Pora pastebėjimų:

Neįmanoma pirkti ar parduoti prekių ofšorinei įmonei - Lietuvos teisės aktuose tokios sąvokos nėra. Galima pirkti ar parduoti tik įmonei, esančiai tisklinėje teritorijoje. Yra ofšorinių įmonių, registruotų ne tikslinėse teritorijose, o taip yra neofšorinių įmonių, registruotų tikslinėse teritorijose.

Užsienyje ne visos įmonės, tame tarpe ir ofšorinio pobūdžio, turi įmonės kodus. Yra daug valstybių, kur yra tik mokesčio mokėtojo kodas, o jei įmonė netampa mokesčių mokėtoja, tai ir kodo negauna.

PVM kodą taip pat turi ne visos užsienio įmonės, nes PVM (VAT) mokestis ar jo analogas egzistuoja ne visose valstybėse.

Dovanojimo sutarčiai notarinė forma reikalinga tik tuo atveju, jei dovanojamas nekilnojamas turtas arba dovanojamo turto vertė viešija 50000 Lt.

Man Graikijoje patiko ko gero labiausiai iš visų kelionių. Teko būti tiek kontinentinėje Graikijoje, tiek Kretoje. Pirmenybę teikčiau Kretai - malonesnis klimatas, graženė aplinka ir sunkiau pasiklysti važinėjant po salą automobiliu. Jei kas sumanys atostogauti ten, tai pats laikas susirūpinti kelione - idealiausias laikas birželio pradžia, po to darosi labai karšta.

Čia yra keletas momentų.
Pirma, nuomos sutarčiai nėra būtina rašytinė forma, išskyrus atvejį, jei sutarties terminas yra ilgesnis nei 1 metai. Todėl vien rašytinės sutarties nebuvimo fakto negalima vertinti kaip mokesčių vengimo fakto.
Antra, kuriais metais gautos pajamos? Jei 2003 metais - tai deklaruoti reikia, jei neklystu, iki 2004 05 03 d. Tik pajamų nedeklaravus ir mokesčių nesumokėjus iki šio termino gali atsirasti mokesčių vengimo faktas. Jei pajamos gautos 2004 metais, tai atitinkamai nusikelia deklaravimas ir mokesčiai į 2005 metus.
Trečia, esant žodinei nuomos sutarčiai, bet koks teisminis ginčas tikriausia būtų išspręstas nuomotojo naudai, nes būtų sudėtinga įrodyti, kad jis gavo tas pajamas (nebent ekonominė policija užsiimtų operatyvine veikla, bet jie su tokiom smulkmenom nesiterlioja rimtai).

Taip, jei sutartis numato tokią teisę, tremtinys turi teisę iš to buto pelnytis. Niekas negali uždrausti įgyvendinti teisę, jei ją numato sutartis, neprieštaraujanti įstatymams. Kitas dalykas yra etika ir moralė, bet tai jau ne teisės reguliuojama sfera.

Ištiestos rankos principas... gal iš karto buvo galima pavadinti "Į verslininko kišenę kišamos rankos principu" ?

Turėjo ar neturėjo teisės subnuomoti butą neįmanoma pasakyti, nes nėra pateiktas sutarties tarp savivaldybės ir nuomotojo (tremtinio). Gali būti, kad ta sutartis numato subnuomos teisę (nors nelabai tuo tikiu). Teiginys, kad negalima subnuomoti, nemačius sutarties teksto, yra niekuo nepagrįstas.

Mano finansininkė tvarko 7 įmonių buhalteriją - 5 konsultacinių ir 2 statybinių. Darbo turi gal 10 valandų per dieną, bet atrodo, kad susitvarko (praėjom be didelių vargų jau 4 patikrinimus).

O jei nėra buhalterio, o apskaitą veda audito įmonė?

