Taip, taip. Jeigu mokytis - tai tik Londoniško tarimo, iš BBC. Tada lengvai suprantame britus, skandinavus ir visus, kur mokoma literatūrinės anglų kalbos.

Mėginau gi parašyti visiems žinomą dalyką, kas daroma su 1 lietuvišku centu. Koreguojama.
Kolegė Luka_Pačiolis visą pusdienį skyrė šio klausimo aiškinimui.
Prašom parašyti, kodėl ManoSodas šitaip pergyvenate dėl centuko ? Tausokime sveikatą. Per gyvenimą netenkame šimtų ir tūkstančių - kas tada?

O aš galvojau: ką čia žmonės parašys ...

Vis dėlto pamokykite, kas turite daug kantrybės. Pupytė rimtai ketina tapti buhaltere ir rimtai klausia. Padėkite žmogui . Galima iš ankstesnių komentarų padaryti copy> paste.
Gali pati Pupytė peržiūrėti ankstesnius komentarus dėl išeitinės kompensacijos už atostogas skaičiavimo.

Po mokyklos ir universiteto, mąstyti angliškai mokiausi , skaitydama labai patrauklias knygas anglų kalba (jeigu knyga neįdomi, kils nenugalimas noras numesti ją į šalį). Galima skaityti ką tik norite, svarbu kad būtų labai įdomu. Tada nežinomų žodžių prasmę suprasite iš konteksto. Aš supratau, kad žodyno jau nebereikia, skaitydama ketvirtą knygą.
TV žinios anglų kalba - labai padeda mokytis kalbos. Pradžioje girdimi žodžiai skamba monotonišku monolitu. Aš po mėnesio pradėjau skirti žodžius ir sakinius. Žiniose lengva išmokti dažnai naudojamų žodžių ir teisingo tarimo.

Lieka klausimas: kaip išdrįsti praverti burną angliškai. Man padėjo stresinė situacija: netikėtai žmogus paklausė kelio anglų kalba. Tuo momentu supratau, kad tikrai kalbu angliškai.
Nuo to laiko mano galvos pardavimo kaina (atlyginimas) tik augo.

Ot atėjo laikai ... Anksčiau iš VMI skambindavo kokiais kasdieniais klausimais. O dabar ... ir aš ten buvau, bet midaus gerti neteko.

Problema ne tokia reikšminga, kad dėl jos sukti galvą.
Skolos suma turi būti uždaryta ar tai skolos visišku atgavimu, ar tai nurašymu kaip beviltiška, bet finale jos likutis turi būti nulis.
Todėl pirmą kartą aš padengčiau 4,35 EUR, antrą 4,34 EUR. Arba atvirkščiai - didesnį skaičiuką panaudočiau antrame skolos uždarymo etape.
Galima abu kartus įrašyti 4,34 EUR sumas. Tada reikia reikalo sprendimo pabaigoje reikia atlikti smulkią buhalterinio koregavimo operaciją: D veiklos sąnaudos - K Pirkėjų skolos = 0.01 EUR. Jeigu buhalterinė programa leidžia, šitą operaciją reikia pririšti prie konkrečiai to skolininko.
Nei kas baus, nei kas iš tiktintojų smulkinsis dėl to.

VMI (kiek mano teko susidurti) "Apskaitos politikos" neklausia.
Pelno nesiekiančioms įmonėms yra panaši į pelno-nuostolio ataskaitą forma, vadinama lyg "Veiklos ataskaita".
Individualioms įmonėms balansai buvo nebūtini. Bet labai naudingi kaip informacijos apie įmonės padėtį šaltinis.
Bet kokia įmonė skaičiuoja ir kiek gavo lėšų veiklai, ir kiek jų išleido. Todėl vesti apskaitą yra patogu, naudinga, informatyvu jeigu ne prieš tikrintojus, tai dėl pačių steigėjų ir vadovų. Oficialusis balansas (ypač nesutrumpintas) ir Pelno - nuostolio ataskaita yra sukurtos geriausiu ir aiškiausiu būdu.
Verta vesti apskaitą ir finansinę atskaitomybę visiems, kas ėmėsi veiklos.

Pagarba ir padėka "Tax.lt" komandai už reguliariaI atsiunčiamus laiškus: " Tax.lt naujienlaiškis". Labai geras šviežių žinių šaltinis.

Kadangi nėra dviejų vienodai dirbančių įmonių ir dviejų vienodų apskaitų, nėra tokio žmogaus, kuris žinotų viską. Iškilus konkrečiam klausimui, aš ieškau atsakymo įstatymuose, VMI konsultacinėje duomenų bazėje ir panašiai.
Buhalteriniai leidiniai ir Tax.lt" forumas yra geri reguliariam žinių kartojimui.

