nesenai buvau uzdaves klausima panasia tema, galima paziureti cia:

tax.lt/postt1990.html

taip, ocra labai geri specialistai, viena is 3 seniausiai veikianciu Lietuvoje tokio pobudzio imoniu. tikrai rekomenduoju.

"pakankamai legalu" butu panaudojant ofsorines imones dali imones pelno perkelti i jas. jei uzsienietis netampa mokesciu moketoju Lietuvoje del cia praleidziamo laiko (183 dienos per metus), tai jis turetu is ofsoriniu imoniu isimtus grynais pinigus deklaruoti uzsienio valstybeje, kurios rezidentas jis yra. jei jis to nepadarytu, tai LR istatymu nepazeistu, o tik uzsienio valstybes.

Del masinos rinkos kainos, tai jei turite pazistamu draudimo kompanijoje, tai jie turi tokias lenteles su vidutinemis automobiliu rinkos kainomis, kuriomis naudojasi drausdami automobilius.

Jei teisingai suprantu sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo tarp Lietuvos ir Vokietijos, tai lengvatinis 5 proc. mokestis dividendams gali būti taikomas tik kompanijoms, t.y. juridiniams asmenims. Tai reikštų, kad reiktų taikyti vokiečiui kaip fiziniam asmeniui 15 proc. tarifą ir po to šie jo gauti dividendai nebebūtų apmokestinti Vokietijoje arba šis mokestis būtų išskaičiuotas iš jo Vokietijoje mokamų mokesčių (tiksliai nežinau kokią dvigubo apmokestinimo išvengimo schemą šiuo metu taiko Vokietija, nes ji labai reformavo mokesčių sistemą per paskutinius kelis metus). Bet kuriuo atveju vokietis turi Vokietijoje deklaruoti iš užsienio gautas pajamas (dividendus) ir norėdamas išvengti papildomo apmokestinimo Vokietijoje ar mokesčio ten sumažinimo, turėtų pateikti Vokietijos mokesčių tarnyboms dokumentus apie mokesčio Lietuvoje sumokėjimą. Kokia forma šių dokumentų, nustatyto Vokietija.

Pelno mokesčio įstatymo lengvata dėl 0 proc. tarifo užsienio vienetams, taikomas tik juridiniams asmenims, nes užsienio vienetas pagal traktavimą yra "juridinis asmuo arba organizacija".

Kariniame komisariate:
- Kokia Jusu civiline profesija?
- Mokesciu inspektorius
- Tada rytais 5 valanda Jus pusite trimita
- Kodel?
- Na, manau, Jus iprate, kad zmones Jusu nemegsta

Susiginčijo amerikietis, prancūzas ir lietuvis apie tai kas yra laimė.

Amerikietis sako: laimė, kai stovi savo vilos terasoje ant jūros kranto, geri brangų martini ir stebi tavo prabangioje jachtoje žaidžiančius vaikus.

Prancūzas sako: ne, laimė - tai, kai guli 5 žvaigždučių viešbutyje su dviem gražuolėmis meilužėmis ir žinai, kad namie laukia jauna žmona.

Lietuvis sako - ne, laimė, tai kai savo 3 aukštų name geri brangų šampaną, aplink sukasi tarnai ir tarnaitės, vairuotojas blizgina naujo Merso 600 dureles, o staiga prie vilos privažiuoja trys autobusai, pirmame Aras, antrame FNTT, trečiame VMI, ir tavęs klausia "čia Miško gatvė aštuoniolika?", o tu atsakai "ne, čia Miško gatvė šešiolika".

Demagogija - tai kai mokesciu inspektorius irodineja mokesciu moketojui, kad sumoketi mokesciai yra geriau uz nama ant juros kranto.

Jei jis, kaip įmonės direktorius, nuperka turto už 50000 Lt., tai susidaro įmonės skola direktoriui. Jei įmonėje nėra pakankamos pinigų sumos, kad sumokėti šią skolą, galimi variantai:

1. Įmonė didina įstatinį kapitalą papildomais akcininkų įnašais ir iš jų padengia skolą. Jei akcinį kapitalą didintų tik tas akcininkas, kuris yra ir direktorius, tai galima net neįnešinėti papildomų įnašų, o tiesiog atlikti tarpusavio skolų užskaitą (įmonė skolinga jam kaip direktoriui už turtą, o jis, kaip akcininkas turi prievolę įnešti akcinį kapitalą).

2. Sudaroma paskolos sutartis tarp direktoriaus ir įmonės. Vėl susidaro tarpusavio įsiskolimas (skolą direktoriui ir įsipareigojimas suteikti paskolą), kurį galima užskaityti.