Jei įstatinio kapitalo dydis nesikeičia, tai įstatų keisti nereikia. Dėl ėjimo pas notarą nesu tikras, nes dar gerai nesu susipažinęs su nauja juridinių asmenų registro tvarka - visai gali būti, kad kokią nors iš naujai sukurtų formų registrui gali tekti pildyti.

1. Akcininko sprendimas parduoti akcijas.
2. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis.
3. Įrašai akcininkų knygoje.

Tokia tema jau buvo plačiai diskutuota:

tax.lt/postx1545-0-0.html&sid=3281e95...

Ilgalaikio turto sąrašo PVM patikrinimui reikia, nes labai dabar žiūri, ar PVM už pirktus ar nuomojamus lengvuosius automobilius netraukiamas į atskaitą, bet jau pas mus taip aiškino inspektorė. Sakė, kad labai daug tikrintų įmonių būtent čia klaidų pridariusios.

Jei pasiruošta protinga versija iš anksto, ir abi pusės - tiek darbdavys, tiek "nelegalus" darbuotojas tos versijos laikosi, tai gali ir neįrodyti. Geras teisininkas tokioje situacijoje daugeliu atveju darbdavį gali išsukti iš bėdos. Vienas pažįstamas taip sugebėjo apsiginti, kad darbo inspektorės vos iš darbo neatleido už neprofesionalumą.

Įmonė užsiima nekilnojamojo turto nuoma ir joje dirba vienas darbuotojas (direktorius). Kiekvieno mėnesio paskutinę dieną išrašomos PVM sąskaitos-faktūros už nuomą klientams.
2003 m. vasario pabaigoje direktorius būdamas užsienyje patyria traumą ir grįžta po ligoninių į Lietuvą balandžio mėn. pradžioje. Kovo mėnesį dirbančių darbuotojų nėra, o sąskaitas klientams už paslaugas išrašyti reikia tą mėnesį, kai paslaugos suteiktos - kovo 31 d.
Kaip geriau išspręsti tokią problemą?

Tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito
asmens nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą atliko su tuo
turtu ar pinigais ar jų dalimi susijusias finansines operacijas,
sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar
melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos,
baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

o tai, kad jie nesumokejo kitai imonei, kuri del ju kaltes turi uzhsidaryti ir atleisti savo darbuotojus-tai yra gerai?

Blogai yra, bet dėl vieno kliento problemų paprastai nežlungama, o jei tokių probleminių klientų tiek daug, kad sukelia nemokumą - reiškia didelė galimybė, kad blogai valdoma rizika. O jei žlungama dėl vieno kliento nemokumo, tai reiškia, kad rizika valdoma dar blogiau.

Realiai gyvenime mačiau daug įmonių, kurios tapo nemokios dėl savo pačių klientų nemokumo ir visos jos galėjo to išvengti, jei būtų laiku sustabdžiusios prekių ir paslaugų teikimą tokiems klientams.

Kai užduodi klausimą, o kodėl pirkėjui, skolingam pagal 5 sąskaitas vėl parduotos prekės su atidėtu apmokėjimu, ir gauni atsakymą, kad kažkas kažkur neapsižiūrėjo, o jie žadėjo, kad tuoj tuoj apmokės už viską, tai kas kaltas dėl tokio finansų ir rizikos valdymo ir atsiadusių nuostolių?

Darėm skolų auditą vienoje įmonėje su 50 mln metine apyvarta. Paaiškėjo, kad 75 procentai skolų (o tai 2,5 mln litų) susidarė tiekiant prekes klientams, kurie jau buvo prieš tai pradelsę mokėti virš 30 dienų. O direktorius sako, kas čia tokio - tik 30-60 dienų buvo pradelsę, čia mūsų puikūs klientai (!!!!!!), tik va dabar išvis mokėt nustojo kažkodėl. Tiesa savininkai protingi pasitaikė, direktorių atleido, finansų valdymą sutvarkė, skolų kiekis sumažėjo 6 kartus per pusmetį. O būtų galų gale bankrutavę, jei nieko nebūtų darę - ir sakytų "dėl mūsų klientų nemokumo bankrutavome ir mes".