Labai įdomus ir gyvybingas jaunų ir senų buhalterių įprotis - dėti į sandėlį daiktus, kurių įmonė nei pirko, nei gavo, nei atidėjo ateičiai, nei sandėlių neturi.
Suprantu, jeigu prekybos įmonė gavo vagoną arba fūrą pvz. mineralinio vandens - be abejo prekės dedamos ir registruojamos apskaitoje į sandėlį ir iš ten parduodamos per parduotuvę.
O jeigu įmonė teikia vienkartines paslaugas - medžiagų perkama tik tiek, kiek būtina einamajam užsakymui. Jos eina į gamybos savikainą.

Ponios ir ponai, kodėl šitiek daug triukšmo dėl atostoginių skaičiavimo? Kuriamos naujos teorijos ir metodikos. O kam to reikia? Kas tikrins naujai sukurtas taisykles ? Prieš ką atsakomybė? Kas nepaskaičiuotų atostoginių? Svarbu nepadaryti žalos nei žmogui, nei darbdaviui.
Aš remiuosi tik Darbo kodekso reikalavimais - ir man pakanka informacijos.
Punktus rasite pačiame Kodekse. Vyksta darbo diena.

Gatavos seniai sukurtos programos nepakeisite.
Tačiau ten tikrai yra atlyginimo skaičiavimo ir koregavimo rankomis galimybių.

Suma už dvi pirmas nedarbingumo dienas nėra tokia didelė, kad viršytų NPD. Klaidos išvengimui, geriausiai netaikyti prie dviejų dienų. Pritaikysite NPD ir PNPD, skaičiuodama atlyginimą už visą mėnesį, su visais priskaitymais ir atskaitymais.

mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000130134

Pats geriausias mokestinės ir finansinės informacijos šaltinis. Visai nieko nekainuoja.

Šita žiurkė akivaizdžiai persivalgiusi valgomų atsargų sandėlyje.

Padiskutuokime apie atsargas.
"Atsargos – trumpalaikis turtas (žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, nebaigta
gamyba, pagaminta produkcija bei pirktos prekės, skirtos perparduoti), kurį įmonė sunaudoja
pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą". (VAS)

Kur laikomos atsargos? Sandėliuose. Dauguma dabartinių nedidelių įmonių iš viso neturi sandėlių. Ypač paslaugų įmonės. Darbo medžiagų perkama tik tiek, kad atlikti konkretų užsakymą. Medžiagos sunaudojamos nedelsiant.
Itin uolių apskaitoje buhalterių klaida yra tai, kad visos smulkmenos, netgi kanceliarinės prekės, pajamuojamos į nesančius sandėlius. Tada nutinka pamiršti perkelti tas pseudo atsargas iš sandėlių į sąnaudas, tai yra nurašyti į sąnaudas jeigu ne reguliariai kas mėnesį, tai nors kartą per metus. Kas surašys aktą - trečiaeilis reikalas.
Neegzistuojantys sandėliai yra ypač pavojinga vieta faktiškai patirtoms sąnaudoms sumažinti, fiktyviam pelnui uždidinti ir iškreipti balanso duomenis.

Kompiuterinės buhalterinės programos suderintos teisingai skaičiuoti atostoginius atlyginimus. Galima pasitikrinti dėl savo ramybės, tačiau iš esmės verta pasitikėti programos sakičiavimu
Centas ten, centas ten - niekas to netikrins ir nekoreguos, išskyrus patį buhalterį. Svarbu priskaičiuoti ne per daug (darbdavys supyks) ir ne per mažai (darbuotojas būtų nuskriaustas ir Darbo inspekcija nepraleis).
Geriausias informacijos šaltinis - LR Darbo kodeksas.

Būtent. Svarbu gauti pajamas. Reikalavimas neparduoti žemiau savikainos atmestas ne mažiau kaip prieš 5 metus. Ir verslas, ir mokestinė politika pagrindiniu tikslu laiko ekonominę naudą.

Išnaudotas atostogų dienas būtina slkaičiuoti, ypač tose įmonėse, kur daug darbuotojų, dirbančių daug metų, ypač kai atostogos suteikiamos dalimis. Ir dėl išorinės kontrolės, ir ypač dėl vidinės: vieni darbuotojai prašosi atostogų daugiau negu priklauso, kiti pamiršta pasinaudoti atostogomis.
Yra vieta išnaudotų atostogų skaičiavimui ant kartoninės asmens kortelės (personalo apskaitoje). Bet galite skaičiuoti išnaudotas atostogų dienas kokia norite patogia ir aiškia vadovams ir tikrintojams forma.

