Laba diena,
noriu paklausti. Akcininkų susirinkimai būnai visuotiniai eiliniai ir neeiliniai. Protokolas dėl metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimo tai eilinios surinkimo metu surasomas. Ir pavyzdžiuose kiek teko pastebėti, yra tik viena skiltis dėl nuostolių dengimo, o dėl akcininkų sprendimo didinti įstatinį kapitalą kaip ir nėra. Ar šis sprendimas turi būti surašomas atskiru protokolu? Ir jei atskiru, tai ar galima surašyti protokolą praėjusių metų rudens data, nors tuo metu dar nesimatė aiškaus dydžio kiek bus patirta nuostolių už 2008 m. ?

Ačiū už išsakytas mintis.
O kokie visi tie 5 būdai yra? Ir kaip turėtų atrodyti su tuo išleidimu akciju, taleiskim dabar istatinis yra 10 000 LT (vienas akcininkas turi 70 proc (kuris inesa pinigus), kitas 30 proc). Ir reikia padengti puses milijono litu nuostoli (cia apytiksliai), tai kaip cia su tuo isleidimu susitvarkyti reiketu? Ar cia keisti istatus reiks? O procentaliai tada jau visam laikui tam akcininkui kuris nedenge nuo 30 proc sumazes jo turimu akciju skaicius iki 0.58 % ?

Ne ne, dengti jau tikrai labai būtina, tačiau tas kur dengs, jis nepyksta, kad kitas nedengia (nes tikrai suma didelė), tačiau nori tik apsaugoti save, jei ateityje būtų pelnas, ir visgi tiek sudėjęs savų pinigų, pirmoje eilėje jis juos norėtų ir išsiimti.
Skolinti vienas kitam tai irgi negerai, nes čia viens kitam neskolina, nes jei bankrutuotų, tai tas ktias liktų skolingas. Abud jie to nesiekia, čia tik reikia kažkaip suforminti gal kokią sutartį pas notarus ar kur, kad jei kada įmonė mokės dividendus, tai tas, kuris dengė nuostolius, tai pirmas ir išssiimtų, arba išsiimtų abudu, tačiau tas, kuris nedengė, privalėtų tuos pinigus atiduoti dengusiąjam nuostolius akcininkui
Gal kas esate susidūre su tokiu atveju, arba padėkit sugalvot, kokį saugiklį galima būtuų įvesti

Sakykite, gal žinote kaip akcininką, padengusį nuostolius, apsaugoti finansiškai, jei ateityje atsiradus pelno, dividendų ar kokiu kitu būdu pirmoje eilėje jis išsimokėtu sau, tai ką išleido, o tik paskui proporcingai turimų akcijų skaičiui dalintųsi pelnu su kitu akcininku?

ABĮ 14 str. 3 d.
Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą padengti bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais, tai akcininkai, balsavę „už“, privalo juos mokėti. Akcininkai, kurie nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime arba balsavo prieš tokį sprendimą, turi teisę papildomų įnašų nemokėti.
Tai kaip bus, kai įmonė gaus pelno, ar ir dividendus mokės tik tiems akcininkams, kurie dengė nuostolį? Ar persiskirstys akcijų skaičių tarpusavyje? Ar tai visiškai neturės jokios reikšmės ateityje, tik liks tarp akcininkų, kad nepamirštų kiek kuris prisidėjo?

Ačiū už išsakytas mintis dėl klientų avansų. Dėl to ir iškilo klausimas, kad šnekma panaikinti tuos straipsnius iš P (A) ataskaitos, todėl ir pagalvojau, kad gal ten nereikėtų kišti tų avansų. O tokie atvejai visai natūralūs, mums pervedė iš už atlanto avansą, ir prapuolė ta įmonė, kuri pervedė, tai kaip ir netipinės kitos veiklos pajamos pavirsta. O pvm šiuo atveju neturi reikšmės, juk eksportas buvo.
Taip, kad dėsiu į kitas netipines pajamas, o gautą pvm iš užsienio sumažinsiu turėtas sąnaudas

O kur koresponduoti grąžintą pvm iš užsienio valstybių ir buvusius pirkejų avansinius apmokėjimus, kurie jau ir liko įmonei visiems laikams, nes pirkėjai dingo. Ar tinka į pagautę?