Kada Malta bus išbraukta iš tikslinių teritorijų sąrašo sunku pasakyti, bet teoriškai turėtų tą padaryti. Juokingiausia yra tai, kad ten jau keletą metų dėl pakeistų mokestinių įstatymų niekas įmonių neberegistruoja, nes nenaudinga. Truputį Lietuva atsilieka su sąrašu nuo realybės. Jau nekalbant apie tai, kad ten įtraukta mažiausiai 14 valstybių, kuriose mokesčių lengvatų įmonėms iš vis nėra ar net nebuvo. Jei jau traukti į sąrašą principu, kad kažkur apie ten esančias lengvatas finansų ministerijai teko girdėti, tai akivaizdžiai pagal tą principą pamiršta įtraukti keletą valstybių - bent jau Vatikaną ir Šiaurės Korėją reiktų įtraukti, nes ten išvis pelno mokesčio nėra.

Pati geriausia dieta - kai tavo firmą tikrina VMI, FNTT ir ONTT vienu metu. Mano pažįstamas per 3 mėnesius 16 kg taip numetė

jei turi gerą pažįstamą buhalterę - ją reikia ne samdyti patikrinti kandidatus, o ją pačią į darbą pasamdyti

Tai tegul pirma atiduoda skolas, kurias padarė tas nepasisekęs verslas, ir puiku, tegul kuria nors 15 naujų įmonių.

Jei taip būtų, tai ribota civilinė atsakomybė netektų savo prasmės. Tokia ribotos atsakomybės įmonių forma gyvuoja daugiau nei 200 metų ir nė vienoje civilizuotoje valstybėje nėra uždrausta. Kodėl jos neuždraudžia? Todėl, kad jei visam verslui galiotų asmeninė atsakomybė visu savo turtu, tai pusė žmonių, turinčių verslą, juo neužsiimtų iš baimės prarasti savo asmeninį turtą. Tai sumažintų darbo vietų skaičių, dėl to padidėtų valstybės išlaidos bedarbių pašalpoms, todėl didėtų mokesčiai ir vėl bankrutuotų nauja verslininkų banga ir t.t. Didžioji pramonės revoliucija ir vadinamasis Dynamo istorijos etapas (1815-1918) ir prasidėjo būtent dėl ribotos civilinės atsakomybės principo įsigalėjimo ekonomikoje. Jei nebūtų to buvę, ką gali žinoti, gal visi dabar gyventume feodalinėje visuomenėje.

Kaip įmonės savininkui , ir jei tai pirmas bandymas versle, - draugiškai patariu - tik U A B.

[quote="Tiesi"]Dėl ribotos atsakomybės principo - kaip ir logiška, bet paaiškink savo frazę:
"Tai, kad kažkokia įmonė tapo nemoki, o visi darbuotojai pradeda dirbti naujai įsteigtoje įmonėje, mano nuomone, yra labai sveikintinas dalykas" Ar tik pats sau neprieštarauji? :)
Logiškai mąstant, "na kakije šiši" atsirado ta naujoji įmonė senosios vietoje? Dažniausiai iš tų pačių senosios įmonės pinigėlių (nes koks kvailys iš pašalies dės savo kapitalą į naują įmonę su senos bankrutavusios įmonės vadovybe ir darbuotojais, kurie galbūt ir privedė įmonę iki bankroto), tik tai neįrodoma, vadinasi teisinės atsakomybės nėra. Bet kad tai gerai ir sveikintina... Vis tik manyčiau, kad turėtų būt kažkokia atsakomybė ir už netyčinį bankrotą, nes žmogus yra toks padaras, kuriam kartą pavykus sėkmingai išsisukt be pasekmių, situacija gali labai patikt ir žmogelis tą veiksmą (šiuo atveju bankrotą) gali kartot iki begalybės. O kodėl nekartot, jei už tai nieko nebūna? :)

[quote]

Ir vėl iš konteksto išimta frazė. Po to jei neklystu buvo sakinys "O jūs norite, kad visi atleisti darbuotojai būtų išmesti į gatvę?" Jei verslininkas, kuriam nepavyko verslas, bando dar kartą, prisiima atsakomybę ir algų mokėjimą žmonėms, o ne numeta juos valstybės išlaikymui, tai čia blogai ???

