Pilnai pritariu, per 8 metus teko susidurti tik su 2 specialistais, kuriuos galima laikyti tikrai gerais ir patikimais.



Jei sąnaudos tokio specialisto algai, mokesčiams už jį ir darbo vietos sukūrimui yra mažesni nei pajamos, kurias jis uždirba ar išlaidos, kurias jis padeda sutaupyti, tai finansiškai jis jau atsiperka.

O jei kalbėti rimtai, tai 80 procentų geriausių tokių specialistų nepasamdysi, nes jie turi savo verslą... Na nebent samdyti tokio žmogaus firmą, jei ji tokiu konsultaciniu verslu užsiima.

Aš turiu savo nuomonę šiuo klausimu.

Kaip sakant geras advokatas padės, jei buvo blogas buhalteris, o geras buhalteris ištaisys, ką pridirbo blogas advokatas.

Jei įmonė planuoja vykdyti tikrai rimtą, nors ir ne super didelį, verslą, tam reikalingas dar vienas žmogus - verslo ir finansų analitikas. Pagrindinė tokio žmogaus funkcija įmonėje - planuoti ir galvoti, o taip pat kontroliuoti, kaip optimaliai panaudoti pinigines lėšas ir kaip sudaryti sandorius, kad įmonė gautų maksimalų pelną, atsižvelgdamas į daugybę įvairių kriterijų, tame tarpe mokestinių. Praktikoje teko matyti daug (dešimtis) atvejų, kai dėl teisininko ir buhalterio nesusikalbėjimo ar tiesiog problemos nesupratimo verslas baigdavosi daugiatūkstantiniais nuostoliais, sąnaudų nepripažinimu per patikrinimus, bankroto bylomis ir dar blogiau.

Mano nuomone vidutinio dydžio įmonėje darbas turi vykti tokiu principu, kad finansų ir verslo analitikas generuoja tam tikras idėjas ar sprendimų variantus, teisininkas vertina šių idėjų ir sprendimų teisinę dalį, o buhalteris skaičiuoja vieno ar kito problemos sprendimo finansinę naudą įmonei. Galutinai priimtą sprendimą, pinigų srautų analizę dėl šio sprendimo ir paruoštas sutartis dar kartą perpatikrina šis analitikas ir tik jo galutine rekomendacija turi remtis įmonės vadovas ar savininkas priimdamas galutinį sprendimą dėl konkretaus sandorio ar ilgalaikės įmonės strategijos.

mano nuomone neblogas puslapis: www.nalogi.net

Aš manau, kad gali perimti akcininko atstovas, bet tik tuo atveju, kai yra vienas akcininkas, o ne keli (arba jei kiti akcininkai yra suteikę šiam savo akcijų valdymo ir atstovavimo teises).

Gal yra kitų nuomonių?

Kiek teko konsultuoti klientus, turinčius interneto kavines, dar neteko matyti nė vienos šio tipo įmonės, kuri duotų stabilų pelną ar bent atsipirktų per 4-5 metus.

Kiek teko konsultuoti klientus, turinčius interneto kavines, dar neteko matyti nė vienos šio tipo įmonės, kuri duotų stabilų pelną ar bent atsipirktų per 4-5 metus.

Vakar prie alaus bokalo klientas papasakojo eilę istorijų, kaip jo statybinėje įmonėje vedama buhalterinė apskaita. Keisčiausia, kad nesenai šią įmonę pusmet tikrino VMI ir jokių pažeidimų nerado. Pateiksiu čia vieną iš labiausiai man patikusių epizodų.

Vienų metų žiemą įmonė gavo užsakymą suremontuoti miško glūdumoje namelį. Privažiuoti su jokiais automobiliais į ten buvo beveik neįmanoma, todėl kroviniams pervežti įmonė nusipirko gretimame kaime arklį. Jį užpajamavo kaip ilgalaikį turtą. Arklys pasirodė ęsas bjauraus ir nesukalbamo charakterio, todėl jį pavadino Ožys. Netrukus įmonė pradėjo vesti buhalterinę apskaitą kompiuterizuotai ir ilgalaikiame turte arklį įtraukė kaip "Ožys". Baigus darbus įmonė arklį pardavė be popierių, ir "Ožys" liko kabėti ilgalaikiame turte ir balanse. Netrukus keitėsi buhalterė ir nauja buhalterė perėmusi buhalteriją, šį ilgalaikį turtą kažkodėl pervadino į "Statybinis ožys". Gal jai taip gražiau skambėjo. "Statybinis ožys" įmonėje toliau dėvėjosi, kol po poros metų vėl pasikeitė buhalterė, kuri pamačiusi netaisyklingą lietuvių kalbą, "Statybinį ožį" pervadino į "Statybinius pastolius". "Statybiniai pastoliai" dar po kiek laiko nusidėvėjo ir kaip ir kitas nusidėvėjęs turtas turėjo būti parduotas. Kadangi po tiek metų ir buhalterių pasikeitimo niekas jau didelėje įmonėje negalėjo surasti, kur yra tie "statybiniai pastoliai", buvo nuspręsta kad protingiausia juos bus paversti į metalo laužą. Kadangi buvo į metalo laužą priduodama ir daugiau nusidėvėjusių mechanizmų, "statybiniai pastoliai" virto 100 kg metalo laužo ir parduoti į metalo supirktuvę. Taip baigėsi arklio "Ožys" tapusio metalo laužu epopėja ir ilga tarnyba statybos įmonėje. O visa istorija išlindo nesenai, kai darbams kaime vėl kilo idėja nusipirkti arklį ir direktorius prisiminė, kad kažkoks arklys įmonėje jau buvo ir nusprendė pasidomėti jo likimu.