O tai įdomu. Kur toks apribojimas užfiksuotas? Vien direktoriams negalima parduoti atsargų žemiau rinkos kainos ar niekam? O jeigu tos atsargos moraliai pasenusios, pirkėjai jų neims su priemoka - po kiek jas parduoti? Ar yra rinkos kaina atsargoms? Nebent vertingoms atsargoms, kurias realu parduoti.

Įdomu, kokias ten teorijas nedirbantys buhalterijoje teoretikai kuria aprašuose, įdomu ... Svarbu kad praktiškai būtų priskaičiuota žmogui kiek reikia.

Vidutinis vienos dienos darbo užmokestis iš trijų užbaigtų paskutinių mėnesių ir čia galioja. Ir vidutinis darbo dienų skaičius per 3 paskutinius mėnesius irgi galioja. Darbo užmokesčio už dieną vidurkį dauginame iš tiek planuojamų dienų atostogų, kiek išeitų dirbti pagal grafiką, jeigu žmogus dirbtų.
Atostoginio atlyginimo už visą mėnesį išeina maždaug tiek pat, kiek paprastai priskaičiuojama mėnesinio atlyginimo. Mažiau dienų atostogų - proporcingai mažiau priskaičiuoto atostoginio atlyginimo.
Ar aiškiai pasakiau?

Privačioje įmonėje nei vienas vadovas neleis važinėti, kiek kas nori. Gali būti, kad kontrolę patikės ir buhalteriui. Bet ir pats direktorius, ir akcininkas nepatingės užmesti akį į išlaidas.

O tai, IlonaD,, Annai702 galima rašyti negražiai? Kas ten buvo? Na na. Duok Dieve tiek energijos buhalterijai, kiek jos turite vertinimams.

O tai geras klausimas.
Seniai kėlionės lapų mokestine prasme nereikia. Nebent iš tikro transporto įmonė ir kėlionės lapai naudingi įmonės vidaus apskaitai.
Antras klausimasl: kas laikys tokius išpuikusius buhalterius, kurie dirbs tik tokius darbus, kurie jiems patinka? Kaip nors vienas iš jūsų pasakys vadovui : "Nedarysiu šito darbo", jeigu dar nėra parašęs pareiškimo išeiti? Kurie persidirbate darbe už užmokestį? Labai prašom užleisti vietas tiems iš skelbimų "Ieško darbo".
Negražu mokytojams būti šitaip atitrūkusiais nuo gyvenimo.

GPM ir PVM yra mokesčiai, pažymėti skirtingais kodais. Gali pasilikti vieno mokesčio skola, kito permoka. Todėl tikslinga bent paskambinti į VMI. Arba peteikti "Prašymą įslkaityti mokesčio permoką". Tada bus garantuota įskaita.

Ne pasaulio pabaiga. Dar bus kada pasirodyti.

Dėl kuro 'atsargose" nesukūriau pasakos. Matydavau tūkstantinius skaičius. Bet kai aptikau 'sukauptų" kuro atsargų sandėlyje kosmetikos įmonėje už 76 000 LTL (1 metų pirkimai) - ką jūs pasakytumėte? Direktorius ir akcininkai nežinojo, ką galvoti, kuri buhalterė blogesnė.

Tegul verslininkai organizuoja pajamų uždirbimą kaip verslininkai - ir nereikės kurti pasakų apie darbą.
Kažkas minėjo, kad pvz. bankui reikia pagražinto balanso.
Gerbiamieji, kiek teko susidurti su darbo rezultatų pagražinimais - visi gražinantys balansus UABai nustojo egzistavę. Skaičius pagražinsi, žodinį pagrindą gražumui sukursi - o piniginių įplaukų nuo to nepadaugės, skolos neužgis.
Iš tiesų yra toks reiškinys, kad amžinai nuostolingai veikiančių įmonių savininkai gyvena labai pasiiturinčiai ir būtent tai kelia klausimus: "IŠ ko?"

Ir nereikia, kad viskas tektų.

Aną dieną, kai suskambo telefonas, maniau mane kviečia kokiu maloniu klausimu. Gal kokią premiją duos ... Dar trūko šitos karčios patirties.

Ne. Tiesiog šefas turėjo man nežinomų persikraustymo į kitas patalpas planų. Jeigu žinočiau , iš anksto deklaruočiau.
O 100 LTL veltui sumokėtų gaila ...