Akcizų objektas yra: 1) Etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai; 2) apdorotas tabakas; 3) kuras. Manau, tepalai į šias kategorijas neįeina.

Prekyba - tai kada aš nusiperku prekę ir ją perparduodu. O kaip tas pardavimas įforminamas - registruojant pardavimą elektroniniu kasos aparatu ar išrašant grynųjų pinigų priėmimo kvitą, galų gale pirkėjas gali atsiskaityti ir mokėjimo pavedimu -priklauso nuo to kokia tai prekybos įmonė.

Mokėti akcizą - kam ir už ką? Patikslinkit klausimą.

Įsipareigojimų sąskaitoje įrašau visą metinę draudimo sumą, kuri yra nurodyta polise.

Na tas tax tikrai kažkaip keistai. To lietuviškumo, tai čia tik lt ir tėra. Gal kokia apskaita ar apskaitininkas.lt. Skelbiam konkursą, ar ką?

LR Mokesčio už aplinkos teršimo įstatymo 4 str. 3 d.: "Mokestį už aplinkos teršimą gaminiį ir (ar) pakuotės atliekomis moka gaminių gamintojai ir importuotojai." Manau mokėsit nuo importuoto kiekio. Nebent turėtumėt kokią 5 str. 5 dalyje nustatytą lengvatą.

Čia priklausys nuo to, kokia išaiška tu tą algą gauni. Jei vokelyje, tai joks įstatymas tavęs negina. Jei alga numatyta darbo sutartyje, ją sumažinti galima, tik turint labai rimtų priežasčių, nuobaudų (įspėjimai, papeikimai ir pan.). O be priežasties algą galima sumažinti tik darbuotojui davus raštišką sutikimą. Beje, bet kuriuo atveju, darbuotojas turi būti informuotas (pasirašytinai) apie DU sumažinimą.

Manau, kad ne, nes tai nebus su turto įsigijimu susijusios išlaidos. Bet, ko gero jas galima bus priskirti ataskaitinio laikotarpio sąnaudoms.

Praktiškai gal galima ir taip taip. Tačiau teoriškai nusidėvėjimo sąskaita yra kontrarinė (jei tas išsireiškimas ką nors sako), į kurią sukaupatas nusidėvėjimas keliamas su minuso ženklu. Kodėl? O todėl, kad 1 grupės sąskaitose padidėjimas fiksuojamas debeto pusėje. O kadangi nusidėvėjimas yra kaupiamas ir mažina IT vertę, jis rašomas debete su minuso ženklu. Na o nurašant turtą viskas keliauja į kredito pusę - tiek IT įsigijimo verte, tiek jo sukauptas nusidėvėjimas su minuso ženklu.

"Trūdno v učiobė, horošo v boju." Kiekvienoje blogybėje reikėtų įžvelgti gera. Galiu paguosti - gilinsies į visas sritis, pati daugiau žinosi. O kas valdo informaciją, valdo viską.. O pamatysi, praeis kiek laiko ir šefai žinos tiek apie savo įmonės finansinius reikalus, kiek tu jiems leisi žinoti.

D 640 IT likutine verte K 120 IT įsigijimo suma K 1208 (-) sukaupto nusidėvėjimo suma Tokios korespondencijos turėtų būti nurašant turtą. Mokestinės prievolės - IT likutinės vertės negalėsi priskirti leidžiamiems atskaitymams. Tai reiškia, kad nuo nurašyto turto likutinės vertės reikės mokėti pelno mokestį. Ir dar reikėtų pasižiūrėti, ar nereikia atstatyti PVM. O šiaip tai gal ir nereikėtų to turto nurašinėt, jei jo nusidėvėjimo laikas nėra labai ilgas - įmonė nepatirtų nuostolių. Įdomu, ar šefai tai žino? Paprotink juos

Jei priskirsit šias sąnaudas konkrečiai kiekvienam darbuotojui, tai manau, bus Jūsų darbuotojų pajamos natūra. Jos bus apmokestinamos - 33 proc. nuo bendros sumos. Na o jei nebus įvardinti konkretūs darbuotojai, be abejo šios išlaidos didins Jūsų apmokestinamąjį pelną. Nors čia tik mano nuomonė.

