Elvusia rašė:
Jo, lygiai taip pat - du mėnesius kojos nepriminti. Joooooo, užsijauskime viena kitą
Tai va, buvau pripratusi: šiltnamį prižiūri jis, antis šeria jis, šunį rytais vedžioja jis. Dabar gi, mūsų vieną šunį mašina partrenkė. Net palaidot pati negalėjau. Bailiukas mūsų buvo diktas šuo - duobę kaip reik reikėjo iškasti. Ir vis prašyk ko nors.... Eina sau.
Vistiek vyrai popos. Juk į tualetą eina, parūkyt eina. Bet pavalgyt į virtuvę - nea. Viską reikia atnešti, nunešti, paduoti, padėti, atimti. Dar tik savaitė, bet jau dakasė
Kadangi tema apie agresiją, tai tuo pačiu pasakysiu, kad tas kojos gijimas gal ir būtų greitesnis, jeigu ne dar viena problema. Išrašydamas iš ligoninės, gydytojas nurodė nusipirkti kažkokius leidžiamus vaistus (nepamenu pavadinimo, atrodo iš Z raidės) ir leistis 14 dienų. Neperspėjo dėl jokių rizikų ar pan. Taigi praėjo tos 14 d, baigė leistis ir po poros dienų sutino visa koja. Staigiai pas kraujagyslių chirugrą nusiuntė - pasirodo trombai susidarė... Gydytoja paklausė kodėl buvo nutraukti tie leidžiami vaistai... O mes ką? Visada sveiki ir neligoti - kaip pasakė ir viskas, daugiau nesidomėjom
Dabar vaistais tirpdo trombus, vynioja koją... Žodžiu vienos bėdos.