Ačiū už info,
paskaičius 59 straisnio 9 dalį:
9. Jeigu šio straipsnio 8 dalyje nustatytų pervedamų sumų nuostoliams padengti nepakanka:

1) likę nepaskirstytieji nuostoliai perkeliami į kitus finansinius metus, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas sudaro ne mažiau kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio;

2) akcininkai gali padengti nuostolius akcininkų įnašais − bendrovės nuosavas kapitalas turi būti atkurtas taip, kad jis nebūtų mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio.

susidarau nuomonę, kad negali būti didinamas įstatinis kapitalas, nors kaip yra iš tikrųjų, tai reikėtų gal registrų centre pasidomėti dar. Nuostolis susidarė per dvejus metus nuo įmonės įkūrimo, tačiau perspektyvose yra įmonės tolimesnė veikla.

noriu paklausti dėl įstatinio kapitalo didinimo, kai įmonėje yra puses milijono nuostolis, o įstatinis tik 10 000 Lt. Radau atsakymą, kad galima ir nėra jokių kliūčių pasididinti įstatinį kapitalą, jei tik akcininkas turi pinigų. Bet ar nereikėtų pradžioje sumažinti esamų nuostolių akcininkų įnašais, o tik paskui didinti įstatinį kapitalą. Šiuo atveju kalbama apie įstatinio kapitalo padidinimą keliais šimtais tūkstančių litų

panašus atvejis ir pas mane,
prekes grąžinom, tačiau tiekėjas, kuriam gražinom, išrašė kreditinę sąskaita kaina šiek tiek mažesne, nei kompiuteris rodo pajamavimo kainą (apskaičiuotą pagal faifo metodą). VMI sąko, kad jis būtinai turėjo nurodyti dokumentą pagal kurį grąžinom ir tą pačią kainą, bet juk čia yra susitarimo laikas už kiek grąžiname, ar ne taip?
Taip išsikraipo savikaina, sandėlio likutis tampa ant tos sumos mažesnis nei didžiosios knygos (pragma). Norint ištaisyti reikėtų kredituoti K20 (savikaina) ir D6x neleidžiami atskaitymai. Ar teisingai mastau? Ir kaip būtų su pvm? Padėkite prašau

Tai taip o jei nesutinka, bet nutrauki vis tiek, bet saskaitos uz paslaugas taip pat neisrasai, na nereikia pinigu...

Laba diena,
noriu paklausti, ar galima nutraukti sutarti vienasaliskai, nesilaikant sutartyje numatyto vieno menesio ispejimo, taciau su ta salyga kad saskaita uz paslaugas taip pat bus neisrasyta?

Laba diena,
kadangi matau, kad nedaug atsakymų šia tema, tai reiškia, kad nedaugelis naudoja tarptautinius apskaitos standartus Lietuvoje. Noriu paklausti, jei įmonė Lietuvoje turi motinine įmonę kitoje ES šalyje ir motininė įmonė reikalauja, kai kas būtų tvarkoma pagal tarptautinius apskaitos standartus, o visa kita gali būti tvarkoma pagal Verslo apkaitos standartus. Ar galima taip tvarkyti, tvarkant pagal , tačiau paaiškinamajame rašte parašyti, kad, pavyzdžiui nusidėvėjimas yra skaičiuojamas pagal TAS?

Ačiū, pasiskaitysiu. Gal ir neteisingai surašiau, bet į 26 eilutę tų 300 Lt negaliu rašyti, nes tai yra apmokęstinamosios pajamos, nes jos gautos už draudiminį įvykį, kuris mums nieko nekainavo, tai kaip kažkas aukščiau rašė, tai yra grynas pelnas

Tai, kad čia nieko taisyti ir nereikia, jeigu gautomis draudimo išmokomis, mažinau patirtas sąnaudas remontui. Nieko bloga nepadariau
O 300 Lt tai irgi nereikėtų 26 eilutėje rodyti, kadangi, jie pas P(N) ataskaitoje yra papuolę į 52 sąskaitą - kitos veiklos pajamos. Tai nuo jų kaip ir bus apskaičiuotas mokestis. O tie 2000 Lt gauti iš draudimo, jau sumažino patirtas remonto sąnaudas.
Ar aš teisingai mastau?

tai pas mane į kitas pajamas papuolė tik tie 300 Lt, už įvykį, kuris neturėjo sąnaudų, o tais 2000 LT, kur gavom už kitą įvykį, sumažinau automobilio remonto sąnaudas 3000 - 2000

Tai taip išeina, kad jei aš būčiau P(N) ataskaitoje parodęs 2300 (visas draudimo pajamas), ir nebūčiau sumąžinęs remonto sąnaudų 2000 Lt (dviem tūkstančiais), tada turėčiau tai parodyti 16 ir 26 eilutėse, kaip ką tik minėjot

Pervedė, bet mes neremontavome, nedidelis įbrėžimas, kuris netrukdo eksploatuoti mašinos, o pervedė, vos tik pranšus telefonu

Na jie turėjo omeny, kad aš II dalį, 18 laukely, nurodžiau visas pajamas, bet tarp jų tai juk nebuvo tų 2000, ten papuolė tik 300. Tai dėl to ir čia nereik atseit rodyti, nu aš jau nebesusigaudau.

