klausimai taip pat labai aktualūs, todėl aiškinausi ne tik šiame seminare. 'Eglasos" organizuojamame dalyvavo Darbo inspekcijos atstovė - ji patvirtino tą patį.
Nežadu ginčytis, daryk kaip išmanai. Bet jeigu užšoksi ant nekvailo darbuotojo - nukentėsite kur kas labiau.

Mes irgi pirmiausia žiūrime kaip patogiau darbuotojui. Ir nematau tame atostoginių mokėjime kartu su atlyginimu jokios tragedijos ir baisaus įmonei.
Jei visko taip jau bijosi, tai nuskalpuos net tada kai teisus būsi - kažką juk reikia bausti? Bijantį nubausti lengviausia:).

O jeigu tikrintų Sodra? Kaip jie skaičiuoja atostoginius?

Marsi - jų ir paklausk. Aš kol kas problemų su tuo neturėjau.
Kas dėl teisininkų - aš labiau esu nusivylusi kai kurių mūsų institucijų specialistais. Paskutiniu metu teko susidurti su itin sudėtingomis situacijomis, ir niekas, išskyrus teisininkus nepadėjo. Tie, kam tiesiogiai priklauso suteikti kompetentingą info - nusiplovė gražioje formoje, nežinodami kaip išrišti situacijas.

Gal turit kas minčių? Prašau padėkit.

to virgiuks
mes rasom akta, kuriam pažymim, kad dalyvaujant direktoriaus įsakymu sudarytai komisijai (komisijos primininkas, 2 nariai) nustatyta, kad toks ir toks darbuotojas atleidimo dieną nedirbo.