Mokykla turtą dažniausiai turi pagal patikėjimo teisę , kurią suteikia valstybė arba savivaldybė, ir apskaito savo balanse. Taigi apie tokio turto apskaitą galite ir rašyti.

Labai nedaug biudžetinių įstaigų turės nuosavybę. Nuosavybę turi dažniausiai tik pati valstybė ar savivaldybės, visos kitos turtą valdo patikėjimo teise. Beje nuo 2010-04-01 valstybė ir savivaldybės nebebus biudžetinių įstaigų steigėjai, o bus savininkai. Taigi siūlau skaityti:
Biudžetinių įstaigų įstatymą, valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, vietos savivaldos įstatymą, pasidomėkite valstybės turto fondo veikla, turto banko veikla. O jei konkrečiai apie apskaitą, tai skaitykite 8, 12, 13, 16, 14, 17, 22 VSAFAS.
www.finmin.lt/web/finmin/apskaitos_reforma

Tai visų pirma, tos sumos nebus jūsų pajamos, t.y. negalite naudoti 7 kl. sąskaitų.
taigi reiktų daryti šitaip
D 228 K 68 (jei jūs kaip nors tas sumas priskaitote),
ir gaunate į banko sąskaitą D 241 K 228.
pervedate biudžetui D 68 K 241

o jei jūs patys jų neapskaičiuojate, o perveda bankas pagal savo apskaičiavimus tada rodote
D 241 K 68 ir pervedate biudžetui D 68 K 241

O jūs tas lėšas susigrąžinate iš biudžeto ar tik pervedate ir viskas?

Na ir... kur nors mano situacijoje neužsidaro sąskaitos ?

jei izdas apmoka tiesiogiai tai butu tokia veiksmu eile
israsote uz paslaugas saskaita
D 226 K 7 kl.
gaunate pinigus
D 241 K 226
moketina suma biudzetui
D 228 K 68
pervedate
D 68 K 241
izdas apmoka tiesiogiai
D 691 K 228

Nebūtinai, gali būti ir pvz. 225 sąskaita, jei rinksite sumas už nuomą.
O jei teikiate kokias nors paslaugas, už kurias surenkate pinigus, pervedate į biudžetą, o po to susigrąžinate, naudojate 226 sąskaitą.
Pvz. priskaitote už paslaugas sumas
D 226 K 7 kl.
gaunate pinigus
D 241 K226
priskaitote mokejima biudzetui
D 228 K68
pervedate biudzetui
D 68 K 241
ir atgaunate pinigus is biudzeto pagal paraiska
D 241 K 228

Biudžeto sandaros įstatymas nesikeite. Taigi 2 formą sudarysite pagal jo reikalavimus, t.y. kaip ir 2009 metais. Tik nuo 2010 metų pasiketė pati 2 forma, joje neliko faktinių išlaidų. O FINANSINĖJE apskaitoje, kuri vykdoma pagal VSAFAS, spec. programos lėšos yra pervadintos į pagrindinės veiklos kitas pajamas ir apskaitomos pagal 10 VSAFAS reikalavimus. O tuo tarpu biudžeto lėšos FINANSINĖJE apskaitoje yra apskaitomos pagal 20 VSAFAS reikalavimus.
Taigi nemaišykite biudžetinės apskaitos su finansine.

Labai teisingas paaiskinimas. Bet tik nelieka finansineje apskaitoje, o biudzetineje apskaitoje lieka.
Deja, bet nuo naujuju metu ties spec. programomis, o tiksliau ties pagrindines veiklos kitomis pajamomis biudzetine apskaita ir finansaine apskaita "susipyksta"

D 691 K 228

Paraiska susigrazinti sumas is biudzeto (pagal senaja terminologija spec. lesas) i apskaita netraukiama. I apskaita traukiate tik tas paraiskas, kurias pateikiate sumas finansavimui is biudzeto.