Tuos 300 siaip pervede, neremontavom nieko, tai kaip suprantu, tai juos ir reik apmokestinti. Tai reiškias, kad 16 laukelyje nurodau 2000 ir lygiai ta patį 26 laukelyje 2000?

Laba diena,
kaip su 16 ir 26 eilute? Ar gali taip būti, kad jų nereikia iš vis pildyti, net jei ir buvo išmoka draudiminė ir remontai. 2 įvykiai: 1 - remontas 3000 gauta iš draudimo 2000. 2 - gauta 300, remonto nebuvo iš vis. 1 atveju buvo sumažintos remonto išlaidos 2000 Lt. 2 įdėta 300 į 52 (draudimo pajamos). VMI pasakė, kadangi jau draudimas papuola į finansinę atskaitomybę, tai 16 ir 26 eilutėje nereikia rodyti. Na aš nesiginčiju, nes tai pelno nepakeis, vis tiek apmokęstinom tuos 300 ir į sąnaudas papuolė tik 1000 litų. Bet kam iš vis tada toje deklaracijoje šitie laukai padaryti? Kaip dar kitaip galėjo būti, kad tos draudimo pajamos nebūtų atsidūrę Pelno nuostolio ataskaitoje?

Iskilo dar vienas klausimas,
inventorizuojant skolas, kas būna komisijos nariais ir pirmininku? Jeigu buhalteris negali būti, tai nejaugi ateina žmonės iš gamybos ar kiti, ir sutikrina skolas, kokios jos iš tikrųjų būna ir įteikia buhalteriui, kad jis sutikrintų faktiškus duomenis su apskaitos duomenimis?
Ką jūs paskiriate komisijos nariais inventorizuojant debitorinius ir kreditorinius įsiskolinimus

Na siek tiek jau ishsiaiskinau. Pragmoj spausdina inventorizacijos aprasa ir i ji itraukia prekes skirtingmis kainomis, kokiomis tk buvo uzpajamuota, tokiu atveju vidurkis neishsikraipo. Tik tiek, kad tame aprase kartojasi tos pacios prekes tiek kartu, kiek skirtingu kainu ji turejo.
Ar pas jus irgi taip pat buna?

Laba diena,
perskaičiau visą šią temą ir iškilo klausimas
Pildant invenotorizacijos apraušus, kokiomis kainomis įvertinate atsargų kiekius. Nes pas mane Pragma atspausdina vidutinėmis, tačiau bendra suma žaliavų ar produkcijos nesutampa su buhalterinės sąskaitos suma didžiojoje knygoje, kadangi tos vidutinės kainos paimtos tik du skaičiai po kablelio, be to didžiojoje knygoje užsifiksuoja FIFO metodu.
Tai kokias kainas rašyti į inventorizacijos aprašus? O gal čia nieko baisaus, kad suma neatitinka didžiosios knygos, juk tai dėl to ir yra?
Padėkit man susigaudyti

Ačiū

Laba diena
Noriu paklausti, į kokią sąskaitą dėti sumokėtus pinigus už lėktuvo bilietus, kai bus skrendama į komandiruotę, vyksiančią kitų metų sausio mėn. Ar dėti jau dabar į komandiruotės sąnaudas, kai pinigai buvo pervesti, ar dėti į būsimųjų laikotarpių sąnaudas?

Gal kas žino kur gauti tokį žurnalą internete ar reikia jį pirkti parduotuvėje?

Bet tokiu atveju uzfiksuos skola tos imones, kieno vazatarastį pajamuoju, o ne tos,kuri turi kompensuoti

Laba diena,
toks atvejis. Mes išmuitiname prekes, bet jos priklauso uzsienio kompanijai. Paskui mes išrašysime tai kompanijai laisvos formos raštą "Patirtų išlaidų kompensavimas". Kaip tai reikėtų atvaisduoti apskaitoje:
a) D 6xx - K 27, o kai gausime pinigus D 27 - K 5xx
ir kokios tai turetu buti sanaudos ar pajamos xx? Ar variantas Bb)
b) D 24xx - K 27, o kai gausime pinigus D 27 - K 24xx
taip pat kokia tai turetu buti saskaita 24xx?
Apmasciau abudu variantus ir tas ir tas turi savu minusu:
a) jei apmokejimas užsitęstų, o sąnaudos būtų iškeltos, tai kaip ir nesukontroliuosi kas kiek skoloj
b) su pragma jei taip uzpajamuosiu, tai ta skola priskirs muitinei, o ne tai užsienio kompanijai?
Gal kas nors galėtų patarti, kaip geriau užfiksuoti apskaitoje tokį variantą. Dėkoju iš anksto, lauksiu Jūsų nuomonių