3. Skola lieka kabėti ir vėliau dengiama iš būsimų pajamų (nesu tikras, ar VMI neprilygins tai paskoliniams santykiams).

o tas akcininkas, kuris isleido 50 000, yra imones darbuotojas?

cia situacija analogiska kaip ir su norvegais:

1. Dividendai, kuriuos kompanija, Susitariančiosios Valstybės
rezidentė, moka kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentui,
gali būti apmokestinami toje kitoje Valstybėje.
2. Tačiau tokie dividendai taip pat gali būti apmokestinami
toje Susitariančiojoje Valstybėje, kurios rezidentė yra
dividendus mokanti kompanija, ir pagal tos Valstybės įstatymus,
bet jeigu gavėjas yra faktiškasis dividendų savininkas, taip
imamas mokestis negali viršyti:
a) 5 procentų bendros dividendų sumos, jeigu faktiškasis
savininkas yra kompanija (bet ne bendrija), kuri tiesiogiai turi
ne mažiau kaip 25 procentus dividendus mokančios kompanijos
kapitalo,
b) 15 procentų bendros dividendų sumos visais kitais atvejais.
Šis paragrafas nekeičia kompanijos pelno, iš kurio mokami
dividendai, apmokestinimo.

dar nereiktu pamirsti, kad:

Lietuvos vieneto, kuriame dividendus gaunantis užsienio
vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant
dividendų paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų
balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų), tam užsienio vienetui
išmokami dividendai neapmokestinami, išskyrus atvejus, kai
dividendus gaunantis užsienio vienetas įregistruotas ar kitaip
organizuotas tikslinėse teritorijose.

o siaip pagal sutarti su Norvegija, jei akcininkui is Norvegijos priklauso daugiau nei 25 proc. akciju, taikomas ne didesnis nei 5 proc tarifas dividendams, kitu atveju 15 proc.

nesu tikras, bet jei bus pasinaudota pelno mokescio lengvata del 0% tarifo, o ne dvigubo apmokestinimo sutartimi, leidziancia kai kuriais atvejais 5 proc. tarifa, tai visai gali buti, kad tada jau norvegai apmokestins vietine dividendus gavusia imone. o kokie skandinavijos salyse mokesciu tarifai, geriau negalvoti.

sorry, rasymo klaida: prekes yra papildinys

TYTE, truputi neteisingai supratot sakinio struktura. Siuo atveju:

imone - veiksnys
perka - tarinys
prekes - paziminys
issiveza - tarinys
veza - tarinys
imone kaip veiksnys turi tiesiog tris tarinius

ir viskas susidelioja i savo vietas

Situacija:

2000 m. atspausdinta 2000 vnt. knygų. Parduota 1857 vnt. Likutis 143 knygos. Dabar knygų platintojas praneša, kad pardavė visą likutį - 150 knygų. Pasirodo, kad kai paėmėm atspausdintas knygas, jų iš tikrųjų buvo 2010 vnt., tame tarpe 10 vadinamų "signalinių" egzempliorių, kuriuos spaustuvė padarė pabandymui ir mums atidavė kartu su visu tiražu, bet į sąskaitą-faktūrą neįtraukė. Mes ir tas 10 knygų per klaidą atidavėm platinti ir iš jų 7 buvo parduotos.

Gal kam kils idėjų kaip dabar mums įforminti tų knygų atsiradimą pas mus, nes situacija tokia, kad atspausdinom 2000 vnt., o pardavėm 2007 vnt.

Tiesiog nereikia į ofšorinio pobūdžio įmonę žiūrėti kaip į kažkokią išimtį. Tai tokia pat užsienio įmonė kaip ir kitos, tik skirtumas, kad turi tam tikrų mokesčių lengvatų.
Todėl jei įterpiama mokesčių lengvatas turinti kompanija, kuri gali būti registruota pvz. JAV, Kanadoje, Vengrijoje, Danijoje, tai atliekamos tokios pat eksporto procedūros lyg prekes pirktų Rusijos ar Vokietijos įmonė. Todėl kažkokios skirtingos taisyklės netaikomos, tiesiog reikia atlikti tas pačias eksporto procedūras, kaip ir parduodant galutiniam pirkėjui. Skirtumas tik tas, kad tarpinė įmonė prekes kažkur užsienyje perparduoda ir gauna neapmokestinamą ar mažu tarifu apmokestinamą pelną.
Suprantama, jei bus naudojama ofšorinio pobūdžio įmonė iš Panamos, Gibraltaro ar Seišelių salų, tai VMI gali ilgam užtampyti. Bet kuriuo atveju ofšorine įmone iš tikslinių teritorijų geriau Lietuvoje nesinaudoti.

is imones prekes perka tarpine (ofsorine) imone, issiveza is Lietuvoje esancios muitines, veza i muitines sandelius uzsienyje, ten su 25 procentu antkainiu parduoda galutiniam pirkejui. pelnas nuseda tarpineje imoneje, dokumentai neklastojami ir visi laimingi (isskyrus VMI)

jei aktualu, galite paziureti gana nebloga Rusijos mokesciu inspekcijos puslapi, ten net yra skyrelis - anekdotai apie mokesciu inspektorius; www.nalog.ru

Lietuvos istatymuose nera tokios savokos kaip ofsorine imone, yra tiksliniu teritoriju sarasas, ten esanciu valstybiu imonems taikomi kai kurie papildomi reikalavimai. is uzsienio Lietuvos imones skolintis gali, bet apie paskola reikia informuoti valstybes institucijas, uzpildant specialia forma. Bijau suklysti, bet pranesti reikia atrodo Lietuvos bankui.