Linksmų kalėdų ir nepardavinėkite arklių į metalo laužą !

Gavėjo parašas ant sąskaitos-faktūros įrodo, kad gavėjo atstovas gavo sąskaitą-faktūrą, bet tai dar nėra įrodymas, kad gavo prekes ar paslaugas. Šiam faktui įrodyti turi būti sutartys, darbų pridavimo aktai, važtaraščiai ir t.t. Parašas ant sąskaitos-faktūros gali būti pagrindas nebent delspinigiams ar palūkanoms apskaičiuoti.

P.S. tai iš realios praktikos teisminiuose ginčuose.

Civilinio kodekso 2.73 str. nustato, kad nuostolius kitiems asmenims, padarytus tvarkant juridiniu asmenu registra, atlygina valstybe. Problema ta, kad registras prades funkcionuoti, jei neklystu, 2004 metais.

Na šiuo atveju viskas aišku - sandoris sudarytas su fiktyviu ūkio subjektu ir yra negaliojantis. Aš bandau aiškintis, kaip ir su nefiktyviomis, normaliai veiklą vykdančiomis įmonėmis, kurios vėliau dėl kažkokių priežąsčių dingsta.

o tai buvo norima susigrąžinti PVM buvo to mėnesio, kai jau nebeteikė ataskaitų? aš klausiu apie situaciją, kai tą mėnesį, kai išrašė faktūrą, teikė ataskaitas, o vėliau nustojo.

Pas mus VMI baigė patikrinimą ir savo akte tarp kitų frazių įrašė pastraipą, kuri skamba maždaug taip:
"Tikrinamoje įmonėje PVM permoka susidarė dėl dėl ilgalaikio turto įsigijimo iš įmonių X ir Y. Patikrinus įmones X ir Y, nustatyta, kad jos priduoda ataskaitas VMI, sąskaitos-faktūros, išrašytos tikrinamai įmonei, parduotos įmonėms X ir Y, įmonės X ir Y atitinkamais mėnesiai deklaravo gautas pajamas ir sumokėjo mokesčius."
Perskaičius šį tekstą man iškilo toks klausimas. Jei įmonės X ir Y teisėtai nusipirko sąskaitas-faktūras, deklaravo pajamas ir sumokėjo mokesčius, o vėliau, pvz. po 6 mėnesių dingo ir nustojo pateikinėti deklaracijas mokesčių inspekcijai, tai ką - mums nebūtų pripažinę sąnaudų ir PVM atskaitos už tuos mėnesius kai X ir Y veikė normaliai ir pridavinėjo ataskaitas???
Gal kas yra susidūręs su tokia situacija patikrinimo metu, kai neberanda kitos įmonės, kad padaryti kryžminį patikrinimą ir kaip tai baigėsi?
Tiesiog būtų įdomu sužinoti, nes maža kas, gal koks dabartinis prekių tiekėjas po poros metų dings kaip į vandenį.

Jei vyriausybė ir pritarė, tai yra tik vyriausybės nuomonė. Įstatymus ir jų pakeitimus priima tik seimas.

Sveiki,

mano žmona sugalvojo, kad kaledoms nori tokio itaiso maistui gaminti kuris vadinasi fondiu.
noreciau pasikonsultuoti, jei kas turi toki daikta, i ka reiktu atkreipti demesi perkant si itaisa, kad nereiktu po menesio ismesti ir pirkti nauja.
taip pat kitas klausimas - jei fondiu naudojamas svetaineje, ar labai nuo jo po to jauciasi kvapas?

odi

užsienio įmonė gal jums suteikė kokią paslaugą tais metais ir išrašė invoisa, kuris dar guli neapmokėtas?

aciu

Beje, naujas Almax sukurtas pakso gelbejimo planas:

"Zhuk v muravejnike"

delfyje buvo tik santrauka, idomu pamatyti visus 10 lapu ar kiek ju ten yra

Ar yra jau kur nors internete komisijos išvados tekstas? Gal kas žinot?

nueik į www.google.lt , surink paieškoje žodžius "offshore" "oil" "job" ar panašiai ir pirmyn per rezultatus.