Koks kvailys dės pinigus į naują įmonę su tais pačiais darbuotojais? O manote, kad visos įmonės žlunga dėl darbuotojų ar savininko kaltės? O gal bankrutavo jų pačių skolininkas? Gal jų vežtas krovinys dėl kitos įmonės kaltės pavėlavo ir susidarė baudos? Gal VMI nusprendė ginčytinu atveju paskaičiuoti milžinišką baudą? Gal įvyko vandentiekio avarija ir sugadino prekes, o apie jų apdraudimą nebuvo pagalvota? Gal konkurentai sudarė susitarimą ir laikinai numušė kainas, kol ši įmonė bankrutuos? Gal direktorius pateko į avariją ir negalėjo porą mėnesių kontroliuoti darbo? Gal vienas nesąžiningas darbuotojas pasisavino pinigus ar sudarė nenaudingus kontraktus? Gal užsigulėjo ir nebuvo parduota produkcija, kuri rinkoje tapo nebemadinga?
Galiu išvardinti dar dešimtis priežąsčių, kodėl įmonė gali bankrutuoti, nesant kaltės iš savininko pusės, ir ką? Dėl to savininkui uždrausti visą gyvenimą užsiimti tokiu pat verslu? O darbuotojus įrašyti į darbo biržą ir mokėti iš valstybės biudžeto pašalpas?

Tiesi, tikriausia niekada Jums neteko turėti savo nuosavos įmonės, tada į tokią situaciją būtų žiūrima visai iš kito kampo.

O dėl atsakomybės už netyčinį bankrotą galiu pasakyti labai paprastai - taip kažkokia atsakomybė turi būti ir ji yra - tik ji yra MORALINĖ. O ką žmogui padaryti, jei jam nepasisekė verslas - užkabinti ženklą su geltona žvaigžde ant švarko, kad naujoj įmonėj tik taip pažymėtas dirbtų? Mes gyvenam teisinėj valstybėj, kur nusikaltimu yra tik tai, už ką numatyta bausmė. O už kai kairiuos veiksmus teisinė atsakomybė įmanoma, tik jei yra nusikaltimo sudėtis ir tyčinė kaltės forma. Jei norisi platesnės savininkų atsakomybės, galiu rekomenduoti nuvažiuoti pažiūrėt visai netoli - į Rusiją ir Baltarusiją - gal jų verslą reguliuojanti sistema bus artimenė širdžiai?

"na kakije šiši" atsirado ta naujoji įmonė senosios vietoje? O gal asmuo gali turėti 4 įmones, kurių likusios 3 veikia sėkmingai ir jam duoda pelną. Negi jis negali panaudoti tokių pinigų naujos įmonės steigimui?

ne viskas kas amoralu, yra neteisėta.
kaip sakant, kas megsta desra ir versla, tam geriau nematyti, kaip daroma viena ir kita

Gal nereikia mano vienos frazės išimti iš konteksto ir ją laisvai interpretuoti ir iškreipti? Aš sakiau, kad teisingas yra ribotos atsakomybės principas , o ne vienos firmos keitimas kita ir naujo verslo kūrimas iš svetimų pinigų likučių. Prašome atidžiau skaityti tekstą. Naujo verslo kūrimas iš svetimų pinigų likučių yra nusikaltimas (svetimo turto pasisavinimas, nusikalstamų būdų gautų pajamų legalizavimas), o jei prieš įmonei tampant nemokia gautų dividendų ar gautos algos ar kitų gaunamų pajamų pagrindu įkūriama nauja įmonė, tai visai teisėtas veiksmas.