Bet juk pagal pelno mokesčio įstatymą turi būti pildomos dvi sąlygos - naudojimo laikas ir nusistatyta vertė. Ir savo įmonės apskaitos principuose aš taip pat aišku nusistatysiu 2 sąlygas. Bet jei žiūrėsim tik į tai kiek turtas tarnauja, tai prieisim iki tokių absurdų, kad nusidėvėjimą galesim skaičiuoti ir pieštukui, juk jį taip pat naudojame (ar galime naudoti) ilgiau kaip metus. Ir dar paskaitykim pažodžiui Pelno mokesčio įstatyme trumpalaikio turto apibrėžimą: "Trumpalaikis turtas - tai turtas, kuris gali būti naudojamas vieneto pajamoms uždirbti trumpiau kaip vienerius metus..." Vadinasi, gali būti naudojamas ir ilgiau. Taigi tik išpildytos sąlygos (naudojimo laikas ir vertė)skiria ilgalaikį turtą nuo trumpalaikio. O gal aš klystu?

Taip čia jau nesąmonė didžiausia. Bet aš bandau daryti kitaip. Pagal buhalterinės apaskaitos įstatymo 9 str. 2 d. ūkio subjekto vadovas turi pasirinkti apskaitos politiką. Savo įmonės bendruosiuose apskaitos principuose mes įrašėme tokį sakinėlį: Į ilgalaikio turto įsigijimo vertę neįskaitomas PVM, išskyrus tuos atvejus, kai PVM yra negrąžinamas. Negrąžinamą PVM įmonė gali įskaityti į turto įsigijimo vertę. Mano manymu, taip bus geriausia. Rezultatas juk tas pats.

Ačiū

Citata: 2002-11-25 11:33, angelka rašė: Nesuprantu prie ko čia rinkos vertė??? Turtą juk neparduodi susijusiai šaliai, o atiduodi, kaip paramą. Pajamose - ta pati IMT likutinė vertė, kaip ir sąnaudose. Ir kadangi IMT atiduodamas kaip parama, tai apmokestinant pelną ta pačia (IMT likutine verte) suma dar kartą mažinsi apmokestinamąjį pelną. Ir visa aritmetika. Atsiprašau, klydau, pasirodo net ir suteikiant paramą turtas pajamose turi pasirodyti rinkos verte (Pelno mokesčio įstatymo 15 str. 2 dalis). Na negali juk valstybė ir iš šio reikalo neišspausti mokesčių. Tik nelabai suprantu, kaip tą rinklos vertę reikėtų nustatyti?

Patarkit, kur man rasti pasiskaityti apie verslo apskaitos standartus?

Nežinau, bet man atrodo tos diskusijos kilo dėl buhalterinės apskaitos įstatymo pasikeitimo. LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas (senasis) 8 str. - "Buhalterinę apskaitą įmonėje tvarko vyriausiasis finansininkas (buhalteris)". O Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. 1 d. sako: "Ūkio subjekto apskaitą tvarko ūkio subjekto apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys) arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris)". Na o ar čia didelis nusikaltimas, kad apskaitą tvarkys ne vyriausias buhalteris, o vyriausias finansininkas, nežinau. Gal reikėtų klausti teisininkų.

Na dar kokį "perliuką" sužinojau iš mokesčių inspekcijos. Papasakojo man, kad Ilgalaikis turtas yra toks turtas, kuris pakliūna į Pelno mokesčio 1 priedėlyje nurodytos turto grupes . Kitaip tariant, jei įmonė nusipirko kėdę už 100 Lt, kėdė yra baldas, o baldams yra nustatytas nusidėvejimo normatyvas - 6 metai, tai jis automatiškai tampa ilgalaikiu turtu. Na ar girdėjot kur tokią nesąmonę?

SODROS pareigūnų pamąstymai kartais net juoko nebekelia. Kuo remiantis, jie gali taip teigti, kad L.e.p. direktorius negali atleisti darbuotojo iš darbo? Juk direktorius gali ne tik į komandiruotę išvažiuoti, bet ir susirgti ir pusę metų nedirbti. Tai ką tokiu atveju, visi darbuotojai bus priversti dirbti ir negalės būti atleisti iš darbo? Visiška nesąmonė...