USD ką tik krito iki istorinės ribos eur/usd 1.2001.
Sveikinu turinčius paskolas doleriais ir užjaučiu dar laikančius santaupas jais.

Jei šalių yra numatytas garantinis terminas, tai pretenzijas galima pareikšti jam nesibaigus. Jei šalys nenumatė garantinio termino, pretenzijas galima pareikšti per protingą laikotarpį, bet ne daugiau kaip 2 metai. Ar laikotarpis protingas, spręstų teismas ginčo atveju, vadovaudamasis savo teisine sąmone, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisėtais lūkesčiais ...

sutartis, kai dovanojama daugiau nei 5 000 lt. suma (ekvivalentas turtu) turi būti rašytinės formos. sutartis, kai dovanojama daugiau nei 50 000 lt. suma (ekvivalentas turtu) turi būti notarinės formos.

Mes perkame ryšį iš Microlink data ( www.delfi.lt ). Gaunam DSL 256/64, mokam, jei neklystu, 249 Lt. per mėnesį. Esam tikrai patenkinti, užtenka 6 tinkle esantiems kompiuteriems, kuriais pastoviai dirbama internete. Ryšys daug geresnis nei analogiškos spartos iš Telekomo.

ohoho, kokie visi kilnūs ir pinigų uždirbti jiems nėra taip svarbu

Šią savaitę pildžiau vienos lizingo kompanijos (patylėsiu kurios) formą. Labiausiai man patiko grafa "įmonės įkūrimo tikslas". Na aš ten įrašiau "uždirbti pinigų". Lizingo vadybininkas labai keistai į mane pažiūrėjo ir pasakė, kad reiktų ten ką nors kitą įrašyti. Gal kam šaus į galvą kokį idiotizmą ten įrašyti, nes aš nelabai įsivaizduoju, koks dar gali būti kitoks įmonės įkūrimo tikslas. Suprasčiau jei tai būtų viešoji įstaiga, labdaros fondas, asociacija, o ką ten rašyti UAB atveju...

Aš auginu banguotąją papūgėlę, tiksliau papūgiuką. Jau tuoj bus jam 6 metai. Kalba, skraido po visą butą ir mėgsta gerti alų iš mano burnos.

Visą laiką šis IT bus nuomojamas, t.y. dalyvaus PVM apmokestinamoje veikloje.
Ar aš teisingai supratau, kad 2160 Lt. įtraukiami į atskaitą iš karto, o vėliau gali būti daromi koregavimai, jei IT pradeda nebeuždirbti PVM apmokestinmų pajamų? Ir kada į atskaitą įtraukti tuos 2160 Lt. - mėnesį, kai nupirktos dalys ir paslaugos, ar sekantį mėnesį, nuo kurio pradedamos gauti pajamos iš nuomos?

Paaiškinkit man kaip ne finansininkui, ar taip turėtų būti, nes mano auditoriai kalba apie kažkokius niuansus ir jų nuomonės nesutampa.

Įmonė nori sau pasigaminti ilgalaikį turtą, kurį vėliau nuomos. Iš įmonės Nr. 1 perka medžiagas (sudedamasias dalis) ilgalaikiui turtui sukurti už 10 000 Lt. + PVM (1800Lt.). Įmonėje Nr. 2 užsako paslaugas, kad medžiagas sujungti už 2 000 Lt. + PVM (360 Lt.). Galutiniame rezultate gauname ilgalaikį turtą, kurio vertė 12 000 Lt. Sumokame tiekėjams 12 000 + 2160 Lt. PVM.
Ar šitas PVM eis į atskaitą (t.y. susidarys PVM permoka, jei sakykim įmonėje kitos veiklos nebuvo)? Nes man sako, kad gali būti tam tikrų aplinkybių pagal PVM įstatymą, kad PVM permoka nesusidarys ir ja negalėsime mažinti mokamo PVM. Kokios tai gali būti aplinkybės?

Kai kuriais atvejais net ir beviltišką skolininką tikslingą perduoti teismui ir antstoliams, nes vėliau galima pasinaudoti apmokestinamojo pelno sumažinimo galimybe, t.y. išlaidos šiam procesui mažesnės nei sutaupomi mokesčiai.