Sąskaitų klasės panaudotos tinkamai, tik ne visų sąskaitų paskirtis tinkama. O kompensacijas už nepanaudotas atostogas pripažįstate sąnaudomis tada, kad ją priskaitote ir nepamirškite ta suma pakoreguoti atostoginių kaupinius.

tada tokiu atveju iš šios situacijos bandyčiau išsisukti taip:
1. D 2283 K 69 (mokėtina suma piliečiui A) - priskaitau tą sumą
2. D 69 (mokėtina suma piliečiui A) - K 241 - apmoku jam
3. D 692 (GPM) K 2283 - mažinu mokėtiną GPMą, tada, kai VMI užskaito šią sumą, nes jums eilines GPMo įmokas reikės mokėti mažesne suma.

paprasčiausiai prikaitote kaip sąnaudas, nes kito kelio nematau. nes jūs ir VMI pervedėte tą sumą ir dabar dar darbuotojui sumokate. Juk VMI jums tos sumos negrazins?
D 87 K 692

211 sąskaita todėl kad juos išmoku pvz. sausį, o priskaičiuoti jie už vasario mėn. (na tada kai atosotgos pkliūna į vieną ir kitą mėnesį, nes juk pagal DK nuostatas atostoginius reikia sumokėti prieš atostogas), taigi žmogui iš anksto apmokate sumas. O 212 sąskaitoje aš apskaitau atostoginių kaupinius. Taip lengiau atskirti sukauptas sumas ir tas sumas kurias išmokame, bet dar negalime pripažinti kaip sąnaudas.
Bet nebūtina daryti taip kaip aš surašiau, darykite taip, kaip jums labiau patinka. :)

1 ir 2 preide
D 202 K 24, o 3 preide D42 K 202

Visą suma, 100 proc. bent vykdant projektus iš ES struktūrinių, tai reikia dėti į finansavimo sumas iš ES. nes taip reikės teikti visoje finansinėse ataskaitose ir aiškinamajame rašte. Manau tas liečia ir kitus tarptautinius projektus.

Visi pasikeitimai daromi 3 priede

trečiajame priede nėra įrašų 4 grafoje. o jie turi būti, bent jau ties 202 sąskaita. nes jūs pagal VSAFAS ūkinį inventorių iškeliate į nebalansinę sąskaitą, t.y nepripažįstate pagal VSAFAS

Na jei tai tikrai avansas, o nenurašyta prenumeratos suma, tada viskas gerai.

D kasa K pajamos
D bankas K kasa

ir jei reikia
D sukauptos sumos K pervestina suma biudžetui
D pervestina suma biudžetui K bankas
D bankas K sukauptos sumos

Kodėl į 211 kėlėte 1500 Lt.?

Nesiginčiju šiuo klausimu

kadangi cia lankosi biudzetininkai, tai jiems nuo naujuju viskas nauja, nes keiciasi visa ju buhalterine apskaita

15. Sąskaitų planą sudaro 6 lygių sumavimo sąskaitos ir registravimo sąskaitos. Įrašai daromi tik registravimo (septynženklės arba didesnio ženklų skaičiaus sąskaitos) sąskaitose.

Metu gale. 20 VSAFAS
12. Jei viešojo sektoriaus subjektas turi sąnaudų, kurios labiau tikėtina negu netikėtina, kad bus kompensuotos iš finansavimo sumų, bet ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nepateikė paraiškos finansavimo sumų davėjui arba paraiška buvo grąžinta (atmesta), ataskaitinio laikotarpio pabaigoje jis registruoja sukauptas gautinas sumas (sukauptas finansavimo pajamas) ir finansavimo pajamas.

Pagal si varianta ir as daryciau

Vasario men atostoginius sanaudomis pripazinsite vasario men.
Kazkur cia toj temoje buvau imetusi pavyzdi apie DU ir berods su atostoginiais pavyzdi.

perkeliate D 211 (isankstiniai apmokejimai) K 42 (gautos finansavimo sumos).
Jokiu antru irasu nereikia.

Tiksliau nebalansine. istrauka is 8 VSAFAS:
37. Atiduoto naudoti viešojo sektoriaus subjekto veikloje ūkinio inventoriaus vertė iš karto pripažįstama sąnaudomis. Tokio inventoriaus kiekinė ir (arba) vertinė apskaita kontrolės tikslais tvarkoma balansinėse arba nebalansinėse sąskaitose pagal viešojo sektoriaus subjekto nusistatytą apskaitos politiką.

nebalansinese saskaitose dvejybiniu irasu (debetu kreditu) nera.

Juk ir senojoje apskaitoje naudojote uzbalansines saskaitas, pvz 001. .Ir ten duomenis kaupete be debetu - kreditu.