Nesuprantu prie ko čia rinkos vertė??? Turtą juk neparduodi susijusiai šaliai, o atiduodi, kaip paramą. Pajamose - ta pati IMT likutinė vertė, kaip ir sąnaudose. Ir kadangi IMT atiduodamas kaip parama, tai apmokestinant pelną ta pačia (IMT likutine verte) suma dar kartą mažinsi apmokestinamąjį pelną. Ir visa aritmetika.

Na taip, patentas turi būti gamybai arba paslaugoms. Jei norit pirkti prekes pirkit iš parduotuvių - situacija ta pati - paprašai pardavėjo atliekamo čekio už kokią stambesnę sumą ir dar sąskaitą tegul išrašo. Bet aš jokiu būdu nesu už tai, kad reikia pasiduoti šefo spaudimui sumažinti pelną iki 100 Lt. Tai absurdas. Man atrodo mokesčių mokėtojai jau yra pakankamai sąmoningi, kad suprastų, jog mokesčius reikia mokėti. Galų gale artėja visuotinis pajamų deklaravimas. Tokie "šefai" paprastai dirba už minimalų atlyginimą ir dividendų negauna, nes jų įmonės "neturi" pelno. Įdomu kiek ilgai jie įrodinės mokesčių inspekcijai, kad turtus susikrovė iš močiučių, tėvelių ir šiaip gerų prietelių paskolintų ar dovanotų pinigėlių. Taip kad reikėtų paprotinti savo šefą, kad geriau būtų mokėti mokesčius, o ne bet kuria kaina rodyti nuostolį.

Citata: 2002-11-22 14:15, Anonymous rašė: ...be to, teikiant paramą turtų, apsimokestina elno mokesčiu turto vertė, na konkrečiai parašyta pelno mokesčio įstatyme. Norėčiau paprieštarauti. Pelno mokesčiu tas turtas tikrai nepsimokestins. Nes turto vertės padidėjimo nebus. Turtas, atiduotas paramai, įvertinamas likut.verte(kada perleidžiamas ilgalaikis turtas) arba įsigijimo savikaina, atskaičius mokesčius (kada perleidžiamas trumpalaikis turtas).Šio turto vertė pasirodys ir pajamose ir sąnaudose. Tik sąnau- dose ją galima bus parodyti ir antrą kartą, jei paramos suma neviršys 40 proc. mokesčio mokėtojo pajamų.

Sutinku. Tik parodykit man įmonę, kuri nesukčiauja, arba, kitaip sakant, nekoreguoja valstybei mokamų mokesčių.

Aš turiu omenyje patentininkus, kurie savo paslaugas teikia dauguma gyventojams, pvz. remontuoja mašinas. Juk jie tap pat kažkiek tų pajamų parodo savo įplaukų žurnale, o mokestį (patento) moka fiksuotą, nesvarbu ar uždirbo 100 Lt ar 1000 Lt. Be to gyventojams jie paprastai jokių kvitų ar sąskaitų neišrašo. Tai galima susitarti, kad parašytų kokią sąskaitėlę, neviršijančią savo įplaukų žurnale parodytų pajamų. Ar ne?

Beje, atsiprašau D. Paužos, jis ko gero ir buvo tas "kaltininkas", kad korektūros klaida būtų ištaisyta.

Dabar supratau, kas sukėlė sumaištį šiame reikale. 2002-11-06 VŽ Nr. 105 mūsų minėtas Finansų ministrės įsakymas atspausdintas su korektūros klaida, kurios atitaisymas yra 2002-11-15 d. VŽ Nr. 110 (paskutinis puslapis). Nesukim sau galvų ir dirbkim, kaip dirbom. Pirmas - man, antras - klientui

Kažkuris iš mūsų cituoja neteisingai. Kas dar turit kokių nuomonių? Aš teigiu, kad D. Pauža Verslo žiniose kažką pripainiojo!

Palaukit mielieji, o kas čia pasikeitė? Cituoju 2002-10-30 d. LR FM įsakymu Nr. 340 pinigų priėmimo ir .... taisyklių 13 p. Pirmasis kvito egzempliorius lieka ūkio subjekto darbuotojui, išrašiusiam kvitą, o antrasis atiduodamas klientui. ir 2002-07-01 LRV nut. Nr. 1021 patvirtintą tvarką Pirmasis pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antrasis atiduodamas pinigų mokėtojui. Gal aš čia ko nors nesuprantu???

O LRV 2002-07-01 d. nutarimo Nr. 1023 galiojimas sustabdytas?