Yra:

1. sutartis
2. susirasinejimas tarp uzsakovo ir kliento del uzdelsimo priezasciu - gal 15 laisku.
3. uzsakovo detalus paaiskinimas, kodel jis nutrauke uzsakyma ir reikalauja mazinti kaina.
4. galutinis kainos suderinimas, kartu ir darbu pridavimo aktas.
5. rinkos tyrimas

sakykim kad tai vienintele kliento operacija, t.y. neatsizvelkim i kitas.
04 men klientas itrauke PVM nuo 103 000 Lt. i pirkimo PVM, del to pas ji susidare PVM permoka, kuri tesesi iki 08 men., kol klientas itrauke PVM nuo 50 000 Lt. i pardavimo PVM.
jei klientas butu 04 men. israses saskaita 120 000 Lt., tai jis butu sumokejes PVM i biudzeta nuo skirtumo tarp pirkimo ir pardavimo PVM, o 08 men patikslines saskaita - padares 72 000 Lt. nuolaida, pakoreguotu 04 men PVM ataskaita.
as ir klausiu, ar neturejo klientas net ir esant nesutarimams su uzsakovu, israsyti jam saskaita 04 men, o po to ja koreguoti 08 men.

Sveiki,

paaiskinsiu visa situacija i kuria pateko musu klientas. 2002 m. gruodi jis pasirase su uzsakovu dideli kontrakta del Rusijos ir Vidurines Azijos valstybiu naftos, duju sektoriu analizes ir rinkos tyrimu. Kadangi projektas milziniskas, susijes su gan sunkiai gaunama informacija, buvo susitarta kad uz atlikus darbus bus sumoketa 120 000 Lt. Kadangi musu klientas buvo tik tarpininkaujanti uzsakyme firma, toliau ji pasirase su kita imone sutarti uz 103000 Lt. ir liko sedeti ir nieko neveikti uz busima 17 000 Lt. pelna. Deja, klientas neapsiziurejo ir su uzsakovu numate sutartyje, kad laiku neivykdzius darbu, uzsakovas gali nutraukti uzsakyma, o su kita vykdytoju grandimi numate tik delspinigius uz velavima. Aisku taip ir ivyko, darbai pavelavo pusantro menesio. Klientas vis tikejosi, kad viskas bus gerai, nupirko tyrima uz tuos 103 000 Lt. ir balandzio menesi gavo uz tai saskaita - faktura. Tuo tarpu darbu uzsakovas pareiske, kad pavelavus jam rinkos tyrimas nebeaktualus ir jo neims. Pagal sutarti jie buvo teisus. 4 menesius vyko susirasinejimas ir derybos, kuriose mes atstovavom klientui kaip konsultantai. Galu gale rugpjucio menesi uzsakovas su klientu pasirase darbu prodavimo akta, suderino 50 000 Lt. apmokejimo suma ir klientas israse tokiai sumai saskaita - faktura. Klientas grubiai skaiciuojant patyre 53 000 Lt. nuostolius.

turiu pora klausimu:

1. ar galima siuo nuostoliu mazinti apmokestinamaji pelna. sutarties visos salys nera susije asmenys.
2. ar neturejo klientas israsyti faktura pilnai pradinei sumai balandi, o po to tikslinti saskaita-faktura rugpjuti. sutartyje su uzsakovu numatyta, kad saskaita israsoma po darbu pridavimo akto pasirasymo, o jis pasirasytas tik rugpjuti. kiek zinau uz suteiktas paslaugas, t.y. rinkos tyrima, saskaita turi buti israsyta ta pati menesi, kai paslaugos suteiktos, o dabar neaisku, kokia paslaugu suteikimo data - ar balandis, kai tyrimas baigtas ir pateiktas uzsakovui, ar rugpjutis, kai uzsakovas pasirase, kad darbai priduoti. tai aktualu, nes klientas 4 menesius buvo susimazines moketina PVM nuo tos 103 000 Lt. sumos.

galbut buhalteriniu poziuriu tai kvaili klausimai, bet as pats teisininkas ir nesu toks geras buhalteriniu dalyku specialistas.

autorines sutartis paruosti galima remiantis autoriniu ir gretutiniu teisiu istatymu, ten nurodyti butini sutartims reikalavimai:

www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=8167...