Aš ne manau, o matau, kokia yra situacija. Tiesiog mano įmonė užsiima skolų išieškojimu ir yra aiški tendencija - jei matosi tyčinio bankroto požymiai, praktiškai niekada nekuriama nauja įmonė su tais pačiais darbuotojais ir vykdanti tą pačią veiklą.

Jei steigia įmonę su 10 000 Lt. įstatiniu kapitalu, tai aišku, kad pinigų trūks

Visų pirma reiktų atskirti du skirtingus procesus:
1. natūralus bankrotas ir nemokumas dėl ūkinės veiklos
2. tyčinis įmonės bankrotas
Ribotos civilinės atsakomybės principas atsirado 18-19 amžiuje ir pagrindinė idėja yra ta, kad vienas asmuo gali verstis keletu skirtingu verslų su skirtingais verslo partneriais ar vienas, rizikuodamas kiekvienu atveju tik į verslą įdėtais pinigais, o ne visu savo turtu. Mano nuomone, tai yra labai teisingas principas. Daugeliu atveju pirmieji bandymai pradėti savo verslą baigiasi nesėkmėmis, nuostoliais dėl įvairių priežąsčių - nepatyrimo versle, konkurentų nevisai sąžiningų veiksmų, per didelio pasitikėjimo verslo partneriais ir klientais, nesugebėjimo teisingai vesti buhalteriją ir pasirinkti tinkamų darbuotojų. Mano nuomone su tokiomis problemomis susiduria beveik kiekvienas pradedantis verslininkas ir didelė dalis jų (jei ne dauguma) susiduria su pirmos savo įmonės nemokumu ar kitomis problemomis. Įsivaizduokite, kad tai ne UAB, o individuali įmonė. Tokiu atveju verslininkas po to visą gyvenimą gali mokėti už verslo pradžioje padarytas klaidas, nes išieškojimas vyks iš visų būsimų pajamų, tame tarpe iš vėliau įsteigtų UAB gaunamų dividendų, o tai neskatina bandyti pradėti verslą dar kartą. Pagrindinis ribotos civilinės atsakomybės įmonės privalumas yra tas, kad jei tokios įmonės savininkas nepadarė grubių tyčinių įstatymų pažeidimų ir tokia įmonė tampa nemoki ar bankrutuoja, tai jam dar yra suteikiamas antras šansas pradėti viską iš naujo ir paprastai antrą, blogiausiai trečią kartą, verslas pavyksta.
Tai, kad kažkokia įmonė tapo nemoki, o visi darbuotojai pradeda dirbti naujai įsteigtoje įmonėje, mano nuomone, yra labai sveikintinas dalykas. O jūs ką, norite, kad visi tie žmonės būtų išmesti į gatvę ir turėtų ieškotis naujo darbo? Suprantu, kad skaudu, kai skolininkas neatsiskaito ir vietoj jo atsiranda nauja įmonė, iš kurios nieko išieškoti neįmanoma už buvusios įmonės skolas, tačiau tai ir kreditoriui turi būti puiki pamokanti istorija, skatinanti kitaip pažiūrėti į skolų valdymą ir nedaryti ateityje rizikingų sprendimų. Jei kreditoriui tokiu atveju yra tik noras "duoti skolininkui į galvą tamsiame skersgatvyje", tai parodo, kad kreditorius nesugeba daryti išvadų apie ir savo padarytas klaidas, iš jų nesimoko ir esu tikras, ateityje turės dar ne vieną tokią bėdą.
Visai kitas dalykas yra tyčinis įmonės bankrotas, bet tai jau išskirtiniai atvejai ir paprastai esant tyčiniam bankrotui senos firmos vietoje nauja įmonė su tais pačiais darbuotojais neatsiranda.

Jei jau kalbėti apie UAB ir PĮ - kiek teko susidurti, į UAB kaip į partnerį pas mus verslininkai žiūri rimčiau, nes PĮ turi lyg ir tokį įvaizdį "smulki firmelė su 2 darbuotojais".